TVKaip ugdyti vaiko savigarbą?
Kas yra savigarba? Tai žmogaus savęs suvokimas – ką jis apie save mano ir kaip jaučiasi. Savęs įsivaizdavimas gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus ir pan.) ir neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti ir pan.). Atrodo, viskas labai paprasta: tereikia apie save gerai galvoti, ir vertinsi save teigiamai. Tačiau iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau. Yra nemažai žmonių, kuriems pasakyti apie save "aš esu puikus" labai sunku, o dar sunkiau nuoširdžiai tuo patikėti. Žmogaus savęs vertinimas formuojasi visą gyvenimą, bet jo pagrindus kiekvienas gauname jau vaikystėje.
Kūdikiui svarbiausia jaustis saugiam. O saugumas užtikrinamas rūpinantis jo fiziologiniais poreikiais: maitinimu (tik pagal vaiko biologinį laikrodį, o ne pagal suaugusiųjų nustatytą tvarką ar mamos nuotaikas), ramiu miegu (taip pat pagal kūdikio norą miegoti ar nemiegoti, o ne pagal tėvų dienotvarkę), šiluma, švara (vėlgi atsižvelgiant į vaiko poreikius), fiziniu kontaktu (reikia nebijoti imti vaiko ant rankų, sūpuoti, glostyti ir visaip kitaip myluoti – tikrai jo neišlepinsite, nes šiame amžiuje prisilietimų nebūna per daug). Jausdamasis saugus, kūdikis išmoksta pasitikėti žmonėmis, kurie juo rūpinasi. O pasitikėjimas kitais moko mažylį pasitikėti ir pačiu savimi.
Šio amžiaus vaikai labai nori viską daryti patys. Labai svarbu nestabdyti vaiko iniciatyvos, leisti jam reikštis savarankiškai, skatinti jo aktyvumą ir norą kažką veikti. Jeigu ryte trimetukas susigalvojo apsirengti pats, nepulkite jam padėti todėl, kad nėra laiko. Geriau atsikelkite keliolika minučių anksčiau, o vaikui susidorojus su užduotimi – visi kartu pasidžiaukite.
Ypač nemažai pavyzdžių galima pririnkti "iš virtuvės gyvenimo", mat šio amžiaus vaikai labai mėgsta ten šeimininkauti. Leiskite vaikui supjaustyti daržoves (galbūt pasiūlę nelabai aštrų peilį), sutepti sumuštinius, išplauti indus ar grindis. Žinoma, rezultatas turbūt nepradžiugins: salotos supjaustytos milžiniškais gabalais, o ten, kur plautos grindys, – didžiulė vandens bala. Tik jokiu būdu netaisykite vaiko darbo jam matant, tai padarysite, kai jis užmigs. Kuo daugiau šiame amžiuje vaikas sulauks pagyrimų, pastiprinimo, palaikymo ir iniciatyvos skatinimo, tuo labiau stiprės jo savigarba. Ir atvirkščiai – kuo daugiau draudimų, kritikos ir slopinimo, tuo labiau mažės jo pasitikėjimas savimi.
Jiems labai svarbu pasiekti kokių nors aiškių savo darbo rezultatų. Svarbiausias iššūkis – artėjanti mokykla ir su tuo susijęs noras būti kompetentingam, kažką gebančiam ir mokančiam. Svarbiausia pastebėti vaiko stipriąsias puses, jokiu būdu nepabrėžti to, kas nesiseka. Jei pirmokas dar neaiškiai skaito ar jam nelabai sekasi skaičiuoti, reikia pasistengti atrasti ir išryškinti sritį, kurioje jis gabus. Gal jis puikiai piešia, o gal yra sportiškas? Vaikas turi jausti, kad netgi tada, kai jam nesiseka mokslai, tėvai jį vis tiek myli ir palaiko. Taip pat kuo dažniau suteikite vaikui progų nuveikti ką nors šeimos labui, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę (kai vaikas pats tam pribręs), skirkite tam tikrų pareigų: tvarkyti kambarius, prižiūrėti naminį gyvūną ar pan., nes tai stiprina vaiko savigarbą, leidžia jam pasijusti reikalingam ir svarbiam.
Auklėjimo metodai, žeminantys vaiko savigarbą
● Smurtas. Jis gali būti ne tik fizinis: mušimas, sušėrimas, purtymas, tampymas už rankos, pastūmimas, bet ir psichologinis: žeminimas, gąsdinimai, įžeidinėjimai, erzinimas, ironija, etikečių klijavimas.
● Lepinimas. Kai vaikas gauna viską, ko užsinori, kai nėra žodžių "ne", "negalima", "turėsi palaukti", kai šeimoje nėra aiškių taisyklių ir tvarkos.
● Perdėta globa, kontrolė. Kai už vaiką padaroma tai, ką jis pats jau moka padaryti, kai neleidžiama jam rizikuoti, išbandyti naujų dalykų, kai varžomas vaiko amžių atitinkantis savarankiškumas, kontroliuojamas kiekvienas žingsnis.
● Vaiko, kaip asmenybės ir vertybės, nepriėmimas. Nepripažįstami vaiko jausmai, norai, poreikiai: neleidžiama jam liūdėti, verkti, bijoti, pykti, neišklausoma arba pasijuokiama iš jo svajonių, norų. Blogai, kai vaikas paverčiamas įrankiu tėvų norams ir lūkesčiams išpildyti: jis verčiamas lankyti būrelius, rinktis draugus, kurie patinka tėvams, o ne jam pačiam.
● Konkretūs, aiškūs pagyrimai: "Kaip džiugu, kad suplovei indus", "Kaip tvarkingai susitvarkei savo stalą", "Kokios skanios kavos man paruošei" ir pan. Reikėtų vengti abstrakčių pagyrimų, tokių kaip "Šaunuolis, gražiai nupiešei", "Puiku", nes tokius pagyrimus vaikai iškart užmiršta ir jie mažai pasitarnauja savigarbai didinti.
● Švelnūs, nuoširdūs ir palaikantys žodžiai: "Kaip tave myliu", "Gera, kad esi", "Man patinka būti su tavimi", "Kaip gražiai tu juokiesi", "Aš pasitikiu tavimi", "Kaip įdomu su tavimi kalbėtis".
● Fizinis kontaktas – apkabinimas, rankos paspaudimas, prisilietimas, prisiglaudimas, paglostymas, pasisodinimas ant kelių, pasūpavimas, masažavimas, kutenimas ir t.t.
● Laikas, praleistas kartu su šeima: kelionės, tvarkymasis kartu, maisto gaminimas ir valgymas, pokalbiai. Jei galite, kartu leiskite laisvalaikį – eikite pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais, lankykitės sporto klube, baseine, kine, teatre, kartu skaitykite knygas ir t.t.
