TVTėvai tėvams: linksmos istorijos apie vaikus
mrsnstudio | Shutterstock.com
Pirmosios motinystės dienos – miglotas sauskelnių keitimo ir bemiegių naktų vaizdas. Tačiau kartu tai – ir linksmų istorijų lobynas. Galbūt konkrečiu momentu tėvams ir nėra juokinga, tačiau vėliau tikrai bus ką papasakoti paaugusiam vaikui ir turbūt kartu nusišypsosite. Kokia jūsų linksma istorija?
Pamirštas kūdikio vardas
Mano dukrytei buvo apie 2 mėnesiai, kai nusprendžiau prisijungti prie kūdikių užsiėmimų grupės. Prisipažinsiu, šiek tiek jaudinausi ir norėjau padaryti gerą pirmąjį įspūdį. Mamytės, sėdinčios ratu, pradėjo prisistatyti save ir savo kūdikius. Kai atėjo mano eilė, aš nedvejodama pasakiau savo vardą, tada pradėjau sakyti savo vaiko... ir toptelėjo, kad jį pamiršau. Taip, pamiršau savo vaiko vardą. Juk aš jai tą vardą ir sugalvojau! Aš jo neprisiminiau tol, kol nebaigė prisistatinėti visos mamos. Tada pamačiau, kad dukrytės vardas išsiuvinėtas jos antklodėlės. Visiškas užtemimas, kurį gėda prisiminti.
Mama Rasa, Kaunas
Nelaimė vaškuojantis
Mano 11 mėnesių vaikinukas vieną rytą buvo itin ramus, žaidė, taigi nusprendžiau, kad gal ištaikysiu minutę ir nusivaškuosiu „reikalus“. Jis patenkintas atokiai žaidė su mano plaukų šepečiu, o aš savo vaško šildytuvą pastačiau ant lovos krašto. Tačiau beveik iš karto išgirdau, kaip šepetys trenkiamas į komodą. Pakėliau akis ir pamačiau, kaip vaikas šliaužia link manęs, nusiteikęs, kaip animacinis piktadarys, padaryti epinę netvarką. Aš švelniai nukreipiau jį, atšliaužiantį link manęs, koja, bet jis griebė ją, įsikabino, taigi neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik pajudėti. Negalėjau nuo savęs atkratyti savo Gargamelio, taigi likau ant vienos kojos su vaiku, ant kitos – pusiau užmautomis pižamos kelnėmis ir dar su nemaloniu „bonusu“ – vaško juostelėmis „apatiniuose regionuose“. Neklauskit istorijos pabaigos...
Mama Vilė, Kupiškis
„Kakastika“
Vidury nakties reikėjo pakeisti sauskelnes, ir tą labai maloniai pasisiūlė padaryti vyras. Tik šį kartą mažoji dar nebuvo baigusi savo „reikalų“. Taigi įsivaizduokite naujai iškeptą tėvelį, nekantraujantį pakeisti pirmąsias vaiko sauskelnes, akimirksniu užpultą sodriai geltonos prigimties raketų. Jo nevalingas atsakas buvo greitai palikti dukrą ant sofos ir bėgti kuo toliau, kad tik išsigelbėtų nuo užpuolimo. Maždaug įsivaizduokite situaciją: isteriškai juokiuosi ir kartu rėkiu ant vyro, kad paliko vaiką ant sofos, o mintyse jau „registruoju“ žalą, padarytą šalia esantiems baldams.
Mama Daiva, Alytus
Genialus sprendimas
Pirmaisiais Marijos gyvenimo mėnesiais su miegu buvo prastai: vaikas beveik nemiegojo, nebent būdavo įsupta ir suvyniota taip stipriai, kad negalėdavo pajudinti rankų ir kojų. Kai pastebėjome, kad vaikas tik taip užmiega, kiekvieną kartą ją taip ir įsupdavome. Tačiau problema buvo ta, kad dukrytė augo, stiprėjo, taigi visus įvyniojimus nusispardydavo ir pabusdavo.
Su vyru nežinojome, ką daryti, kol vieną dieną jo akys užkliuvo už lipniosios juostos. Kiekvieną naktį vaiko antklodę pritvirtindavome lipniąja juosta už lovytės stipinų, kad ji jos neatplėštų, o ryte tą juostą nuimdavome. Tik tai garantuodavo ramų vaiko miegą. Dabar, kai pagalvoji...
