Ką daryti, jei vaikas per daug dosnus?

Dauguma tėvelių nuolatos skundžiasi, kad jų mažyliai kategoriškai atsisako dalintis savo žaislais. Žinoma, toks vaiko egoizmas gali kelti rimtų problemų, tačiau pasitaiko ir priešingų variantų – kuomet vaikas pasiryžęs atiduoti viską, kas jam priklauso. Kokios tokio dosnumo priežastys ir ką daryti tėveliams?

Ar tai tikrai problema?

Dosnumas – geras bruožas, tačiau tik tuomet, kad jis yra saikingas ir apgalvotas. Priešingu atveju problemų gali kilti ir vaikui, ir tėvams. Dažnai mažyliai net nesusimąsto, kad kažką padovanoję, jie netenka galimybės to daikto atsiimti, todėl visa situacija virsta tikru nesusipratimu ir neretai – dideliu konfliktu, kurio epicentre atsiranda vaikas. Negana to, tokie mažieji dosnuoliai pasiryžę dalintis ne tik savo, bet ir svetimais daiktais, o tai neišvengiamai sukelia problemų. Jie gali ramia širdimi atiduoti naujus mamos auskarus, o atsiimti juos reikės ne kam kitam, o mamai.

Tačiau prieš imantis bet kokių veiksmų, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Vaikai dažnai atiduoda savo žaislus arba jais keičiasi vedini skirtingų motyvų: dosnumo, naivumo, vidinio nepasitikėjimo savimi ir t.t. Kiekvienoje situacijoje savos priežastys.

Vaikas duoda ir bando atsiimti

Koks mielas mažylis! Jis padovanojo savo mylimiausią knygutę jausnesniam pusbroliui! Tačiau ruošiantis keliauti namo, jis netikėtai nusprendė atsiimti savo dovaną. Tu, žinoma, net nesitikėjai, kad taip gali nutikti, o dabar konfliktas jau įsiplieskė ir ką nors keisti per vėlu. Maži vaikai menkai supranta skirtumą tarp “dovanoti” ir “paskolinti”. Daugumą vaikų veiksmų lydi impulsyvumas, taigi dovanodami jie paprasčiausiai nesusimąsto, kas bus vėliau.

Ką daryti? Vos tik vaikas parodys norą ką nors padovanoti, iš karto paaiškink jam dovanojimo prasmę. Pabrėžk, kad padovanoto daikto atsiimti negalima ir dovanoti – tai atiduoti visam laikui. Ir jei po kurio laiko vaikas vistiek bando susigrąžinti dovaną – primink jam savo žodžius ir nekeisk nuomonės net tuo atveju, jei vaikas ima verkti.

Ką pasakyti? “Pameni, kaip močiutė tau padovanojo naują žaislą? Ar tu norėtum, kad ji atsiimtų tavo gimtadienio dovaną?”

Nelygiaverčiai mainai

Vos tik vaikas nustoja domėjęsis kokiu nors žaislu, jis nedvejodamas gali su juo atsisveikinti: paprasčiausiai padovanoti arba apsikeisti, mainais gaudamas jį dominantį daiktą. Ir neretai tokie mainai būna nelygiaverčiai... Tačiau, tai tik tėvų požiūris. Nereikėtų tikėtis, kad 3-4 metų vaikas sugebės teisingai įvertinti daikto kainą. Mažai mergaitei tikrai nieko nereiškia iškeisti brangų auksinį pakabuką į paprasčiausius stikliniu, saulėje žaižaruojančius rutuliukus.

Ką daryti? Nedrausk vaikui keistis daiktais. Tiesiog padėk jam daryti tai teisingai, kad neliktų nuskriausta nei viena pusė. Paaiškink, kad galima padovanoti gražų piešinį arba žaisliuką, tačiau negalima atidavinėti mamos ar tėčio daiktų. Labai svarbu, kad 2-3 metų vaikas, kartu su žodžiu “mano” išmoktų suprasti ir žodį “svetimas”. Kai tik iš savo vaiko lūpų išgirsi “Tai mamos krepšys, tėčio laikrodis ir močiutės skara” - iš karto pradėk mokyti, kad prieš imant svetimą daiktą, būtinai reikia atsiklausti. Tuo pačiu reikėtų padėti vaikui suprasti, kad daiktai gaunami ne už dyką. Juos reikia pirkti, o pinigėliai atsiranda tik sunkiai dirbant. Todėl kiekvieną daiktą reikia labai vertinti. Paskatink vaiką dalintis, tačiau pabrėžk, kad prieš tai mažylis visuomet turėtų pasitarti su tėveliais. O jei vis dėl to vaikas neatsiklausęs padovanojo kažkam brangų daiktą, derėtų akcentuoti patį poelgį, o ne dovanos kainą.

