Smurtas artimoje aplinkoje

Nuo mažens esame mokomi, kad šeima – pagrindinė žmogaus atrama. Mes jaučiame jos meilę ir paramą, paprastai ji mus priima tokius, kokie mes esame.  Šeima mus supranta ir saugo, kai atrodo, kad prieš mus nukreiptas visas pasaulis. Deja, kartais viskas būna ne taip idiliška ir gražu... Kaip išgyventi, jei pavojus kyla mūsų pačių namuose?

Viešai kalbėti apie smurtą šeimoje vis dar tebėra tabu. Susiklostę negatyvūs santykiai apipinti mitais ir legendomis, tačiau šiuos stereotipus jau seniai laikas išrauti su šaknimis. Būtent dėl jų su smurtu susidūrusios moterys nesulaukia aplinkinių pagalbos ir supratimo, o dar dažniau net ir nesikreipia,  nes mano, kad tai tik jų bėda.

GRIAUNAME MITUS

Prisiminkime labiausiai paplitusius mitus, susijusius su smurtu šeimoje.

Smurtas namuose neegzistuoja. Jeigu tai būtų tiesa, galėtume pasidžiaugti. Deja, statistika rodo ką kita: maždaug kas ketvirta moteris šeimoje patiria smurtą. Daugelio šalių specialistų teigimu, tai vienas iš labiausiai paplitusių nusikaltimų, tačiau informacija apie juos, deja, toli gražu ne visada pasiekia atitinkamas institucijas.

Moteris pati išprovokuoja smurto protrūkį, jinai jo verta. Šis mitas paplitęs ne tik mūsų šalyje, o tai liudija patriarchalinės sistemos gajumą. Daugelio civilizuotų žmonių sąmonėje kažkodėl išlieka stereotipas, kad moteris yra vyro nuosavybė, su kuria galima elgtis taip, kaip patinka. Pamirštama, kad taip pažeidžiamos moralinės ir teisinės normos. Nusikaltėliui tiesiog labai patogu tuo pasiteisinti.

Moterys yra mazochistės, smurto metu jos patiria malonumą. Žinoma, tokių atvejų, kai prievarta sukelia lytinį pasitenkinimą, yra, tačiau jie ir turi išlikti kaip žaidimas, neperžengiantis tam tikrų nustatytų ribų, ir norėti dalyvauti turi abu partneriai, o ne vienas. Priešingu atveju moteris tampa tikro smurto auka, ir tiesa ta, kad nepatiria nė menkiausio malonumo.

Moteris bet kuriuo metu gali palikti savo skriaudiką. Deja, ir tai nėra visiška tiesa. Moterys ne visada gali palikti jas mušančius vyrus, nes dažniausiai net neturi kur eiti. Mūsų šalyje jos yra tiek finansiškai, tiek socialiai priklausomos nuo savo antrosios pusės. Truputį vėliau detaliai aptarsime ir tai, ko bijo moterys, likusios gyventi su smurtautoju.

Smurtas kyla tik asocialiose šeimose. Šeimos, kurioje dažni smurto protrūkiai, nepavadinsi asocialia. Ji gali atrodyti visiškai normali: aukos paprastai viską kruopščiai slepia, o smurtautojai puikiai suvokia esamą situaciją ir kaip niekur nieko bendrauja su aplinkiniais. Dažniausiai niekam nekyla net menkiausias įtarimas, kad šeimoje yra tokių problemų. Materialinė gerovė taip pat ne tokia svarbi: smurtas yra dažnas reiškinys tiek skurdžiai, tiek pasiturinčiai gyvenančiose šeimose, todėl finansinė ar socialinė padėtis toli gražu neužtikrina laimingo ir gražaus moters gyvenimo.

PRIEVARTOS CIKLAI

Nors vienodų žmonių nebūna, tačiau smurtautojų elgesio schema gana standartiška bet kuriai šeimai. Psichologai tai vadina smurto ciklu, ir išskiria tris jo fazes: įtampą, ūmų smurtą ir „medaus mėnesį“.

Įtampa

Šiai stadijai būdingas negatyvo kaupimas: pavieniai pykčio protrūkiai, dažnėjantys kivirčai, augantys reikalavimai. Žmogus ima užgaulioti ir įžeidinėti savo partnerį, pradeda jam grasinti. Abi pusės bando pateisinti vyro elgesį tuo, kad jam darbe susiklostė sudėtinga situacija, kad jis patiria stresą ir pan. Moteris stengiasi išsaugoti savo šeimyninę padėtį. Būtent šiuo metu aukai būtina kaip galima didesnė artimųjų parama ir specializuotų centrų pagalba. Kuo labiau auga įtampa, tuo sudėtingiau moteriai išlaikyti pusiausvyrą, todėl labai svarbu, kad kas nors padėtų.

