Kaip sulaukti didesnio braškių derliaus?

Esate užkietėję daržininkai, kurių sode raudonuoja neaprėpiamos braškių lysvės? O gal esate tie, kurie dievagojosi niekada neužsiveisiantys jokio daržo, bet jau netrukus kiemo kamputyje iškilo braškių lysvė? O gal balkone įsitaisėte vazoną su braškėmis, kad vaikai pamatytų, jog uogelės ne prekybos centre „gimsta“? 

Vienaip ar kitaip, kiekvienas braškių augintojas, žinoma, tikisi kuo didesnio derliaus, tad skubame dalytis patarimais, kad braškių pintinėlės būtų su kaupu!

Kaip paruošti dirvą braškėms?

• Braškės mėgsta purų, lengvą ir derlingą dirvožemį. 
• Jeigu dirva „sunki“, molinga, žemę reikėtų išpurenti, „palengvinti“ ją sumaišius su smėliu, lengvu kompostu, perlitu ar vermikulitu.
• Jeigu dirva smėlinga, skurdi, greitai išdžiūstanti, tiks daug organikos turintis kompostas, perpuvęs mėšlas. 
• Svarbu žinoti, kad braškėms tinka tik perpuvęs, o ne šviežias mėšlas. Į dirvą primaišius šviežio mėšlo yra didelė rizika nenorom prisėti piktžolių, braškių derlius ne tik bus mažesnis, bet ir braškės gali tapti imlesnės ligoms, prasčiau ištverti žiemą.
• Idealus dirvos pH braškėms yra ~5,5 - 6,5, t.y. braškės mėgsta šiek tiek rūgštesnę dirvą. 
• Jei dirvožemis yra šarminis, nepakankamai rūgštus, braškių lapai gels (ypač tarp gyslų), krūmeliai nebus vešlūs, negausiai žydės, uogos augs smulkios ir nesaldžios. Dirvožemį parūgštinti galima jį permaišius su durpėmis, naudojant elementinę sierą (rudenį ar labai anksti pavasarį), mulčiavimui naudojant spygliuočių mulčą. Kartais patariama laistyti į vandenį įmaišius acto ar citrinos rūgšties, tačiau tai itin trumpalaikį efektą suteikiantis sprendimas, be to ilgainiui jis gali pakenkti šaknims. 
• Jei dirvožemis labai rūgštus, jį derėtų pakalkinti ne prieš pat braškių sodinimą, bet likus 1-2 metams iki braškyno įveisimo. Anksti pavasarį ar rudenį dirvos rūgštingumą galima sumažinti, įmaišius medžio pelenų - tai švelnesnis šarminimo būdas. Įtarti, kad dirva braškėms yra per rūgšti galite, jei braškių lapai auga labai tamsiai žali arba su violetiniu/ raudonu atspalviu, per rūgščioje dirvoje braškių kereliai auga lėtai, yra skurdūs, maži, išaugina menką, smulkių uogų derlių. 
• Braškėms sodinti paruoštas plotas turėtų būti kuo lygesnis, kad nelygumuose, daubelėse nesikauptų vanduo, nes braškės yra jautrios įmirkimui, drėgmės pertekliui.
• Braškyną atnaujinti, t.y. naujus daigus sodinti, reikėtų kas 3-4 metus. 

Kokioje vietoje sodinti braškes?

• Braškės labai mėgsta saulę - saulėtoje ir atviroje vietoje augančios braškės gausiai derės, uogos bus didesnės ir saldesnės. 
• Braškės nemėgsta šaltų ir stiprių vėjų, tad vertėtų pasirinkti nuo jų labiau apsaugotą daržo ar sodo kampelį. 
• Braškės nepakenčia per didelės drėgmės, įmirkimo, užsistovėjusio vandens. 
• Įsitikinkite, kad braškyno vietoje esantis gruntinis vanduo yra ne aukščiau kaip 0,6-0,8 m nuo dirvos paviršiaus.
• Braškės sumenks, bus imlios ligoms, uogos pus, o žiemą augalai prastai žiemos, jei braškynas įveistas vietoje, kurioje po lietaus kaupiasi paviršinis vanduo, pvz. šlaito apačioje ar tiesiog žemesnėje sklypo vietoje. 
• Idealu  braškes sodinti į pakeltas lysves.
• Braškes sodinkite išlaikydami ~ 25-30 cm atstumą tarp augalų. 
• Braškių negalima sodinti vietoje, kurioje prieš tai augo bulvės, pomidorai, paprikos, baklažanai, agurkai, cukinijos. Šie augalai gali braškėms „palikti“ įvairias ligas.
• Geriausi braškių „pirmtakai“ yra svogūnai, česnakai, ankštiniai (pvz., žirniai, pupos), lapiniai augalai (pvz., salotos, špinatai, krapai). Po jų dirva būna „švari“ ir tinkama braškėms.
• Šalia braškių verta auginti medingus, bičių noriai lankomus augalus, pvz., levandas ar medetkas, kad jų priviliotos bitės tuo pačiu apdulkintų ir braškes. 