Ką pasakyti? “Šis pakabukas man buvo labai brangus, nes jį padovanojo tavo tėtis. Kad galėtų nupirkti man tokią dovaną, tėveliui reikėjo labai sunkiai dirbti. Tikiuosi, kad nuo šiol, ką nors dovanodamas draugams, tu visuomet pagalvosi ir apie mus su tėčiu”.

Dovanojimas be priežasties

Vos tik išeinate pažaisti į kiemą ar iškeliaujate į svečius, mažylis išdalina visus savo daiktus ir lieka be nieko. Kodėl? Gali būti, kad kitokiais būdais vaikas negali susirasti draugų. O jei tiksliau sakant – kartą, padovanojęs savo žaislą, mažylis sulaukė daugiau draugiškumo iš kitų vaikų, todėl greitai susivokė, kad tai pats lengviausias būdas pritapti. Labai tikėtina, kad šitaip elgtis skatina sudėtinga situacija namuose ir meilės bei dėmesio trūkumas (tėvų skyrybos, naujo brolio ar sesės atsiradimas ir t.t.). Juntamas aplinkinių dėkingumas skatina jaustis reikalingu, taigi toks dosnumas gali būti paprasčiausias bandymas “nusipirkti” trūkstamos šilumos. Pagalvok, ką galėtum padaryti, kad vaikas nesijaustų toks vienišas.

Ką daryti? Visų pirma, turėtum įsitikinti, ar suteiki savo vaikui pakankamai dėmesio ir meilės. Kalbėkitės, aptarinėkite praėjusią dieną ir patirtus įspūdžius. Praleiskite daugiau laiko kartu: pasivaikščiokite, pažaiskite, pasilinksminkite. Stiprus emocinis kontaktas – geriausia prevencinė priemonė neapgalvotam vaiko dosnumui. Kad išsiaiškintum, kaip tavo vaikas iš tiesų jaučiasi, pabandyk jam papasakoti istoriją, susietą su tikrais faktais. “Mažasis Linas buvo labai malonus ir visada dovanojo saldainius ir žaislus kitiems vaikams. Tačiau vieną dieną visi žaislai ir saldėsiai pasibaigė. Kaip manai, ką nusprendė daryti Linas? Kaip jis jautėsi? O ką galvojo ir kaip elgėsi jo draugai?” Tavo vaiko atsakymai padės tau pažvelgti realybei į akis.

Ką pasakyti? “Tikros draugystės niekas negali nupirkti nei saldainiais, nei žaislais. Žmonės draugauja, nes jiems kartu įdomu ir gera. Tu taip pat turi draugų, nes esi geras ir nuoširdus”.

Dovanoja, nes jaučia spaudimą

Kai kurie mažyliai gali būti tikri egoistai, ir norėdami gauti pageidaujamą daiktą, pasinaudos visais įmanomais būdais, ypatingai tais atvejais, jei šalia yra silpnesnių, dar nemokančių už save pastovėti vaikų.

Ką daryti? Visų pirma turėtum nuolatos mokyti vaiką, kad dovanoti galima tik savo noru, o ne tuomet, kai kas nors to reikalauja. 1,5-3 metų amžiaus tarpsnyje labai svarbu ugdyti gebėjimą pasakyti “ne”, todėl nereikėtų mažyliui nuolatos “kalti” į galvą, kad dalintis būtina visais atvejais. Padėk vaikui suprasti, kad jis gali dalintis žaislais, tačiau neprivalo to daryti. Mokink vaiką išsakyti savo jausmus ir nuomonę,

Ką pasakyti? Kol vaikas negali pasakyti pats, padėk jam tai padaryti: “Nedaryk šitaip, nes mums tai nepatinka. Mes negalime tau duoti šito žaislo, nes patys su juo žaidžiame”. Matydamas tavo pavyzdį, su laiku vaikas išmoks apsiginti ir pats.