Kodėl parinkti tinkamą šepetėlį ir pastą vaikui – svarbu? Kaip išsirinkti ir į ką atsižvelgti renkantis? Atsako gydytoja odontologė (1)

 Rūta Bendinskaitė gydytoja odontologė, biomedicinos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė

Pasirūpinti tinkama vaiko burnos higiena svarbu taip pat, kaip ir švariais drabužiais ar tinkamu ugdymu bei auklėjimu. Bet kada pradėti tai daryti ir kaip išsirinkti tinkamas dantų priežiūros priemones?

Aptarsime visus tėvams aktualiausius klausimus: ir kokį šepetėlį parinkti, ir kodėl svarbūs tam tikri pastos rodikliai. Juk tik tinkama ir atsakinga higiena gali palaikyti optimalią dantų sveikatą, išvengti ėduonies susidarymo, o vaikams iki 7-erių tai – ypač svarbu.

Ar šepetėlio reikėtų vaikui nuo pat gimimo? Kada laikas jį naudoti – tinkamas?

Kol nėra dantų, nėra ir dantų ligų. Todėl nėra prasmės kažką trinti nuo pat gimimo. Manau, kad tikslingiausia būtų pradėti valytis dantis tada, kai išdygsta pirmasis dantukas. Patarčiau pradėti nuo specialaus minkšto silikoninio šepetuko, kuris užsimauna ant piršto. Jis yra su specifiniais šereliais, todėl juo tikrai neužgausime vaiko.

Kol yra išdygę tik kandžiai, galima tęsti valymą su tuo silikoniniu šepetėliu. Kai pasirodys visi aštuoni priekiniai dantys (iltys išdygsta vėliau) – reikia pakeisti jį įprastu. Svarbu, kad šepetėlis būtų minkščiausias, skirtas vaikams nuo 0 metų. Jeigu nueisime šiandien į parduotuvę, pamatysime didelį pasirinkimą: įvairių ekologiškų šepetėlių, bambukine rankenėlė ir t. t., bet labai kietų. Tokie tikrai netinka. Svarbu, kad jis būtų minkštas.

Ar pakanka vieno šepetėlio vaikui?

Galima turėti kelis šepetukus. Tai itin praverčia, jei vaikas nemėgsta valytis dantų. Tokiu atveju galime, pavyzdžiui, paklausti: „Ar šiandien valome dantis mėlynu, ar – raudonu šepetuku?“ Jokiu būdu neklauskite vaiko, ar apskritai valomės šiandien dantis: tokio klausimo negalima užduoti. Svarbu nuo pat mažų dienų pratinti vaiką, kad kasdienė dantų higiena yra būtina.

Dažnai girdime patarimų, kad šepetėlį būtina keisti kas 3 mėnesius. Ar tai tiesa?

Nemanau. Pakanka tik gerai išplauti ir laikyti sausai. Juk keičiame šepetuką ne dėl bakterijų (jos yra mūsų, todėl organizmas yra prie jų pripratęs), o dėl to, kad jis paprasčiausiai laikui bėgant nusidėvi, išsilanksto ir tampa neefektyvus.

Ar svarbi šepetėlio forma? Koks šepetėlis geriausias, jeigu galima tokį išskirti?

Šepetėlio galvutės dydį parinkite pagal vaiko amžių. Gamintojai tai nurodo ant pakuotės. Jei šepetuko galvutė maža (panaši į apvalias, elektrinių šepetukų galvutes) – valymui reikia skirti daugiau laiko, nes ji apima mažesnį dantų paviršiaus plotą. Geriausia rinktis šepetėlį siaurėjančia galvute.

Ar verta rinktis elektrinį šepetėlį? Kas tai: mada, reklama ar būtinybė?

Elektrinis šepetėlis gerai valo, nereikia daug judinti rankos: tereikia jį perkelti vis ant kito danties. Tai ir yra visa tokio šepetėlio esmė: išeitis, jei pačiam vaikui nepavyksta taisyklingai judinti rankos.

Taisyklingų dantų valymo judesių moko specialios programėlės, bet šie šepetėliai jau savaime yra specifiniai. Taisyklingų judesių, ko gero, reikės mokytis naudojant paprastą šepetėlį ir programėlę atskirai.

