Po skyrybų vyras nenori bendrauti su vaiku: kokios priežastys ir kaip elgtis? (79)
Šeimų statistika Lietuvoje nedžiugina: maždaug 1 iš 2 susituokusių porų išsiskiria, penktadalis vyrų po skyrybų beveik nebendrauja su vaikais, o ketvirtadalis neprisideda arba tik retkarčiais prisideda prie vaikų išlaikymo.
Vienas įdomus fenomenas: tėvai, pareigingai mokantys alimentus, ir dažniau palaiko ryšį su vaikais.
Šeimai iširus mamas dažnai girdime sakant, jog tėtis atsisako matytis su vaiku arba kad jis visiškai nebedalyvauja vaiko gyvenime.
Priežastys, kodėl tėčiai po skyrybų nustoja bendrauti su vaikais
Labai dažnai nagrinėjant, kodėl tėčiai po skyrybų nebebendrauja su vaikais, minimos šios dvi pagrindinės priežastys:
- Vyrai yra neatsakingi (galimai tai ir buvo viena iš skyrybų priežasčių), nemoka alimentų, nepasiima vaikų, todėl mamos praktiškai vienos augina vaikus.
- Moterys, tarsi kerštaudamos vyrui dėl skyrybų, draudžia bendrauti su vaikais arba visais būdais stengiasi apriboti bendravimą, taip pat bando prisiteisti arba prisiteisia neproporcingai didelius alimentus, taip dar labiau atitolindamos buvusį sutuoktinį nuo vaikų.
Plačiau skaitykite:
Tačiau, kaip rodo praktika, dažnai priežastys būna kur kas gilesnės, sudėtingesnės ir žmogiškesnės:
- Jis niekada nenorėjo susilaukti vaikų, tačiau aplinkybės nulėmė kitaip.
- Vyrai auginant vaikus yra pozicionuojami kaip vaidinantys antraeilį vaidmenį, o mamos dažniausiai vaikams skiria daugiau savo dėmesio ir laiko. Trukdo ir vis dar įsigalėjusi seksistinė kultūra, kad vaikus turi auginti mamos (esą vaikai – jų reikalas), o tėčiai – uždirbti pinigų.
Plačiau skaitykite:
- Teismai, kuriuose nagrinėjamos skyrybų bylos, palankesni mamoms. Dėl mūsų kultūros ir teismų sistemos tėčiai vaikus mato tik kartą ar du per savaitę, kartais – tik vos kelis kartus per mėnesį. O tai – daug skausmingiau, nei galiausiai atsitraukti ir pradėti naują, galimai daugiau džiaugsmo žadantį gyvenimą.
- Santykiai su vaiko mama nepataisomai sugadinti, tarp buvusių sutuoktinių įsiplieskęs didžiulis konfliktas. Dažnai nenoras matyti buvusios sutuoktinės persipina su nenoru matyti vaikų.
- Nemažai tėvų po skyrybų netgi pareiškia abejones, ar vaikas iš tiesų yra jų. Dėl šios priežastis tėčiai atlieka DNR tėvystės nustatymo testus. Dėl pastarųjų vėlgi gali nukentėti santykiai ir su buvusia sutuoktine, ir su vaikais.
- Tėvų susvetimėjimas, kai vienas iš tėvų nuteikia vaikus prieš kitą tėvą.
- Tėčiai vėl pajunta laisvę, gyvenimą be įsipareigojimų, antrąją viengungystę: tokia kasdienybė – labai viliojanti.
- Gali nutikti ir atvirkščiai: vyras sukuria naują šeimą, tad senajai tarsi nebelieka vietos, laiko.
- Jis jaučiasi nevertas būti tėčiu ir mano, kad jo pasitraukimas – geriausias vaikui sprendimas.
- Jis niekada neturėjo tinkamo pavyzdžio, veikiausiai pats augo be tėvo, nesijaučia kompetentingas auginti vaikus ir apskritai nesupranta, koks svarbus jo vaidmuo tolesnei vaiko raidai.
Ar tikrai tėtis atsisako matytis su vaikais? Ne visada...
Jeigu buvę sutuoktiniai stipriai konfliktuoja ir mama vaikus naudoja kaip ginklą ar priemonę nubausti vaikų tėtį, galimi šie pagrindiniai 4 scenarijai (žinoma, jų gali būti ir daugiau):
- Kai kurie eina sunkiu keliu ir aukoja savo laimės metus kovodami beviltišką kovą su buvusia žmona, kad išlaikytų ryšį su vaikais.