Ūmus smurtas

Konfliktas galiausiai pasiekia savo piką, vyras pratrūksta, sukauptas negatyvas įgyja fizinį pavidalą. Nė vienas iš partnerių negali paneigti smurtinės situacijos, tačiau peržengęs ribą vyras savęs nebekontroliuoja. Paprastai moterys jau iš anksto nujaučia šį artėjantį periodą, todėl nenuostabu, kad sustiprėja baimės jausmas, depresija.

Būtina palaikyti būtent šiuo „nuojautos“ ir „neišvengiamybės laukimo“ momentu, padėti moteriai suvokti, kad smurto vis dėlto galima išvengti, palaikyti ir gerbti jos sprendimus. Gali prireikti ir kitokios pagalbos, pavyzdžiui, surasti vietą, kur ji galėtų prisiglausti, ne pro šalį būtų ir teisinės konsultacijos.

„Medaus mėnuo“

Po audringo periodo visada stoja tyla ir ramybė. Vyras gali jaustis kaltas, demonstruoti savo prieraišumą, meilę, žadėti, kad tai daugiau niekada gyvenime nebepasikartos. Trumpai tariant, atrodo, kad viskas sustoja į savo vietas, prasideda lyg dar vienas medaus mėnuo (tačiau moterys dažniausiai apsigauna ir be reikalo praranda budrumą).

Neretai smurtautojas apeliuoja į moters sąžinę įrodinėja, kad tai ji privertė jį taip pasielgti, o jis tiesiog nebeišlaikė. Moteris po truputį išsivaduoja iš nerimo ir baimės, ima viską matyti visai kitomis spalvomis. Kadangi dailioji lytis sugeba itin gerai prisitaikyti, jai ima atrodyti, kad gal viskas ne taip ir blogai, kaip iš pradžių pasirodė, kad galima su tuo susitaikyti. Tokiais atvejais suvokti situacijos rimtumą ir priimti tinkamą sprendimą yra sudėtingiausia.

Negalima pamiršti, kad tai, kas nutiko vieną kartą, paprastai kartojasi. Jeigu ratas pajudėjo ir ciklas prasidėjo, sustabdyti jį, galima sakyti, nebeįmanoma. Pastebėtina ir tai, kad smurtas ir prievarta kaskart pasireiškia vis stipriau.

Kas kliudo žengti aukoms šį žingsnį?

Kaip jau minėta, dažniausiai moterys jaučiasi (ir yra) finansiškai priklausomos nuo savo partnerio. Jeigu vaikų nėra, tą padaryti gal kiek ir lengviau, tačiau kai jaučiama atsakomybė ne tik už save, bet ir už savo atžalas, patys suprantate, kad pasirinkti sudėtinga. Jeigu yra draugų, kurie gali priimti pernakvoti keletą naktų – puiku. Tačiau ką daryti, jeigu šie periodai ilgesni, kur palikti vaiką?

Išvengti šio uždaro finansinės priklausomybės rato galima iš anksto pasirūpinus savo ateitimi. Jei gimus vaikui atsiranda galimybė įsidarbinti – nepraleiskite tokios progos: taip turėsite reguliarių pajamų, neprarasite turimos kvalifikacijos. Neskubėkite parduoti buto, jeigu savo partneriu pasitikite ne visu 100 %. Praverčia ir „juodai dienai“ sukauptos santaupos. Tuokiantis galima pasirašyti sutartį, nurodyti su finansiniais klausimais susijusius punktus. Tai tik keli paprasti, tačiau veiksmingi būdai, ateityje padėsiantys jaustis finansiškai mažiau pažeidžiamoms.

