Po skyrybų vyras nenori bendrauti su vaiku: kokios priežastys ir kaip elgtis? (79)

Moteris pykstasi telefonu su savo buvusiu vyru prie vaiko DimaBerlin | Shutterstock.com

Šeimų statistika Lietuvoje nedžiugina: maždaug 1 iš 2 susituokusių porų išsiskiria, penktadalis vyrų po skyrybų beveik nebendrauja su vaikais, o ketvirtadalis neprisideda arba tik retkarčiais prisideda prie vaikų išlaikymo.

Vienas įdomus fenomenas: tėvai, pareigingai mokantys alimentus, ir dažniau palaiko ryšį su vaikais.

Šeimai iširus mamas dažnai girdime sakant, jog tėtis atsisako matytis su vaiku arba kad jis visiškai nebedalyvauja vaiko gyvenime.

Priežastys, kodėl tėčiai po skyrybų nustoja bendrauti su vaikais

Labai dažnai nagrinėjant, kodėl tėčiai po skyrybų nebebendrauja su vaikais, minimos šios dvi pagrindinės priežastys:

  • Vyrai yra neatsakingi (galimai tai ir buvo viena iš skyrybų priežasčių), nemoka alimentų, nepasiima vaikų, todėl mamos praktiškai vienos augina vaikus.
  • Moterys, tarsi kerštaudamos vyrui dėl skyrybų, draudžia bendrauti su vaikais arba visais būdais stengiasi apriboti bendravimą, taip pat bando prisiteisti arba prisiteisia neproporcingai didelius alimentus, taip dar labiau atitolindamos buvusį sutuoktinį nuo vaikų.

Plačiau skaitykite:

Tačiau, kaip rodo praktika, dažnai priežastys būna kur kas gilesnės, sudėtingesnės ir žmogiškesnės:

  • Jis niekada nenorėjo susilaukti vaikų, tačiau aplinkybės nulėmė kitaip.
  • Vyrai auginant vaikus yra pozicionuojami kaip vaidinantys antraeilį vaidmenį, o mamos dažniausiai vaikams skiria daugiau savo dėmesio ir laiko. Trukdo ir vis dar įsigalėjusi seksistinė kultūra, kad vaikus turi auginti mamos (esą vaikai – jų reikalas), o tėčiai – uždirbti pinigų.

Plačiau skaitykite:

  • Teismai, kuriuose nagrinėjamos skyrybų bylos, palankesni mamoms. Dėl mūsų kultūros ir teismų sistemos tėčiai vaikus mato tik kartą ar du per savaitę, kartais – tik vos kelis kartus per mėnesį. O tai – daug skausmingiau, nei galiausiai atsitraukti ir pradėti naują, galimai daugiau džiaugsmo žadantį gyvenimą.
  • Santykiai su vaiko mama nepataisomai sugadinti, tarp buvusių sutuoktinių įsiplieskęs didžiulis konfliktas. Dažnai nenoras matyti buvusios sutuoktinės persipina su nenoru matyti vaikų.
  • Nemažai tėvų po skyrybų netgi pareiškia abejones, ar vaikas iš tiesų yra jų. Dėl šios priežastis tėčiai atlieka DNR tėvystės nustatymo testus. Dėl pastarųjų vėlgi gali nukentėti santykiai ir su buvusia sutuoktine, ir su vaikais.
  • Tėvų susvetimėjimas, kai vienas iš tėvų nuteikia vaikus prieš kitą tėvą.
  • Tėčiai vėl pajunta laisvę, gyvenimą be įsipareigojimų, antrąją viengungystę: tokia kasdienybė – labai viliojanti.
  • Gali nutikti ir atvirkščiai: vyras sukuria naują šeimą, tad senajai tarsi nebelieka vietos, laiko.
  • Jis jaučiasi nevertas būti tėčiu ir mano, kad jo pasitraukimas – geriausias vaikui sprendimas.
  • Jis niekada neturėjo tinkamo pavyzdžio, veikiausiai pats augo be tėvo, nesijaučia kompetentingas auginti vaikus ir apskritai nesupranta, koks svarbus jo vaidmuo tolesnei vaiko raidai.

Ar tikrai tėtis atsisako matytis su vaikais? Ne visada...

