Padidėję eozinofilai vaikui: ar priežastis visada alergija?

Vaiko kraujo tyrime prie eozinofilų – rodyklė į viršų arba raidė H. Pirmoji asociacija dažnai būna alergija. Ir iš tiesų, padidėjęs eozinofilų kiekis gali būti susijęs su alerginėmis ligomis. Tačiau alergija nėra vienintelė priežastis, todėl vien iš šio kraujo rodiklio nuspręsti, kad vaikas alergiškas, negalima.

Eozinofilų gali padaugėti dėl įvairių priežasčių – nuo alerginių būklių ir kai kurių vaistų iki parazitinių infekcijų. Svarbu ir tai, kiek jų padaugėjo, ar pakitę kiti kraujo rodikliai ir kaip vaikas jaučiasi.

Kas apskritai yra eozinofilai?

Eozinofilai – viena iš baltųjų kraujo kūnelių, arba leukocitų, rūšių.

Jie yra imuninės sistemos dalis ir dalyvauja organizmo reakcijose į tam tikras infekcijas bei alergines ir uždegimines būkles. Eozinofilų kiekį galima nustatyti atliekant bendrą kraujo tyrimą su leukocitų formule.

Tyrimo atsakyme galima pamatyti trumpinius EOS, EOS%, EO% ar panašius žymėjimus.

EOS% ir EOS# – ne tas pats

Tai viena vietų, kur kraujo tyrimo lapas gali suklaidinti.

EOS% parodo, kokią visų leukocitų dalį procentais sudaro eozinofilai.

EOS# arba absoliutus eozinofilų skaičius parodo, kiek jų iš tiesų yra tam tikrame kraujo tūryje.

Vertinant eozinofiliją, svarbus būtent absoliutus eozinofilų skaičius, nes procentinė dalis gali pasikeisti ir dėl kitų leukocitų rūšių kiekio pokyčių.

Todėl pamačius padidėjusį EOS% dar nereikėtų iš vien šio skaičiaus daryti išvadų.

Dažna priežastis – alerginės ligos

Taip, eozinofilai tikrai glaudžiai susiję su alerginėmis reakcijomis.

Jų kiekis gali būti padidėjęs sergant tokiomis alerginėmis ligomis kaip:

• alerginis rinitas;
• astma;
• atopinis dermatitas.

Tačiau net ir vaikui, turinčiam alergijos simptomų, eozinofilų kiekis pats savaime nepasako, kam konkrečiai vaikas alergiškas.

Taigi kraujo tyrimo formulė „eozinofilai aukšti = vaikas alergiškas“ yra pernelyg paprasta.

O gal kalti parazitai?

Tai dar viena dažna asociacija – pamačius padidėjusius eozinofilus iškart pagalvojama apie „kirminus“.

Tam pagrindo yra: kai kurios parazitinės infekcijos, ypač sukeltos tam tikrų audiniuose migruojančių helmintų, gali lemti eozinofilų padidėjimą.

Tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė – vien padidėję eozinofilai neįrodo, kad vaikas turi parazitų.

Ar reikalingi papildomi tyrimai, sprendžiama įvertinus simptomus, keliones, galimus užsikrėtimo rizikos veiksnius ir kitą informaciją.

Todėl savarankiškai duoti vaikui vaistų nuo parazitų vien dėl aukštesnio EOS rodiklio nereikėtų.

Eozinofilus gali padidinti ir vaistai

Kartais priežasties reikia ieškoti ne infekcijoje ar alergijoje, o vaistų vartojimo istorijoje.

Eozinofilų kiekio padidėjimas gali būti susijęs su reakcija į tam tikrus vaistus. Retais atvejais vaistų sukeltos reakcijos gali būti ir sunkios, ypač jei kartu atsiranda karščiavimas, bėrimas ar kitų organų pažeidimo požymių.

Todėl vertinant pakitusį kraujo tyrimą svarbu gydytojui pasakyti, kokius vaistus ar papildus vaikas neseniai vartojo.

Ar eozinofilai gali būti padidėję ir dėl kitų ligų?

Taip.

Rečiau eozinofilija gali būti susijusi su kai kuriomis uždegiminėmis, autoimuninėmis, kraujo ar kitomis ligomis. Tačiau būtent todėl nereikėtų atsiversti galimų priežasčių sąrašo ir bandyti vaikui pritaikyti rečiausios diagnozės.

Vienas laboratorinis rodiklis diagnozės nenustato.

Daug svarbiau įvertinti, kiek eozinofilų padaugėjo, ar padidėjimas išlieka kartojant tyrimą, kokie kiti kraujo rodikliai ir ar vaikas turi simptomų.

Kokie simptomai gali būti svarbūs?

Vertinant padidėjusius eozinofilus gydytojui gali būti svarbu žinoti, ar vaikas turi:

• pasikartojančią slogą, nosies niežėjimą, čiaudulį;
• švokštimą ar kitų kvėpavimo simptomų;
• niežtinčių odos bėrimų, egzemos požymių;
• neįprastų ar ilgai trunkančių virškinimo simptomų;
• karščiavimą;
• nepaaiškinamą svorio kritimą;
• kitų naujų ar užsitęsusių simptomų.

Svarbi gali būti ir kelionių istorija, kontaktas su gyvūnais, vartojami vaistai bei ankstesni kraujo tyrimų rezultatai.

Ar šiek tiek padidėję eozinofilai pavojingi?

Ne kiekvienas nedidelis nukrypimas reiškia rimtą problemą.

Vertinant eozinofiliją svarbus absoliutus eozinofilų skaičius ir padidėjimo laipsnis. Paprastai eozinofilija laikomas absoliutus eozinofilų kiekis, viršijantis maždaug 500 ląstelių/µl, tačiau konkretaus vaiko rezultatą reikėtų vertinti pagal laboratorijos pateiktas ribas ir klinikinę situaciją.

Jeigu rodiklis padidėjęs nedaug, gydytojas gali vertinti jį kartu su simptomais ir ankstesniais tyrimais, o kai kuriais atvejais rekomenduoti tyrimą pakartoti.

Ryškus ar ilgai išliekantis eozinofilų padidėjimas reikalauja išsamesnio įvertinimo.

Ar reikia iš karto atlikti alergijos tyrimus?

Nebūtinai.

Padidėję eozinofilai gali sustiprinti įtarimą dėl alerginės ligos, jeigu vaikas turi jai būdingų simptomų, tačiau vien EOS rodiklis nėra pakankama priežastis atsitiktinai tirti vaiką dėl daugybės alergenų.

Alergijos diagnostika remiasi ne vien laboratoriniais skaičiais, bet ir vaiko simptomais bei jų ryšiu su galimais alergenais.

Todėl papildomi tyrimai turėtų būti pasirenkami pagal konkrečią situaciją, o ne vien dėl raudonai pažymėtos eilutės kraujo tyrime.

Svarbiausia – ne viena raudona eilutė

Pamačius EOS H ar rodyklę į viršų, alergija tikrai gali būti viena iš galimų priežasčių. Tačiau eozinofilų gali padaugėti ir dėl parazitinių infekcijų, reakcijos į vaistus bei rečiau – kitų sveikatos būklių.

Todėl svarbiausia žiūrėti ne tik į procentą, bet ir į absoliutų eozinofilų skaičių bei visą vaiko kraujo tyrimą.

Ir kaip dažnai būna su laboratoriniais tyrimais, vienas pažymėtas skaičius yra užuomina, o ne diagnozė.