Skilvelių pertvaros defektas (SPD) vaikams (195)

Gydytojas stetoskopu tikrina kūdikio širdį. Dmytro Zinkevych | Shutterstock.com

Skilvelių pertvaros defektas (SPD) – tai širdies ydos tipas, kai pertvaroje tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių aptinkama skylutė, mažesnė už pusę aortos skersmens. Dėl šio tipo ydos vystosi širdies nepakankamumas. Dažniausiai ši patologija nustatoma iškart po gimimo (30,5 proc. visų širdies ydų).

Pro skylutę iš kairiojo į dešinįjį skilvelį teka deguonies prisotintas kraujas. Jis susimaišo su deguonimi neprisotintu krauju, tad padidėja spaudimas į plaučius.

Pagal skylutės diametrą SPD skirstomas į mažą ir didelį.

Mažas skilvelių pertvaros defektas

Jei SPD yra mažas, skylutė per kelerius metus gali išnykti, tad vaikas dažnu atveju nejaus jokių simptomų, nebūtina riboti jo fizinės veiklos. Būtina tik reguliariai stebėti, ar yra neprogresuoja.

Didelis skilvelių pertvaros defektas

SPD laikomas dideliu, jei skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje yra didesnė už pusę aortos skersmens. Dėl krauju prisotinto ir neprisotinto kraujo maišymosi ženkliai padidėja spaudimas į plaučius, todėl širdis dirba intensyviau negu turėtų. Kūdikiams, kurių SPD yra didelis, sunkiau kvėpuoti, valgyti, maitintis, jie priauga mažiau svorio, todėl prireikia širdies operacijos.

Skilvelių pertvaros defekto simptomai

  • Išblyškusi oda;
  • Dažnai besikartojančios peršalimo ligos;
  • Dusulys;
  • Greitas nuovargis;
  • Dažnas širdies plakimas;
  • Širdies ritmo permušimai;
  • Priepuoliai, kurių metu virpa prieširdžiai;
  • Mažėjanti kūno masė.

Skilvelių pertvaros defekto priežastys

SPD yra įgimtas vystymosi sutrikimas ir gali pasireikšti kartu su kitomis širdies ydomis;

Taip pat SPD gali pasireikšti po miokardo infarkto arba vaikui patyrus didesnę traumą ir kt., kai pažeidžiami širdies vožtuvai.

Skilvelių pertvaros defekto diagnozavimas

Ši širdies yda paprastai diagnozuojama stetoskopu išgirdus širdies ūžesį. Įtariant SPD atliekami  išsamesni tyrimai: rentgeno tyrimas, elektrokardiograma, echoskopija, zonduojama.

Kaip minėta, jei skylutė maža, gydymas nereikalingas. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar operuojama, ar ne, svarbu užkirsti kelią infekciniam endokarditui – vidiniame širdies sluoksnyje arba širdies vožtuvuose esančių bakterijų ar grybelių sukeltai ligai.

Skilvelių pertvaros defekto gydymas

  • Gydymas medikamentais. Pirmiausia SPD gydomas vaistais, kurie leidžia širdžiai greičiau prisitaikyti prie didesnio krūvio.
  • Operacinis gydymas. Jeigu didelis SPD laikui bėgant nesumažėja, reikia atlikti operaciją, kurios metu užsiuvama skylutė. Įprastai operuojami 3–5 metų vaikai, bet jei širdies yda labai didelė, greitai vystosi širdies nepakankamumas, todėl operacijos prireikia jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Širdies ydų operacijos yra gana sudėtingos, nes tenka prijungti dirbtinės kraujotakos sistemą, tačiau daugeliu atvejų yra veiksmingos: po jų pagerėja vaiko būklė, jis priauga daugiau svorio.
  • Kateterinis SPD gydymas. Tai alternatyva chirurginiam gydymui. Jis taikomas vyresniems nei 1 metų pacientams.

Skilvelių pertvaros defekto komplikacijos

Negydant SPD galimos šios komplikacijos:

  • Širdies nepakankamumas;
  • Skilveliniai ritmo sutrikimai, keliantys pavojų vaiko gyvybei;
  • Plautinė hipertenzija;
  • Infekcinis endokarditas;
  • Ydos ilgai negydant plaučių kraujagyslėse atsiranda ryškių negrįžtamų pakitimų. Tokiu atveju operacijos atlikti negalima, tad gali būti taikomas tik simptomus lengvinantis gydymas.

Jeigu vaikas turi kokių nors širdies sutrikimų, reikia reguliariai konsultuotis su kardiologais: tik taip galima užkirsti kelią gresiančioms komplikacijoms.

Susiję straipsniai

Infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusinė infekcija)

Mononukleozė – ūmi liga, kuria dažniausiai serga jaunimas ir vaikai. Ligos protrūkių daugiausia pasitaiko rudenį ir žiemą.

Niežai: kaip atpažinti ir gydyti?

Lietuvoje pastaruoju laiku kasmet fiksuojama daugiau nei 600 niežų atvejų. Dažniausiai niežais užsikrečiama šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą.

Vaikas nusibrozdino ar įsipjovė: pirmoji pagalba namuose

Daugelis vaikų šiltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžia gryname ore, dažniau užsiima aktyviomis veiklomis, tad neišvengia įvairių sužalojimų.

Naujausi komentarai

  1. shiseidi
    shiseidi prieš 1 mėn.

    Ar domejotės kaip gelėjo atsirasti ta skylutė? Mano vaikas turi, nemažėja kolkas, bet dabar nusiskundimu sveikatos nėra..

  2. avietuke
    avietuke prieš 1 mėn.

    shiseidi parašė:
    Ar domejotės kaip gelėjo atsirasti ta skylutė? Mano vaikas turi, nemažėja kolkas, bet dabar nusiskundimu sveikatos nėra..

    Visi gimę vaikai ją turi. Ir ji paskui turi užsidaryti.

    Mano dukrai 6 ir pas ją ji neužsidariusi.

  3. sega01
    sega01 prieš 1 mėn.

  4. shiseidi
    shiseidi prieš 1 mėn.

    avietuke parašė:
    Visi gimę vaikai ją turi. Ir ji paskui turi užsidaryti.

    Iš kur tokios žinios, kad visi gime turi ? Mums kitaip sakė vaikų kardiologė 🌷

  5. avietuke
    avietuke prieš 1 mėn.

    shiseidi parašė:
    Iš kur tokios žinios, kad visi gime turi ? Mums kitaip sakė vaikų kardiologė 🌷

    Kardiologė. Kuri ir stebėjo kaip ji užsidaro. Kaip ir minėjau dukrai ji neužaidariusi. Šeimos gydytoja visada girdi širdies ūžesį, o mes reguliariai pasitikriname pas kardiologę.