Kita priežastis, dėl kurios moterys lieka su smurtautojais – tai baimė, kad jie taps dar agresyvesni ir pavojingesni, nors iš po žemių iškas, bet jas suras ir susidoros. Nors ši baimė gali būti visiškai iracionali, dažniausiai ji turi realų pagrindą – atsižvelgiant į tai, kad ne visada sulaukiama adekvačios pagalbos, net ir nutraukus santykius išlieka didelė rizika nukentėti dar kartą, tad rizikuoti tiesiog nenorima. Užkirsti kelią tokiai situacijai reikia kaip galima anksčiau. Rinkdamasi gyvenimo partnerį būkite atidi, stebėkite, ar jis nelinkęs smurtauti. Kalbame ne tik apie fizines smurto apraiškas, nors jos taip pat labai svarbios (pavyzdžiui, jeigu jis skriaudžia gyvūnus, žmogaus greičiausiai taip pat nepagailės). Reikėtų įsiklausyti ir į tai, ką iš jo girdite. Jeigu nevengiama užgauliojimų, įžeidinėjimų, psichologinio smurto, nedaug trūksta, kad prieš jus pakeltų ir ranką.

Visos minėtos negatyvios apraiškos turi tapti priežastimi pasikalbėti tarpusavyje arba su psichologu/psichoterapeutu. Specialistas patars, kaip kovoti su vidine agresija, kaip sudėtingose situacijose susitvardyti. Gali būti, kad norint neutralizuoti agresyvaus elgesio priežastis prireiks viso psichoterapijos kurso. Nenuvertinkite šiuolaikinės psichologijos galimybių.

Jeigu ėmėtės priemonių, o rezultato vis dėlto nematyti, situacija nesikeičia, pastebite, kad agresija auga ir toliau, dažnėja jos apraiškos – nedelskite ir nelaukite kritinio momento. Žinoma, yra ir subtilesnių psichologinių niuansų, dėl kurių pora lieka kartu. Viena iš priežasčių – gėda. Tai gali pasirodyti keista, tačiau neretai moterys tiesiog gėdijasi būti smurto aukomis, tad jos prisiima kaltę, bijo pasirodyti silpnos, bejėgės. Stengiamasi nuslėpti nuo aplinkinių (net ir nuo pačių artimiausių žmonių), kas vyksta, ir kalti dėl to įsišakniję stereotipai. Dar viena priežastis – tradicinės ir religinės normos, teigiančios, kad santuoką ir šeimą reikia išsaugoti bet kokia kaina. Moteris tampa tarytum savo pačios nelaimės įkaite: ji nemato jokių perspektyvų ar galimybės išsivaduoti iš susidariusios situacijos, todėl renkasi tylią ir nuolankią kančią.

Veiksmų planas

Kaip apsisaugoti, jeigu jūs (ar net jūsų pažįstama) namie patiriate smurtą, o išeiti negalite? Rekomenduojama susidaryti veiksmų planą, ką reikėtų daryti, jei situacija pasikartos.

• Būtinai pasipasakokite tiems, kuriais pasitikite. Apie jūsų padėtį turi žinoti mažiausiai du žmonės, kad esant būtinybei turėtumėte į ką kreiptis pagalbos.

• Raskite, kur galėtumėte bent laikinai prisiglausti. Savaime suprantama, skriaudikas neturi to žinoti. Nepalikite jam nė menkiausios užuominos apie galimą jūsų buvimo vietą (trinkite žinutes, nepalikinėkite vokų su adresais ir pan.).

• Didesniuose miestuose paprastai būna įsikūrę krizių centrai, teikiantys psichologinę ir juridinę pagalbą nukentėjusioms moterims. Kartais galima juose rasti laikiną prieglobstį (pavyzdžiui, motinos ir vaiko globos namuose).

• Susitarkite su kaimynais, kad šie iškviestų policiją, jei išgirs jūsų bute triukšmą ir riksmus. Gali būti, kad pati to negalėsite padaryti – antroji pusė jums paprasčiausiai to neleis, nes pajus, kad už savo veiksmus gali tekti atsakyti.

• Ar žinote, kaip gelbėtumėtės? Ar turite savo „evakuacijos planą“? Jei ne – pats metas apžiūrėti liftą, laiptines, langus, kopėčias. Pasipraktikuokite iš anksto, tai dar niekam nepakenkė.

• Jeigu jaučiate, kad artėja konfliktas, buto ir automobilio raktus nešiokitės su savimi. Pasiruoškite kažką panašaus į kelioninį lagaminą, kur būtų jūsų asmens dokumentai ir būtiniausi daiktai, rūbai, pinigai, vaistai ir atsarginiais raktai, ir laikykite jį geriau ne namie, o pas patikimus kaimynus, pažįstamus. Jei padėtis bus labai rimta, gali būti, kad teks išbėgti taip, kaip stovite.

• Iš anksto nuspręskite, kokius vertingus daiktus pasiimtumėte su savimi.

