Ratkevičiūtė Rasa

Miela Rasa Ratkevičiūte, net neabejoju, kad kartais pasiskaitote komentarus apie save. Todėl šiuos žodžius skiriu asmeniškai Jums. Negražu, labai negražu elgtis šitaip, kaip elgiatės Jūs. Ne man Jus teisti, bet ir ne Jums teisti kitus. Bent akimirkai nusileiskite ant žemės ir išklausykite nuoširdų patarimą. Pagalvokite, kas bus, kai visi nuo Jūsų nusisuks. Ar smagu turėti tiek "galios", kad pravirkdytum kitą? Ar geras jausmas sugniuždyti žmogų? Ar ilgai maitinsitės kitų baime ir varysite ligas? Kur su tokiu pagreičiu ritatės? Dirbtinė reputacija, kurią dengia dirbtinė šypsena, nėra jokia reputacija. Nuomonę apie Jus kuria tie, kurie yra arčiausia Jūsų. Tik jų palaikymas ir užsitarnautas pasitikėjimas galėtų kilstelėti Jus iki gero vadovo lygmens. Prašau susimąstyti apie tuos, kurių pečius slegiate savo nesibaigiančiu despotizmu. Blogą nuotaiką pasilaikykite sau. Vertinkite tuos, kurie Jus išklauso. Išmokite išgirsti ir pati - tai visiškai paprasta. Būkite tolerantiškesnė. Be pykčio, be ironijos, linkiu Jums tapti kuo geresniu žmogumi, apmąstyti savo vertybes ir vieną dieną būti įvertintai kaip nuostabiai specialistei ne tik profesine, bet ir žmogiškąja prasme.

Gerai, kad su sia akusere susiduriau tik trumpai savo dukros gimdyme. Aciu Dievui, kad jos pamaina buvo trumpa ir man nebeteko jos matyti (pogimdyminiam skyriui pavyko jos isvengti). Tikrai nemalonus zmogus. Gimdyme buvau nusiteikus pozotyviai, bandziau "uzmegzti kontakta", bet gavau tik kelis atsiaurius atsakymus. Tokie jie pasirode ne tik man, bet ir mano vyrui. Apsidziaugem, kai ji baige pamaina ir isejo. Atrodo, kad gimdymai jai kancia... gaila tokioje vietoje sutikti toki zmogu