Kiaušintakių perrišimo operacija: ar ji Lietuvoje atliekama oficialiai? (420)

Travelpixs | Shutterstock.com

Moterys / šeimos, susilaukusios norimo skaičiaus vaikų ir tvirtai apsisprendusios jų negimdyti, dažnai pagalvoja apie kiaušintakių perrišimo operaciją, dažnai vadinamą tiesiog moterų sterilizacija arba ilgalaike chirurgine kontracepcija.

Medikų bendruomenė, nemaža dalis visuomenės kiaušintakių perrišimo operacijai pritartų, tačiau mūsų šalyje ji vis dar yra teisiškai nereglamentuota ir neįteisinta. Palyginimui, vyrams beveik analogiška operacija – vazektomija – atliekama legaliai ir ją renkasi vis daugiau vaikų nebenorinčių susilaukti stipriosios lyties atstovų.

Kaip atliekama kiaušintakių perrišimo operacija?

Operacijos metu chirurginėmis žirklėmis perkerpami kiaušintakiai ir perrišami jų galai. Pagrindinis šios operacijos rezultatas – sperma lytinio akto metu negali tekėti kiaušintakiais ir apvaišinti kiaušialąstės.

Ši operacija gali būti atliekama:

• bet kuriuo metu kaip ambulatorinė procedūra naudojant laparoskopą ir bendrąją nejautrą;
• iškart po cezario pjūvio operacijos gimdymo metu;
• po gimdymo per makštį, atliekant nedidelį pjūvį po bamba (mini laparotomija).

Kiaušintakių perrišimo operacijos privalumai

• Didelis efektyvumas. Tai vienas patikimiausių ilgalaikės kontracepcijos metodų. Moterys gali mylėtis nejausdamos baimės pastoti: joms nebereikia skaičiuoti vaisingų dienų, o nesulaukus mėnesinių – stresuoti dėl galimo neplanuoto nėštumo. Be to, tai ir abortų prevencinė priemonė.
• Mirštamumas po kiaušintakių perrišimo operacijos JAV – vos 1–2 atvejai iš 100 tūkst., o dauguma mirčių siejamos su širdies ir kvėpavimo problemomis taikant bendrąją nejautrą.
• Ilgalaikė procedūra. Tikimybė pastoti beveik eliminuojama visu vaisinguoju moters gyvenimo laikotarpiu iki pat menopauzės.
• Nedaro neigiamos įtakos lytiniam gyvenimui, mėnesinių ciklui. Po kiaušintakių perrišimo operacijos nesumažėja nei lytinis potraukis, nei pasitenkinimas: viskas išlieka taip pat, kaip buvo ir iki operacijos. Operacija nedaro jokios įtakos moters mėnesinių ciklui.
• Nereikia investuoti į kontraceptines priemones (prezervatyvus, kontraceptines tabletes, pleistrus ir t. t.).
• Gali sumažėti ir kai kurių ligų (pavyzdžiui, kiaušidžių vėžio) rizika.

Kiaušintakių perrišimo operacijos trūkumai

• Galimos komplikacijos. Apie 2 proc. moterų po atliktos kiaušintakių perrišimo operacijos patiria komplikacijų. Kartais po operacijos pažeidžiami aplinkiniai audiniai, galima infekcija, pūliavimas, karščiavimas, gali tekti perpilti kraują, gali susiformuoti sąaugos ir kt. Šaltinių duomenimis, tokių komplikacijų dažnis – 0,9–1,6 iš 100 atvejų. Taip pat po operacijos gali pasireikšti nuolatinis dubens arba pilvo skausmas. Komplikacijų tikimybė didėja, jeigu moteris serga diabetu, yra nutukusi arba jai anksčiau buvo atliktos dubens arba pilvo operacijos.
• Chirurginė kontracepcija taip pat nėra 100 proc. patikima. Operacija gali būti atlikta netinkamai, todėl ateityje moteris gali pastoti. Šaltinių duomenimis, po operacijos pastoja 1 iš 200 moterų (taigi, tikimybė pastoti – 0,5 proc.).
• Paprastai tai yra negrįžtamas procesas, jei kartais moteris apsigalvotų. Po sterilizacijos operacijos dalis moterų vis tik apsigalvoja ir vėliau gailisi priimto sprendimo. Pavyzdžiui, „Tėvų darželio“ forume yra tema, kurios autorė pasakoja, kad gimdymo metu jai buvo atlikta ši operacija, tačiau po 5 parų naujagimė mirė. Tai buvo pirmoji moters ir jos antrojo vyro atžala.
• Sterilizacija neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų, todėl turint nesaugių lytinių santykių vis tiek būtina naudoti barjerinę kontracepciją (prezervatyvus).
• Operacija tinka ne visoms pacientėms. Tik nuodugniai ištyręs ir įvertinęs moters sveikatos būklę gydytojas gali rekomenduoti arba nerekomenduoti pacientei atlikti kiaušintakių perrišimo operaciją.
• Didesnė negimdinio nėštumo rizika. Jei moteris po šios operacijos vis tik pastojo, didėja negimdinio nėštumo rizika.

Kiaušintakių perrišimo operacija: situacija Lietuvoje

Lietuvoje kiaušintakių perrišimo operacija atliekama tik išskirtiniais atvejais esant indikacijų. Pavyzdžiui, jei moteris kelis kartus yra gimdžiusi ir visų gimdymų metu jai buvo atlikta cezario pjūvio operacija, gydytojai gali pasiūlyti tuo pat metu atlikti ir sterilizaciją perrišant kiaušintakius (nėštumai, ypač dažni, pasibaigiantys cezario pjūvio operacija, gali kelti grėsmę moters sveikatai ar net gyvybei). Pacientės nuodugniai informuojamos apie intervenciją ir turi raštiškai patvirtinti savo sutikimą atlikti kiaušintakių perrišimo operaciją.

Tačiau nemažai moterų be indikacijų šią operaciją yra pasidariusios užsienyje, kur kiaušintakių perrišimo operacija atliekama labai dažnai.

Taigi, kaip jau minėta, Lietuvoje savanoriška veiksnios moters sterilizacija be indikacijų nėra reglamentuota ir atliekama. Tiesa, medicinos normų sąrašuose ir teisės aktuose nurodyta, kad gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją savarankiškai ar būdamas daugiadalykės specialistų komandos narys turi gebėti perrišti kiaušintakį.

kiaušintakių perrišimo operacija, moters sterilizacija, ilgalaikė kontracepcija