Jeigu buvę sutuoktiniai stipriai konfliktuoja ir mama vaikus naudoja kaip ginklą ar priemonę nubausti vaikų tėtį, galimi šie pagrindiniai 4 scenarijai (žinoma, jų gali būti ir daugiau):

  1. Kai kurie eina sunkiu keliu ir aukoja savo laimės metus kovodami beviltišką kovą su buvusia žmona, kad išlaikytų ryšį su vaikais.
  2. Tėčiai griebiasi smurto, pykstasi su buvusia žmona.
  3. Kai kurie vyrai, negalėdami pakelti kančios, pakelia prieš save ranką.
  4. Tėčiai tiesiog pasiduoda ir nusprendžia, kad nuolatinis konfliktavimas ir įtampa – per didelė auka tiek jiems patiems, tiek ir vaikui.

Vienas tėtis retoriškai klausė: Kaip galima išlaikyti tvirtą ryšį su vaiku ir būti įsitraukus į tėvystės pareigas, jei negauni jokios informacijos, kaip vaikui sekasi, kokia jo kasdienybė, kai net pats elementariausias kontaktas yra apsunkintas iki maksimumo arba apskritai neįmanomas, kai labai pasisekus vaiką matai vos keturias dienas per mėnesį?

Svarbu

Taigi, jeigu tėčių bendravimas su vaikais bus labai stipriai apribotas, o buvusių sutuoktinių / partnerių santykiai – itin konfliktiški, tikėtina, kad galiausiai tėčiai pasitrauks iš vaikų gyvenimo.

Kaip elgtis mamoms, jei jų buvusieji nedalyvauja vaiko gyvenime?

Nors kiekviena šeima yra skirtinga, tačiau daugeliui jų galima pritaikyti vieną iš šių strategijų:

  1. Išdėstykite sutuoktiniui savo poziciją ir paklauskite jo nuomonės. Tik bendraujant galima rasti konstruktyvų sprendimą, bent iš dalies tenkinantį abi puses.
  2. Siekite neutralių santykių. Visų pirma mamoms, kurioms kyla pagunda nukreipti vaiką prieš tėtį (ar atvirkščiai – tėčiui nutekti vaiką prieš mamą), reikėtų įvertinti, kad toks poelgis vargu, ar kažkam atneš naudos. Veikiau atvirkščiai. Pasistenkite dėl vaikų gerovės nuryti visas nuoskaudas. Suteikite vaikams tokį svarbų abiejų tėvų dėmesį, o patiems sau – auklėjant vaikus galimybę augti kaip tėvams.
  3. Galite jausti pyktį, kad visa atsakomybė krito ant jūsų pečių. Ir šis nusiskundimas – visiškai teisėtas. Jei nesate tikros, kaip geriausia pasiskirstyti vaiko priežiūrą ir kiek laiko pas kurį iš tėvų vaikas turėtų praleisti, geriausia vadovautis lygybės principu. Per 60-yje tyrimų įrodyta, kad vienodai pasidalijamos tėvystės pareigos yra geriausia vaikams (mamoms ir tėčiams – taip pat). Yra šalių, kur vieną savaitę vaikas gyvena pas mamą, kitą – pas tėtį. Jei susitarti taikiai nepavyksta ir jums iš tiesų reikia didesnio buvusio sutuoktinio įsitraukimo, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti vienodų sąlygų abiem.
  4. Jei dedant visas pastangas niekas nepasikeitė, tiesiog teks susitaikyti su esama padėtimi ir džiaugtis nuostabia savo šeima, kokios sudėties ji bebūtų.
  5. Neapsimeskite, kad problemos nėra. Jei ji vis labiau truko gyventi, ją spręsti padės individuali ar grupinė terapija.

Naujausi komentarai

  1. leila123
    leila123 prieš 1 m.

    Aš sunkiai įsivaizduoju kaip kūdikį auginti 50/50 mamai ir tėčiui? Kaip? Natūralu, kad krūvis didesnis šiuo metu tenka mamai. Vienas juk būna vaiko priežiūros atostogose, kitas eina į darbą. Kai kartu negyvena, tai ir naktim bei rytais nebūna kartu. Aš suprantu, kai prasideda darželis ir abu darbuose,, tada gali dalintis, kad vienas nuveža, kitas parveža, dalintis dienomis, savaitgaliais, imti pakaitom biuleteni. Aš pati auginu panašaus amžiaus kūdikį, tai man ne pro kur minčių nebūtų į duot nakčiai, juolab jeigu pas vaiko tėtį yra nauja moteris, kuri galbūt nėra "rimta", nenorėčiau kad mano vaikas prisirištu prie žmogaus, dėl kurio tėtis galbūt nėra tikras. O mama, gali dėlioti irgi grafiką, kada jau reikia išeiti. Tiesiog tartis draugiškai visų pirma, o ne piktuoju.