Whatafoto | Shutterstock.com

Kaip tręšti braškes?

• Braškes svarbiausia tręšti po derliaus nuėmimo - tai padeda augalui sustiprinti šaknyną, sėkmingai peržiemoti ir pasiruošti gausiam kitų metų derliui. Naudokite fosforo ir kalio trąšas be azoto.
• Pavasarį braškių dirvą galima pagerinti kompostu, biohumusu ar silpnesnėmis organinėmis trąšomis. Tinka azoto turinčios trąšos, tačiau svarbu nepersistengti. 
• Augalui jau suformavus lapus ir prasidėjus žydėjimui bei formuojantis pirmosioms uogoms, trąšose turėtų būti kalio ir fosforo. 
• Uogų derėjimo ir nokimo metu braškių verčiau netręšti arba tą daryti labai minimaliai, tik esant poreikiui - per didelis trąšų kiekis šiuo laikotarpiu gali lemti blogesnį uogų skonį ir skatinti puvinio atsiradimą.
• Dažniausia braškių tręšimo klaida yra per daug azoto turinčios trąšos - jos „ragina“ augalą plėstis ir auginti lapus, tačiau uogų derlius būna menkas (ypač jei azotinėmis trąšomis braškes imama tręšti vėlyvesniu augimo laikotarpiu, jau prasidėjus žydėjimui ar net uogų nokimui). 
• Labai svarbu trąšų nepilti ant sausos žemės, nes taip galite pažeisti, „nudeginti“ augalo šaknis - jei žemė sausa, ją reikėtų, visų pirma, gausiai palaistyti paprastu vandeniu, o tik tuomet pilti trąšas. 

Kaip laistyti braškes?

• Braškės nepakenčia drėgmės pertekliaus, „stovinčio“ vandens. 
• Lygiai taip pat braškės prastai derės, jei dirva bus perdžiūvusi, sausa. 
• Braškėms idealiai tinka lašelinė laistymo sistema, palaikanti pastovią, saikingą drėgmę. 
• Geriausia braškes laistyti prie šaknų. Venkite pilti vandenį tiesiai ant lapų, o ypač - ant žiedų ir jau užsimezgusių uogų. 

Kaip mulčiuoti braškes?

• Mulčiavimas idealiai tinka braškėms ir reikšmingai padidina jų derlių - uogos dera didesnės, švaresnės mažiau pūva. 
• Mulčas išlaiko pastovią drėgmę - braškės nepermirksta ir neperdžiūva. 
• Mulčas apsaugo braškes nuo piktžolių. 
• Natūralus mulčas, pvz. šiaudai, nupjauta žolė, spygliuočių mulčas, tinka jau augantiems augalams. 
• Natūralaus mulčo sluoksnis turėtų būti apie 5-7 cm storio. Plonesnis sluoksnis nesuteiks norimo efekto, o storesnis gali „prikviesti“ puvinį ir pelėsį. 
• Plėvelę geriausia tiesti prieš braškyno įveisimą, t.y. prieš naujų daigų sodinimą. 

Kodėl svarbu nuskinti žiedus ir ūsus?

• Pirmaisiais braškių auginimo metais rekomenduojama nuskinti jų žiedus (bent jau didesnę jų dalį). Suprantama, kad nuskabius žiedus derlius nebus gausus, tačiau tai leis augalui įsitvirtinti ir užtikrins didesnį derlių kitais metais. 
• Braškių augimo laikotarpiu reikėtų šalinti ūsus, kad augalas energiją skirtų uogoms, o ne plitimui. 
• Svarbu nuskabyti ir pažeistus, nudžiuvusius lapus, tai pagerina oro cirkuliaciją, apsaugo nuo ligų ir perteklinės drėgmės.
• Uogų derėjimo laikotarpiu reikėtų jas rinkti kasdien - tai skatina naujų uogų susiformavimą, o taip pat ir apsaugo nuo pernokimo, puvimo, pernokusios uogos taip pat labai vilioja kenkėjus.