Krūties vėžys: nepamirškite kiekvieną mėnesį atlikti krūtų savityros (137)

Aquarius Studio | Shutterstock.com

Krūties vėžys – labiausiai Lietuvoje ir Vakarų šalyse paplitusi onkologinė moterų liga. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1300–1500, o pasaulyje – daugiau nei 1,5 mln. naujų krūties vėžio atvejų.

Kas yra krūties vėžys?

Krūties vėžiu susergama, kai normalias ląsteles pakeičia sparčiai pradėjusios daugintis vėžinės ląstelės. Galiausiai ląstelių perteklius formuojasi į atskirą darinį – naviką.

Tačiau svarbu žinoti, kad navikas gali būti piktybinis (vėžinis) arba nepiktybinis. Jie skiriasi tuo, kad piktybinis auglys po organizmą išplinta (metastazės), nepiktybinis – ne.

Yra kelios krūties vėžio rūšys, tačiau dažniausiai pasitaikanti – invazinė duktalinė karcinoma.

Kas dažniausiai serga krūties vėžiu?

Manoma, kad rizika susirgti krūties vėžiu siekia apie 10 proc. Taip pat labai retais atvejais krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai.

Labai dažnai galvojama, kad krūties vėžys – vyresnio amžiaus moterų onkologinė liga. Tačiau ja susirgti gali ir jaunos 20–30 m. moterys, atrodytų nepatenkančios į rizikos grupę.

Krūties vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

• Amžius: dažniau serga 50 m. ir vyresnės moterys;
• Paveldimumas: jei tarp artimiausių giminaičių buvo sirgusių krūties vėžiu, tikimybė susirgti didėja;
• Supiktybėję gerybiniai krūties augliai;
• Anksčiau diagnozuotas ir išgydytas vienos krūties vėžys;
• Kontraceptikų vartojimas;
• Ankstyva mėnesinių pradžia;
• Vėlyva menopauzė;
• Antsvoris;
• Žalingi įpročiai (ypač alkoholio vartojimas);
• Krūties vėžio rizika didėja (ir atvirkščiai), jei vaikų turinti moteris jų nežindė.

Krūties vėžio simptomai

Pats akivaizdžiausias krūties vėžio simptomas – krūtyje užčiuoptas nedidelis gumbelis, sukietėjimas.

Apčiuopus gumbelį arba bet kokį darinį svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus, tačiau perdėm jaudintis nereikia – apie 90 proc. aptiktų gumbelių yra nepiktybiniai.

Kiti dažniausiai pasitaikantys krūties vėžio simptomai:

• Ilgiau trunkantis vienos ar abiejų krūtų skausmas (tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad daugelio moterų krūtys pabrinksta ir tampa skausmingos mėnesinių metu, tad šis skausmas nėra susijęs su onkologine liga);
• Krūtų pabrinkimas, formos pokyčiai;
• „Degančios“, paraudusios krūtys;
• Krūties atrofija (patologinis sumažėjimas);
• Sustandėjusi, sukietėjusi krūtis;
• Krūties jautrumas;
• Spenelio pokyčiai (pavyzdžiui, spenelis tapo netaisyklingos formos, įdubęs);
• Kraujingos išskyros iš spenelio;
• Bėrimai aplink spenelį;
• Besiraukšlėjanti, suglebusi, grublėta, pleiskanojanti krūties oda;
• Sritinių limfmazgių padidėjimas: pažastyje užčiuopiamas patinimas ar gumbelis.

Kaip diagnozuojamas krūties vėžys?

Diagnozuojant krūties vėžį atliekamas vienas ar keli iš šių tyrimų:

• Krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Šis tyrimas – vienas tiksliausių ir efektyviausių, padedantis fiksuoti net ir mažų matmenų navikinį darinį, kurio neįmanoma apčiuopti rankomis. Dažniausiai krūtų mamografija atliekama 40 m. ir vyresnėms moterims: jaunesnių moterų krūtų audinys yra tankus, todėl pakitimus užfiksuoti sudėtinga. Rentgenologinis tyrimas – neskausmingas, greitas ir efektyvus.
• Krūtų ultragarsinis tyrimas. Tai dar vienas informatyvus neinvazinis krūtų vėžio diagnostikos tyrimas. Aukšto dažnio bangos užfiksuoja patologinio darinio kontūrus. Taip pat pastebėjus darinius, juos galima apžiūrėt iš visų pozicijų. Ultragarsinis tyrimas patrauklus tuo, kad gali padėti atskirti piktybinius ir nepiktybinius darinius. Tačiau kilus abejonių panaudojant ultragarsą gali būti imamos darinių krūtyje biopsijos tolesniam ištyrimui.
• Krūtų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai itin jautrus tyrimo metodas, palengvinantis krūties vėžio diagnostiką, padedantis tiksliau nustatyti klinikinę diagnozę, ligos stadiją ir kt. Šiuo tyrimu gali būti nustatomi pokyčiai, neužfiksuoti atliekant mamografiją ar ultragarsinį tyrimus.
• Krūties audinio biopsija ir histologinis ištyrimas. Šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti diagnozę.
• Estrogenų ir HER2 receptorių tyrimas. Šie tyrimai padeda patikslinti vėžio stadiją bei leidžia prognozuoti ligos eigą.
• Papildomi tyrimai. Pacienčių sveikatos būklei įvertinti atliekami kraujo tyrimai. Vėžio išplitimui įvertinti skiriami vidaus organų ultragarsinis tyrimas, krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas ir kt.