Įsigyti elektrinį šepetėlį galima, bet jei nebus dirbama – sveikos burnos nebus. Tai nėra būtina investicija, bet jei jūsų vaikui dėl tokio šepetėlio, mat jį neretai galima sujungti su linksma vaikų dantų valymo programėle, pakyla motyvacija valytis dantis – kodėl gi ne.

Vieno danties šepetėliai, arba „solo metodika“. Kuo naudingas ar ypatingas toks šepetėlis?

Vieno danties šepetukas („solo metodika“) – tikrai geras pasirinkimas. Jis ypatingas tuo, kad juo valoma kruopščiai, po vieną dantį. Galima net be dantų pastos. Žinoma, tam, kad išvalytume kiekvieną dantį atskirai, reikia investuoti nemažai laiko. Vienas valymas atsieitų apie 10–15 minučių. Turbūt retas iš mūsų pasiryžtų tam kiekvieną dieną.

Todėl idealus variantas: atlikti kasdienį įprastą valymą (su įprastu šepetuku), o su tokiu specifiniu – kartą per savaitę. Jis labai gerai nuvalo apnašas, po tokio valymo jautiesi beveik kaip po burnos higienos procedūros. Todėl mano patarimas būtų tokį šepetėlį turėti. Tiesa, tam reikės išmokti specialių judesių. Dar vienas pastebėjimas: jis nevalo tarpdančių.

Ką svarbu žinoti apie dantų pastą vaikams, į ką atsižvelgti ją renkantis?

Kalbant apie dantų pastą vaikams, reikia rinktis tokią, kad vaikui patiktų, kad būtų įdomu kaitalioti pastas, leisti rinktis. Tai lemia motyvaciją valyti dantis: juk vaikas pats išsirenka. O tai yra labai svarbu.

Taip pat vertėtų atsižvelgti į pastos abrazyvumo lygį. Abrazyvai – tai medžiagos, kurios balina dantis, bet ir trina emalį. Jų irgi reikia, bet saikingai, neperžengiant ribų. Amerikoje RDA (abrazyvumo) norma yra laikoma 250. Europoje – 200. Geriausias variantas, kai abrazyvumo norma pastoje yra iki 70 RDA.

Mano požiūriu, kuo mažiau ingredientų dantų pastoje, tuo yra natūraliau ir sveikiau. Bet kadangi pasta yra skirta tik išoriniam naudojimui, didelio pavojaus sveikatai nėra.

Ką manote apie fluoridą dantų pastoje? Jis mums kenksmingas, naudingas, o gal – būtinas?

Iš tikrųjų fluoridas reikalingas mūsų dantims. Priklausomai nuo mūsų amžiaus, reikia tam tikro jo kiekio. 1 000 ppm fluoridų kiekis dantų pastoje yra laikomas gan saugiu ir net reikalingu dantų sveikatai.

Žinoma, yra žmonių, kuriems jo nereikia, nes jų dantys nėra linkę gesti. Bet tokių žmonių – mažuma. Nemažai mano pacientų, atsisakiusių dantų pastų su fluoridais, vėliau skundžiasi, kad jiems pradėjo gesti dantys. Fluoridai sukuria tinkamą apsauginę terpę burnoje. Be to, kiekiai, esantys pastose, yra per maži, kad pakenktų mūsų organizmui.

Fluoridų turinčios dantų pastos kiekį vaikams privalo kontroliuoti tėvai. Iki dvejų metų tereikia ja sutepti šepetėlio šerelių galiukus. Vėliau kiekis yra didinamas, kol pasiekia žirnio dydį apie šeštuosius gyvenimo metus.

Neretai mažų vaikų dantys, dažniausiai – pieniniai, yra itin sugedę. Kaip manote, kodėl tokia patirtis nereta?

Kartais tarp pacientų tikrai pasitaiko jauno amžiaus vaikų, kurių dantys jau yra labai stipriai sugedę. Žinoma, visi vaikai yra skirtingi. Tačiau taip dažniausiai būna todėl, kad nesutvarkyta mityba, prasta burnos higiena, valgoma daug saldumynų. Kai kada vaikas, pavyzdžiui, skanauja sausainius, geria saldžius gėrimus (net ir piene yra laktozės, t. y. cukrų) prieš miegą, ir po to nevalo dantų. Tai yra pražūtinga dantų sveikatai.

Taigi po vakarinio valymo geriausia maisto vengti. Tas pats galioja ir rytiniam valymui: po jo kelias valandas geriausia nevalgyti.

Ačiū už pokalbį.