- Tėčiai griebiasi smurto, pykstasi su buvusia žmona.
- Kai kurie vyrai, negalėdami pakelti kančios, pakelia prieš save ranką.
- Tėčiai tiesiog pasiduoda ir nusprendžia, kad nuolatinis konfliktavimas ir įtampa – per didelė auka tiek jiems patiems, tiek ir vaikui.
Vienas tėtis retoriškai klausė: Kaip galima išlaikyti tvirtą ryšį su vaiku ir būti įsitraukus į tėvystės pareigas, jei negauni jokios informacijos, kaip vaikui sekasi, kokia jo kasdienybė, kai net pats elementariausias kontaktas yra apsunkintas iki maksimumo arba apskritai neįmanomas, kai labai pasisekus vaiką matai vos keturias dienas per mėnesį?
Svarbu
Taigi, jeigu tėčių bendravimas su vaikais bus labai stipriai apribotas, o buvusių sutuoktinių / partnerių santykiai – itin konfliktiški, tikėtina, kad galiausiai tėčiai pasitrauks iš vaikų gyvenimo.
Kaip elgtis mamoms, jei jų buvusieji nedalyvauja vaiko gyvenime?
Nors kiekviena šeima yra skirtinga, tačiau daugeliui jų galima pritaikyti vieną iš šių strategijų:
- Išdėstykite sutuoktiniui savo poziciją ir paklauskite jo nuomonės. Tik bendraujant galima rasti konstruktyvų sprendimą, bent iš dalies tenkinantį abi puses.
- Siekite neutralių santykių. Visų pirma mamoms, kurioms kyla pagunda nukreipti vaiką prieš tėtį (ar atvirkščiai – tėčiui nutekti vaiką prieš mamą), reikėtų įvertinti, kad toks poelgis vargu, ar kažkam atneš naudos. Veikiau atvirkščiai. Pasistenkite dėl vaikų gerovės nuryti visas nuoskaudas. Suteikite vaikams tokį svarbų abiejų tėvų dėmesį, o patiems sau – auklėjant vaikus galimybę augti kaip tėvams.
- Galite jausti pyktį, kad visa atsakomybė krito ant jūsų pečių. Ir šis nusiskundimas – visiškai teisėtas. Jei nesate tikros, kaip geriausia pasiskirstyti vaiko priežiūrą ir kiek laiko pas kurį iš tėvų vaikas turėtų praleisti, geriausia vadovautis lygybės principu. Per 60-yje tyrimų įrodyta, kad vienodai pasidalijamos tėvystės pareigos yra geriausia vaikams (mamoms ir tėčiams – taip pat). Yra šalių, kur vieną savaitę vaikas gyvena pas mamą, kitą – pas tėtį. Jei susitarti taikiai nepavyksta ir jums iš tiesų reikia didesnio buvusio sutuoktinio įsitraukimo, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti vienodų sąlygų abiem.
- Jei dedant visas pastangas niekas nepasikeitė, tiesiog teks susitaikyti su esama padėtimi ir džiaugtis nuostabia savo šeima, kokios sudėties ji bebūtų.
- Neapsimeskite, kad problemos nėra. Jei ji vis labiau truko gyventi, ją spręsti padės individuali ar grupinė terapija.
Aš sunkiai įsivaizduoju kaip kūdikį auginti 50/50 mamai ir tėčiui? Kaip? Natūralu, kad krūvis didesnis šiuo metu tenka mamai. Vienas juk būna vaiko priežiūros atostogose, kitas eina į darbą. Kai kartu negyvena, tai ir naktim bei rytais nebūna kartu. Aš suprantu, kai prasideda darželis ir abu darbuose,, tada gali dalintis, kad vienas nuveža, kitas parveža, dalintis dienomis, savaitgaliais, imti pakaitom biuleteni. Aš pati auginu panašaus amžiaus kūdikį, tai man ne pro kur minčių nebūtų į duot nakčiai, juolab jeigu pas vaiko tėtį yra nauja moteris, kuri galbūt nėra "rimta", nenorėčiau kad mano vaikas prisirištu prie žmogaus, dėl kurio tėtis galbūt nėra tikras. O mama, gali dėlioti irgi grafiką, kada jau reikia išeiti. Tiesiog tartis draugiškai visų pirma, o ne piktuoju.