Krūties vėžio gydymas

Krūties vėžio gydymo metodika parenkama atsižvelgiant į daugelį veiksnių:

• Pacientės amžių;
• Vėžio dydį, išplitimą, stadiją;
• Vaisingumą (prasidėjusi menopauzė ar ne);
• Bendrą sveikatos būklę;
• Kitas ligas, ypač lėtines ir t. t.

Chirurginis krūties vėžio gydymas. Dažniausiai krūties vėžys pradedamas gydyti nuo operacijos, kurios metu pašalinama dalis ar visa krūtis.

Chemoterapija taikoma išplitusiam krūties vėžiui gydyti, tačiau dažnai šis gydymo metodas efektyvus ir siekiant sumažinti naviką bei palengvinti operacijos eigą. Po operacijos atliekama chemoterapija sumažina tikimybę, kad krūties vėžys atsinaujins.

Spindulinis gydymas jonizuojančiąja spinduliuote taikomas siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Švitinama likusi krūties dalis arba pažasties limfmazgiai.

Prevencinė krūties vėžio patikros programa

Nuo 2005 m. mūsų šalyje vykdoma krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tyrimas kas dvejus metus nemokamai atliekamas 50–69 m. moterims.

Kokia tvarka organizuojama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa?

• Norinčios atlikti tyrimą moterys turi nuvykti pas šeimos gydytoją: jis išduos siuntimą mamografiniam krūtų tyrimui.
• Po to pacientė gali registruotis bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje reikiamą įrangą mamografijai.
• Mamografiją įvertinusi įstaiga tyrimo rezultatus pateikia šeimos gydytojui, o jis – pacientei.

Krūtų savityra (apčiuopa)

Kiekvienai moteriai rekomenduojama išmokti atlikti krūtų savityrą: tai leidžia greitai pastebėti patologinius pokyčius. Mamografinio ar ultragarsinio krūtų tyrimų savityra nepakeis, tačiau padės aptikti darinius, iš kurių laikui bėgant gali išsivystyti krūties vėžys.

Krūtų savityrą reikėtų pradėti iškart po lytinės brandos ir tikrinti krūtis iki pat senatvės.

Apčiuopą reikėtų atlikti 1 kartą per mėnesį, praėjus 7-10 dienų po mėnesinių, jei jų nėra – bet kurią pasirinktą mėnesio dieną (geriausia – tą pačią, nes ilgainiui tai taps savotišku ritualu ir didesnė tikimybė, kad apčiuopos nepamiršite).

• Krūtis, visų pirma, reikėtų apžiūrėti, įvertinti ar nėra jokių krūties ar spenelio išvaizdos pokyčių. Krūtis reikėtų apžiūrėti stovint priešais veidrodį, laisvai nuleidus rankas, o vėliau - rankas pakėlus.
• Krūtį apčiuopti reikėtų pirštų galiukais, trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis.
• Apčiuopti reikėtų ne tik visą krūtį, bet ir plotą po krūtimi, po raktikauliu, pažasties centrinę dalį, krūtinės ląstos centrinę dalį.
• Apčiuopą reikia pradėti švelniai paspaudžiant nuo išorinės dalies, link spenelio, pirštais tarsi brėžiant punktyrines linijas. Apčiuopiant dešiniąją krūtį, dešiniąją ranką reikia pakelti, o krūtį apčiuopti kairiąja ranka ir atvirkščiai.
• Apčiuopą tęskite ant krūties pirštų galiukais tarsi piešdamos apskritimus - dešiniąją krūtį prilaikykite dešiniąja ranka, krūtį apčiuopkite kairiosios rankos sukamaisiais judesiais nuo išorės link spenelio. Taip pat patikrinkite ir kairiąją krūtį.
• Patikrinkite spenelius. Juos švelniai, bet tvirtai paspauskite dviem pirštais, įsitikinkite, kad nėra išskyrų, kraujo.
• Patikrinkite pažastis. Nuleiskite rankas, truputį palinkite į priekį. Priešingos rankos pirštais, spausdama pirštų galiukais apžiūrėkite visą pažasties plotą.
• Atsigulkite ir po dešiniąja mentimi pakiškite pagalvę (susuktą rankšluostį ar pan.), dešiniąją ranką pakelkite, o tuomet kairiąja ranka, sukamaisiais judesiais, nuo išorės link spenelio apčiuopkite dešiniąją krūtį. Taip pat patikrinkite ir kairiąją krūtį.

Siūlome pasižiūrėti Nacionalinio vėžio instituto sukurtą informacinį filmuką, parodantį, kaip atlikti krūtų savityrą: