Nėštumo tradicijos pasaulyje: įdomūs faktai

Rawpixel.com | Shutterstock.com

Nėštumas ir gimdymas gali būti universali patirtis, tačiau kiekviena kultūra kūdikio atėjimą švenčia savaip – pagal įsigalėjusius papročius. Sužinokite neįtikėtinas, metai iš metų nekintančias įvairių pasaulio kampelių tradicijas.

Nėštumo tradicijos Turkijoje

Švęsdamos naujagimio atėjimą ir norėdamos užsitikrinti, kad pieno turės apsčiai, motinos geria tradicinį gėrimą, vadinamą lohusa serbeti („pogimdyviniu (geriamu) šerbetu“). Jis gaminamas iš vandens, cukraus, gvazdikėlių, cinamono bei raudonų maistinių dažų, ir ką tik tapusiai mama moteriai pirmiausia patiekiamas ligoninėje. Turkijoje kūdikio sutiktuvių šventės nerengiamos – šventė atidedama iki tol, kol gims mažylis. Mama ir kūdikis po gimdymo lieka namuose 20 dienų, o draugai užsuka į svečius ir taip pat gurkšnoja minėtąjį šerbetą. Praėjus 20 dienų, mama ir kūdikis lankosi svečiuose pas tuos, kurie kūdikiui turi dovanų. Šios dovanos – tai nosinaitė, pripildyta saldainių (linkint, kad vaikas augtų paklusnus ir geranoriškas), ir kiaušinis (linkint, kad vaikas augtų sveikas). Namų gyventojai taip pat patrina miltais vaiko antakius ir plaukų liniją, kad šis turėtų ilgą gyvenimą.

Nėštumo tradicijos Lotynų Amerikoje

Siekdamos palengvinti motinystę, mamos laikosi la cuarentena („karantino“) – 40 dienų atsigavinėja po gimdymo, susilaikydamos nuo sekso, fizinio aktyvumo ir aštraus maisto. Kad gimdyvė tinkamai pailsėtų ir sutelktų dėmesį tik į savo naujagimį, moters giminaičiai ir draugai perima į savo rankas namų ūkio priežiūrą: gamina valgyti, valo ir prižiūri kitus vaikus, jei jų yra. Be to, šiuo metu motinos kūnas laikomas labai pažeidžiamu, taigi ji turi apvynioti savo pilvą medžiaginiu diržu ar juosta, vadinama faja, taip pat pridengti ir galvą bei kaklą.

Krakenimages.com | Shutterstock.com

Nėštumo tradicijos Vokietijoje

Apmaudu, tačiau tokių vardų kaip „Blue Ivy“ ir „Apple“ Vokietijoje nesutiksite. Tėvai, pildydami gimimo liudijimą, turi laikytis vyriausybės patvirtinto priimtinų vardų sąrašo. Jei vardo nėra minėtame sąraše, tėvai turi aiškiai pagrįsti, kodėl valstybė turėtų padaryti išimtį. Niekada neleidžiami vardai, kurie asocijuojasi su daiktais, įskaitant maisto produktus, pvz., „Apple“, be to, vardas iš karto turi komunikuoti kūdikio lytį. Taip pat neleistini vardai, kurie gali neigiamai paveikti kūdikio savijautą (tas pats minėtasis „Apple“). Jei tėvų pasiūlytas vardas atmetamas, jie turi pateikti kitą vardą, tačiau kiekvieną kartą reikia susimokėti. Tai paaiškina statistiką, kodėl įprastiniai vardai (Marie, Sophia, Maximilian ir Alexander – sąrašo viršuje) pastaraisiais metais sudaro net apie 97 procentus kūdikių vardų.

Nėštumo tradicijos Ekvadore

Kaip ir Lotynų Amerikoje, čia galioja la cuarentena, tik kitu pavadinimu – la dieta. Išvertus maždaug tą patį ir reiškia. Motinos prižiūrimus pagal panašius kaip Lotynų Amerikoje papročius, tik kiek kitu kampu. Kaimo vietovėse moteriai gimdant ji apvelkama vyro prakaitu po sunkios darbo dienos persismelkusiais marškiniais. Pasak vietos tautosakos, tai moteriai suteikia jėgų. (Taip pat įprasta, kad tėvai kalba su kūdikiu mamos pilve ir prašo, kad jį arba ją būtų lengva pagimdyti.) Po gimdymo mama ir kūdikis yra atsargiai pridengiami nuo saulės šviesos net namo viduje, kur dažniausiai virš lovos pakabinamas baldakimas. Pasibaigus la dieta, mamai pripilama vonia su žolelėmis, kvapais ir puodeliu pieno arba trimis rožių žiedlapiais, pažymint jos grįžimą į kasdienį gyvenimą.

Alena Ozerova | Shutterstock.com

Nėštumo tradicijos Japonijoje

Dauguma japonų moterų gimdo be nuskausminamųjų – senovėje buvo tikima (ir tai atėjo iš budistinių įsitikinimų), kad gimdymo skausmai turi būti išgyventi kaip išbandymas ruošiantis motinystės sunkumams. Tai reiškia, kad dauguma moterų net nepagalvos apie epidūrą, net jei tai rekomenduos gydytojas. Tėvas į gimdyklą neįleidžiamas, nebent abu tėvai lankė priešgimdyminius kursus. Moteriai pagimdžius, ji tradiciškai bent mėnesį su kūdikiu gyvena savo tėvų namuose ir 21 dieną ilsisi lovoje, kad atsigautų ir užmegztų ryšį su kūdikiu, o šeimos nariai apsiprastų. Šiuo laikotarpiu draugai lankosi pas gimdyvę ir valgo šventinį raudonųjų ryžių bei raudonųjų pupelių patiekalą osekihan. Ir nors kūdikio verksmas, t. y. jo palikimas ramintis, nėra propaguojamas Europoje, Japonijoje yra priešingai: čia net vyksta kūdikių verkimo konkursai nakizumo, siekiant išsiaiškinti, kuris kūdikis pravirks pirmasis. Japonai tiki, kad kūdikiai, kurie verkia garsiai ir dažnai, yra sveikesni ir augs daug greičiau.

Nėštumo tradicijos Dominikos Respublikoje

Kam reikalinga sonograma, rodanti, kas gims, – berniukas ar mergaitė? Šeimos čia vis dar praktikuoja folklorinį paprotį, kai šaukštas, peilis ir šakutė dedami po trimis skirtingomis kėdėmis, o būsima mama pasirenka vietą, kur nori atsisėsti. Šaukštas reiškia mergaitę, peilis – berniuką, o šakutė – kad lytis dar nežinoma. Kita tradicija byloja, kad laukiantis berniuko mamos plaukai tampa stori ir blizgūs, o mergaitės – priešingai.

Hitdelight | Shutterstock.com

Nėštumo tradicijos Balyje

Šioje induistinėje saloje svarbi nėštumo tradicija – palaidoti placentą, kuri, manoma, yra gyva ir yra beveik kaip naujagimio brolis ar sesuo dvynė. Įmantrios ceremonijos metu placenta išvaloma, dedama į sandarų indą, šis suvyniojamas į baltą audeklą ir visa tai palaidojama už namų ribų. Kalbant apie kūdikius, su jais elgiamasi kaip su dievais. Laikant, kad dieviškos būtybės nusileido iš dangaus, kūdikių kojos negali liesti žemės 210 dienų. Kai kūdikis pagaliau gali būti statomas ant žemės, tai simbolizuoja jo perėjimą iš dangiškosios į žemiškąją karalystę.

Nėštumo tradicijos Olandijoje

Nors gimdyti namuose buvo populiaru JAV, Olandija garsiausia šiuo atžvilgiu visame Vakarų pasaulyje: čia namuose gimdoma daugiausia. Olandai priima natūralų gimdymą, o jų medicinos sistema tai atspindi: dauguma būsimų mamų gimdymo metu mato tik pribuvėją, o pas akušerį-ginekologą lankosi tik dėl rizikingo nėštumo ar gresiant komplikacijoms. Visos nėščios moterys privalo pasiimti kraampakket – tam tikrą paketą, kuriame yra visos medicininės priemonės, reikalingos gimdymui namuose. Norėdami pranešti apie kūdikio gimimą, tėvai uždeda ant lango, nukreipdami į gatvę, gandro su ryšuliu simbolį: jie parodo, kad namus ką tik aplankė gandras. Kai namuose lankosi svečiai, tėvai patiekia jiems tradicinių šia proga užkandžių – beschuit met muisjes – „sausainių su pelėmis“. Nesijaudinkite, šie maži padarėliai čia nešokinėja: „pelės“ – tai maži saldymedžių pabarstukai rožinės (jei mergaitė) arba mėlynos (jei berniukas) spalvos.