• Jeigu jaučiate, kad konflikto neišvengsite, pasistenkite būti toje patalpos dalyje, iš kurios galėsite pabėgti. Venkite konfliktų vonios kambaryje, virtuvėje, tų vietų, kuriose yra aštrių įrankių.

• Jeigu juntate didžiulę grėsmę, negaiškite laiko rinkdama daiktus. Bėkite. Jūsų sveikata ir gyvybė yra svarbiausia.

• Itin nepalanki ir nepatogi situacija, kai konflikto metu namie yra vaikų. Jie taip pat neretai tampa smurto aukomis, ypač tada, kai puola ginti motinos, nes afekto būsenos apimtas žmogus nepajėgia kontroliuoti savo emocijų.

Jam visiškai nesvarbu, kas prieš jį: žmona, motina ar vaikas. Jeigu kenčiate sukandusi dantis ir nesiryžtate nieko keisti, pagalvokite apie savo atžalas – tokios situacijos neigiamai veikia jų psichiką, be to, niekada nežinote, kaip blogai viskas gali baigtis. Juk skaudžiau už artimo žmogaus netektį tikriausiai nieko nėra. Nuo jūsų priklauso daug daugiau, negu manote!

Labai norėtųsi tikėti, kad šių patarimų niekam neprireiks. Smurtas namuose – tai tikra tragedija, neaplenkianti daugelio šeimų. Tikimės, kad susidūrusios su šia problema imsitės atitinkamų veiksmų, rasite savyje jėgų laiku išeiti. Nebijokite ieškoti pagalbos, nes nuo to priklauso jūsų (ir vaikų, jeigu jų turite) sveikata ir psichologinė gerovė.

Kiekviena šeima patenka į konfliktines situacijas - susierzinimas dėl kito žmogaus poelgių ar požiūrio, stresas, diskutavimas, ginčai yra normali poros gyvenimo dalis, tačiau kiekvienam svarbu mokėti atskirti smurtą nuo tarpusavio nesutarimų.  
 
Partnerio siekis užtvirtinti vienvaldystę, kontrolę prieš kitą žmogų, bandymas paversti jį bejėgišku, paklusniu ir nuolankiu yra pirmieji ženklai, kurie turėtų priversti sunerimti - didžiausia smurto artimoje aplinkoje problema yra įsitraukimas į nesibaigiantį smurto ratą iš kurio tampa labai sudėtinga ištrūkti.  
 
Smurtas prieš moterį dažniausiai prasideda, atrodytų, nekaltai, tarsi parodant vyrišką partnerio rūpestį - pradedama pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su bičiuliais ar net šeimos nariais, pašiepiama moters išvaizda, gebėjimai. Dažna moteris į skaudinančius mylimojo žodžius stengiasi reaguoti konstruktyviai ir bando „pasitaisyti“, tikisi, kad ištaisius asmenines problemas, pagerinus išvaizdą, išmokus geriau rūpintis namais ar skiriant daugiau dėmesio vyrui šeimoje kylančios problemos išnyks. Prasideda pirmasis smurto rato etapas - įtampos augimas, kuris gali tęstis nuo keletos savaičių iki kelių metų.  
 
Moters pastangos keistis ir pristaikyti, bandymas išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio agresyvumas didėja. Įtampai pasiekus piką įvyksta antrasis, vidurinysis smurto rato etapas - smurto proveržis, kuris gali pasireikšti tiek smūgiais, tiek ir milžinišku konfliktu, didžiuliu bauginimu, finansinėmis represijomis, seksualine prievarta. Smurtavimo epizodui pasibaigus agresorius neretai stengiasi jį sumenkinti, jis gali prisiimti dalį kaltės, tačiau dažniau kaltinamas alkoholis, stresas darbe, nuovargis, o didelė jos dalis primetama moteriai - tą puikiai atskleidžia menininkės Laimos Geležiūtės projektas „Juk aš tave myliu“, kuriame moterys laiko plakatus su smurtautojų ištartomis frazėmis: „Nieko aš tau nederiau, pati per jautriai reaguoji“, „O kaip dar su tavim susikalbėti?“, „Aš tau tik gero noriu“, „Tu pati kalta“, „Kodėl tu negali būti normali, kaip kitos?“
 