Mama Sima, Lentvaris
Rėkiantis kūdikis
Prisimenu pirmąją dieną, kai po ilgo buvimo ligoninėje parsivežėme savo pirmąjį vaiką namo. Su žmona buvome išsekę, o kūdikis rėkė kiek įmanydamas. Aš pažiūrėjau į savo žmoną keistai, ji – į mane, ir mes be žodžių iš karto žinojome, ką kiekvienas netrukus pasakysime: „Dieve mano, į ką mes įsivėlėme?“ Ir staiga supratome, kad viskas: kelio atgal nebėra, turime nerti į tėvystę stačia galva. Na, bet viskas ėjo tik geryn ir išbandymą įveikėme, nes po keleto metų nusprendėme turėti dar du!
Tėtis Vytautas, Klaipėda
Nepatogus susitikimas
Iš pažiūros matyta maisto prekių parduotuvės kasininkė paklausė: „Kada jums gimdyti?“ Aš atsakiau: „Tai kad pagimdžiau praėjusį mėnesį.“ Ji susinepatoginusi: „Oi, atsiprašau, kažkaip pasirodė...“ Aš nesupykau, nes moteris buvo jauna ir nežinojo, todėl paaiškinau: „Po gimdymo pilvas iš karto nesumažėja.“ Moteris atsiprašė. Žinau viena: nieko mokyti nenorėjau, bet tai tikrai privers žmogų gerai pagalvoti kitąkart prieš darant prielaidas apie nėštumą!
Mama Ramunė, Marijampolė
Vaiko mitybos ypatumai
Vyras buvo labai susijaudinęs, kai nusprendėme vaiką pradėti primaitinti kietu maistu. Lyg toks mažas naujas etapas. Pasakiau, kad pradėsime nuo avižų. Vieną dieną, grįždamas iš darbo, nepatikėsite, parneša įprastinių avižinių dribsnių dėžutę. Jis neturėjo jokio supratimo. Na, šiandien pamokos išmoktos.
Mama Justina, Kretinga
Išranki valgytoja
Kai Julijai buvo viena diena, ji isteriškai verkė ligoninėje. Aš žindžiau ją ir taip pat daviau buteliuką su mišiniu, bet, kad ir ko griebiausi, niekaip negalėjau nuraminti. Į palatą atbėgo sesutė ir išplėšė iš manęs mergaitę sakydama: „Labai neįprasta, kad kūdikis taip neapsakomai stipriai verktų, galbūt yra kažkokių sveikatos problemų. Kartais gimdant lūžta raktikaulis. Paimsime vaiką, atliksime tyrimus.“ Po pusvalandžio sugrąžina Juliją man pas mane suvystytą ir nuramintą.
Mergaitė tiesiog buvo alkana ir jai nepatiko mano naudojamo buteliuko čiulptukas. Rimtai, mano vaikas verkė taip stipriai, kad personalas manė, jog jai galbūt kažkas lūžo ar šlubuoja sveikata, o iš tiesų viskas tik dėl čiulptuko. Su vyru juokaujame, kad vaikas gimė išrankus. Ir iki šiol ji yra išranki valgytoja!
Mama Giedrė, Utena
Isterijos parduotuvėje
Prisimenu, kai pirmą kartą išėjau iš namų su Luku. Jis pradėjo nepertraukiamai verkti tik įpusėjus apsipirkinėjimą. Galvoju, tuoj išgirsiu garso pranešimą: „Ar mama su rėkiančiu kūdikiu gali dabar pat išeiti iš parduotuvės?“ Pradėjau prakaituoti ir pasakiau seseriai, kad grįžtu į automobilį, kad galėčiau jį pamaitinti atsisėdusi ant galinės sėdynės. Na ir kas, kad langai netamsinti.
Buvau be proto susijaudinusi, pienas nebėgo. Sūnus vis dar isteriškai verkė, o aš prakaitavau nuo hormoninio karščio bangų. Galų gale iš parduotuvės išėjo sesuo, pasižiūrėti, kaip aš, ir rado verkiančią kartu su vaiku. Nusprendėme važiuoti namo. Ironiška, tačiau vos tik išvažiavome į kelią sūnus užmigo. Šito streso nepamiršiu niekada. Pirmas vaikas. Pirmoji motinystė...
Mama Dovilė, Vilnius