Iris Koopmans | Shutterstock.com

Nėštumo tradicijos Brazilijoje

Naujosios mamos čia sutinkamos labai smagiai, o tradicijos – mažai kur girdėtos. Užuot apipylus dovanomis, kai gimsta kūdikis, Brazilijoje yra atvirkščiai: kai svečiai ateina pas mamą ir vaiką į ligoninę, ji padovanoja atėjusiesiems krepšį dovanų. Tai maži daikčiukai, pvz., saldainiai ir suvenyrai, ir visada pridedamas raštelis nuo kūdikio, kuriame dėkojama draugams ir šeimos nariams už apsilankymą. Be to, tėvai naujagimius aprengia raudonai, mat tai laikoma sėkme ir taip neva atitolinamos blogosios dvasios.

Nėštumo tradicijos Gajanoje

Šioje Pietų Amerikos šalyje motinos kalendoriuose žymi devintą dieną po kūdikio gimimo – būtent tada jos švenčia vaikelio atėjimą į šį pasaulį su šeima ir draugais, kurie atneša saldumynų ir dovanų, įskaitant pinigus ir auksines apyrankes, kūdikiui. Tai taip pat yra diena, kai mamos pirmą kartą po gimdymo išsimaudo vonioje. Šios šventės metu kai kurios motinos sudegina placentą: taip simbolizuojamas fizinis motinos ir vaiko atsiskyrimas.

agrofruti | Shutterstock.com

Nėštumo tradicijos Suomijoje

Nuo 1930-ųjų moterys, tapusios mamomis, Suomijoje iš valstybės gauna didžiausią vaiko priežiūros paketą, pripildytą būtiniausių kūdikiui daiktų: drabužėlių, sauskelnių, patalynės, seilinukų ir kitų būtiniausių daiktų, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinį. Visa tai sudėta į kartoninę dėžę, kurios turinys gali kainuoti net dvigubai daugiau nei vaikiška lovelė. Motinos gali rinktis gauti piniginę išmoką, tačiau dauguma jų vis dėlto renkasi šį kūdikio priežiūros rinkinį, kurio vertė yra daug didesnė. Iš pradžių šis pagalbos paketas buvo sukurtas mažas pajamas gaunančioms šeimoms, tačiau kad visiems kūdikiams būtų suteikta vienodai kokybiška gyvenimo pradžia, nuo 1949-ųjų ši parama tapo prieinama visoms šeimoms. Atrodo, kad vyriausybės planas veikia, nes šalyje fiksuojamas vienas mažiausių kūdikių mirtingumo rodiklių pasaulyje.

Nėštumo tradicijos Nigerijoje

Kūdikiai čia gauna pluoštą palaiminimų. Septintą dieną jorubų mergaitei ir devintą dieną berniukui duodama vandens (kad nebūtų priešų), palmių aliejaus (sklandžiam gyvenimui be streso), kolos riešutų (ilgam ir sveikam gyvenimui) bei druskos ir pipirų (kad gyvenimas būtų įdomus, „su prieskoniais“). Pogimdyminė priežiūra vadinama omugwo, kurios pagrindinis elementas – pirmosios kūdikio maudynės, kurias atlieka vaiko močiutė (arba, jei jos nėra, teta arba artimas draugas). Šios pirmosios maudynės simbolizuoja tai, kad motina nėra viena paliekama auginti savo vaiko, kad bendruomenė visada padės jai. Kitas močiutės darbas yra padėti mamai sugrįžti į priešnėštuminę formą: karštame vandenyje pamirkyti rankšluosčiu masažuojamas (lyginamas) pilvas.