  2. User has not uploaded an avatar
    Kamile7 prieš 1 m.

    GyvenantiPuikiai parašė:
    O aš noriu paklausti, bet tikrai ne piktai, tiesiog įdomu. Pažįstu tris tėčius, gerus tėčius. Ne, ne tris, keturis, kurie labai norėjo patys auginti vaikus, tačiau …

    Kalba eina ne apie tuos puikius tečius, kurių tikrai yra, o apie konkretų atvejį, autorės vyrą. Autorė neatsakinga už tas moteris, kurios nuteikineja prieš vyrą ir pan. Konkrečioje šitoj įstorijoj šiaip abu norėjo vaiko, ne ji viena. Ok, pritariu, kad mama vaikui svarbiau ir ji turi daugiau būt su vaiku. Bet čia, ji visiškai viena, vyras būna tik kai jam patogu. Ir nereikia tos ironijos, kad autorė gali atiduoti vaiką ir mokėti alimentus. Kodėl vienas turi vaiką kitam "atiduoti", ir gyvent savo gyvenimą, o kitas tik mokėti alimentus? Ar negalima stengtis daugmaž po lygiai dalyvauti vaiko gyvenime? Kiek, žinau, esat pakankamai sociali, ar jums teko būt bent pusę metų su kūdikiu 24/7 visiškai vienai?

  3. GyvenantiPuikiai
    GyvenantiPuikiai prieš 1 m.

    Ir šiaip sunku vaiką auginti 50\50, kai esi ne kartu. Pvz mūsų situacija: vyras gyveno mažam miestelyje, kur darbo nelabai daug yra, o ir tai už minimumą. Minimumas ir plius minus. Vaikas vis augo, pinigų reikėjo vis daugiau, kas natūralu. Mokėjo mamai alimentus, vaikui pirko daiktus. Plius didžiąją dalį vaikas buvo pas jį. Tad reikėjo pinigų vaikui ir dar. Galiausiai jam nieko nelikdavo. Įlindo į skolas, nes nebesugebėjo ir vaiko prižiūrėti, ir alimentus mokėti, ir viską pirkti. Todėl persikėlė į didmiestį, baigė mokslus (vaiko anskti susilaukė, reikėjo abu išlaikyti ir nebaigė mokslų), dabar uždirba tiek, kad ir alimentus moka, ir vaikui perka daiktus, ir pramogas su vaiku leidžia jau smagesnes, bet.. nebegali su vaiku tiek laiko praleisti, nes miestai toliau vienas nuo kito. Tad: pradžioja mama priekaištavo, kad tėtis vaiko uždirba per mažai, kad reikia pinigų daugiau. Dabar priekaištauja, kad daiktų, drabužių, pinigų ir visko pilna, bet vat tėtis neima kiekvieną savaitgalį ir paprastom dienom. Tai kaip tam tėčiui elgtis tada. Į kurią pusę krypti.

  4. GyvenantiPuikiai
    GyvenantiPuikiai prieš 1 m.

    Kamile7 parašė:
    Kalba eina ne apie tuos puikius tečius, kurių tikrai yra, o apie konkretų atvejį, autorės vyrą. Autorė neatsakinga už tas moteris, kurios nuteikineja prieš vyrą ir …

    Ne, juk parašiau, kad neturiu vaikų man tik labai įdomu, vadinasi, nėra lygūs tėvai abu visiškai. Na ir autorė rašė, kad abu visiškai vienodai turi būti su vaiku. Todėl ir parašiau, kad taip nebus, kai ne kartu esi. Nebus 50 ant 50. Labai labai retai.

  5. rudagazele
    rudagazele prieš 1 m.

    Na, palaukit.. eiti į sesės gimtadienį restorane yra ok, o su vaiku į parduotuvę ar nusisamdyti auklę jau baisu, nes gi virusas siaučia?
    Kadangi nebėra autorės pirmos žinutės, tai sunku daugiau ką ir bepasakyt.