Smurtautojui nurimus prasideda trečiasis smurto rato etapas - „Medaus mėnuo“. Smurtautojas gailisi, rodo dėmesį ir stengiasi išpirkti savo kaltę - dovanoja dovanas, giria, žada, kad smurto proveržiai niekuomet nebepasikartos. Tuo pačiu jis tebesiekia įtikinti ne tik moterį, bet ir artimos aplinkos žmones, vaikus, gimines, kad dėl smurto kaltas ne tik jis, bet ir pati moteris, jos nemokėjimas bendrauti, rūpintis namais ar vyru, jos reakcijos į kritiką... Nejučia smurto ratas apsisuka ir vėl grįžtama prie pirmojo etapo - žeminimas, psichologinė įtampa, kontrolė tęsiasi iki kito agresijos protrūkio, kuris pasibaigia atsiprašymais, atgaila, ašaromis ir „tai tikrai paskutinis kartas, daugiau niekada.“  
 
Nuo pašaipų dėl svorio iki išžaginimo  
 
Mūsų visuomenė smurtą dažniausiai suvokia labai vienareikšmiškai - dažniausiai smurtu pavadinamas tik fizinio skausmo kitam žmogui suteikimas, tačiau smurto rūšių yra daugiau ir jos visos ne ką mažiau žeminančios ir kankinančios tiek fiziškai, tiek moraliai.  
 
Fizinis smurtas - tai skausmo kitam žmogui sukėlimas naudojant fizinę prievartą. Auka mušama, smaugiama, spardoma, stumdoma, į ją svaidomi daiktai, apribojama jos laisvė, ji uždaroma patalpose iš kurių negali ištrūkti, atsisakoma padėti sužeistai ar susižeidusiai, ligotai aukai, sąmoningai gadinamas jos turtas.  
 
Psichologinis smurtas - tai nuolatinis žeminimas, šaipymąsis, įsitikinimų, požiūrio, religinių pasirinkimų išjuokimas, grasinimai susidoroti, panaudoti fizinį smurtą, atimti turtą ar vaikus, priekaištai dėl asmeninio gyvenimo, kritika dėl darbo, bendravimo su draugais ar šeimos nariais, šitaip siekiant izoliuoti auką ir dar stipriau ją kontroliuoti.  
 
Seksualinis smurtas - prievartiniai seksualiniai santykiai, išžaginimas, auka neretai nurengiama prieš jos valią, dažnai prieš tai sumušus, labai grubūs, skausmą keliantys seksualiniai santykiai, draudimas naudotis kontracepcijos priemonėmis, partnerės atsisakymo santykiauti nepaisymas.  
 
Ekonominis smurtas - siekiama visiškai kontroliuoti aukos finansinę situaciją, jai draudžiama dirbti ar įgyti išsilavinimą, atimami jos uždirbti pinigai, gadinami daiktai arba, gyvenant šeimoje, didžiulė finansinė kontrolė, draudimas pirkti net būtiniausius daiktus, maistą, grasinimai atimti turtą, nebeduoti pinigų.  
 
Nebekentėk! Ištrūk iš smurto rato!
 
Smurtą patiriančios moterys turėtų įsisąmoninti, kad situacija savaime nepasikeis - vienintelė galimybė ne tik oriai gyventi, vėl išmokti pasitikėti savimi, suteikti savo vaikams stabilią aplinką, bet ir tiesiog išgyventim išsaugoti savo gyvybe yra atsiskyrimas nuo smurtautojo.  
 
Susidūrus su smurtu moterys nėra linkusios pagalbos ieškoti iškart. Jos neretai įsisuka į smurto ratą, visiškai praranda dvasinę pusiausvyrą, savivertę, nebemoka objektyviai vertinti poros tarpusavio santykių, tampa visiškai finansiškai ir emociškai priklausomos nuo smurtautojo. Pastebėjusios pirmąsias smurto užuomazgas, norinčios pasikonsultuoti, įtariančios galimą smurto atsiradimą arba pagaliau pasiryžusios susigrąžinti ramų ir laimingą gyvenimą sau ir savo vaikas moterys turėtų nedelsiant ieškoti pagalbos.  
 
Bendrasis pagalbos telefonas:
112
Prisiminkite, kad Lietuvoje įsigalėjęs ir vykdomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įpareigoja smurtautoją nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu) bei nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, su juo nebendrauti, neieškoti ryšių.  
 
Pagalbos moterims linija:
Nemokamas telefonas: 8 800 66366, kasdien nuo 10.00 iki 21.00 valandos.  
 
Kauno apskrities moterų krizių centras:
Telefonas: 8-37-340027 arba 8-679 31930, darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00
http://www.kamkc.lt/
 
Vilniaus moterų namai:
Telefonas:  8 5 2616380, darbo dienomis nuo 9.00 iki 18.00.
http://www.vmotnam.lt/