TVVaikiški eilėraštukai apie žiemą
Žiema - tai rogės ir raudoni žandeliai, kakava ir saldūs riestainiai, sniego seniai ir gniūžčių mūšiai, Kalėdos... Eglutė, dovanos, gardėsiai ir Senelis, kuriam reikia smagų eilėraštuką padeklamuoti.
Martynas Vainilaitis
Mano Kėdutė
Mano kėdutė
Vakar suiro,-
Koja pakrypo
Vinys pabiro
Išnešiau kėdę-
Niekam nerūpi-
Supasi vėjas,
Sniegenos tupi.
Bėgo pro šalį
Šalčio anūkai,-
Švarūs, tvarkingi
Kaip mokinukai.
Šalčio anūkai
Kėdę pamatė,-
Sniegą nupustė,-
Koją įstatė.
Koją įstatė.
Lipa į kėdę,-
Baltą knygelę
Skaito susėdę.
L. Šepkus
Eglė pusny
Miega berželiai
Baltam patale.
Egle eglele,
Iš kur tu žalia?
Kodėl nepagelto
Šakelių šviesa?
Kodėl nepabiro
Spyglelių rasa?
Eglė prabyl
Didžiulėj pusny:
- Kad žiemą budėčiau,
Kai tu praeini,
Kad močiau iš tolo
Žalia skarele,
Kad šildyčiau sniegą
Žalia ugnele.
Justinas Marcinkevičius
Mes piešiam žiemą
Apsnigta žemelė,
Šaltas vėjas pučia.-
Vaikščioja vaikučiai
Su šiltais skrebučiais.
Jie žiemos nebijo-
Į svečius ją kviečia:
- Eikš, balta žiemuže,
Mes tave nupiešim.-
Ir per visą dieną
Nėjo jie į kiemą-
Rūpestingai piešė
Šaltą baltą žiemą.
L. Žitkevičius
Sniego senis
Matot senį? Puikiai žiūri.
Štai ir lazdą rankoj turi.
Jis ir vakar čia stovėjo
Ir tą lazdą vis turėjo.
Juodos akys, visas šaltas,
Veidas apskritas ir baltas...
Saule, saule, taip nešviesk,
Mūsų senio nepaliesk!
V. Palčinskaitė
Gražuolė eglutė
Gražuolė eglutė
Šypsojos linksmai,
Kalėdų šalelėj
Papuošta dailiai!
Ir žėri , ir spindi,
Didžiuojas jinai,
Dailiais ir gražiais,
Raudonais žaislais.
Vaikučiai ją puošė
Puikiau, vis puikiau,
Eglutė šypsojos
Linksmiau ir linksmiau.
Tada išsitiesė,
Papuošta įstabiai.
Eglutė dėkojo
Vaikučiams už tai.
Mažieji atsakė:
- Nėra juk sunku,
Mes laukiame šventės,
Tad švęskim kartu!
Kalėdinė pasaka
Baigsis juk greit -
Skubėkit, vaikučiai,
Į šventę ateit.
J. Janonis
Žiema
Kur pažvelgsi, visur balta.
Gal ir saulei kartais šalta.
Ot, kad ji atbėgtų čia,
Kailiniais apgaubčiau ją.
Ant krosnies man jų nereikia.
Ką gi ten tas vėjas veikia!
A, jis baldos į duris,
Mano, gal atidarys.
Ne, vyruti, neįeisi.
Leisiu - šalčio man priveisi,
Dėl tavęs drebėk paskui.
Girdi, durys apsukui.
Bet ir vėjas patikėjo-
Jau pas langą subarškėjo.
Barškink sveikas dar labiau-
Aš tavęs nebebijau.
K. Kubilinskas
Sausis
Brenda sausis su veltiniais
Balto vėjo vėpūtiniais,
Ir nustebęs žiūri sausis:
Iš pusnyno – kyšo ausys...
- Kelkis, kiški skeltanosi,
Tu pusnyne suragosi!
- Nesušalsiu, dėde sausi!
Pusnys – patalai šilčiausi!
Įsikasęs po sniegu,
Kaip karalius aš miegu.
K. Kubilinskas
Žila Žiemužė
Šiaurys už lango ūžė:
Žu žu! Žu žu! Žu žu !
Balta balta žiemužė
Atėjo pamažu...
O jos vaikučiai laukė
Su slidėmis kieme.
Žiemužė baltapūkė
Pasakė jiems: ,,Eime! ,,
Nusivedė į kalnus
Ji daug mažų draugų
Ir veidukus, ir delnus
Patrynė jiems sniegu.
Dabar jiems bus nešalta,
Ir žaisti jie galės...
Žiemužę baltą baltą
Visi vaikai mylės.
V. Giedra
Sniego senis
Ties daržu,
Ties daržu
Stovi senis su ražu.
Styro ūsai –
Pagaliukai,
Blyksi akys –
Du angliukai...
Skrybėlė šiaudinė,
Nosis –
Burokinė...
O ant sniego senio nosies,
Ant ilgosios,
Raudonosios
Šoka žvirblis laibakojis,
Trypinėja
Apšarmojęs...
- Tu, žvirbleli,
Tu, čirkšly,
Ant stogų
Pašokt gali,
Ne ant senio nosies,
Nosies
Raudonosios...
Neužpykink sniego senio,
Neužpykink
Besmegenio.
Bus, žvirbleli, negražu,-
Duos tau senis
Su ražu.
M. Vainilaitis
Sniego senis
Mes nulipdėm Sniego Senį -
Sniego Senį Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis:
- Nesmagu, vaikai, be Senės!
Mes nulipdėm Seniui Senę -
Kaip ir Senis - Besmegenę.
Na, o Senė Besmegenė
Anūkėlių užsimanė.
Mes papustėm delnukus
Ir nulipdėm anūkus.
Jonas Lapašinskas
Senelis Šaltis
Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom...
Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli - Šaltis mato toli...
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.
Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai - linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš... Gausi tu, gausiu aš...
J. Degutytė
Naujieji metai
Mirga žvaigždėm ir snaigėm
Žalios palaukių eglytės.
Sidabro varpeliais aidi
Naujųjų metų rytas.
Paukščiams parneš dovanų
Saulę - raudoną uogą,
Kiškiams - šiltų kailinių,
Vaikams saldainių ir juoko.
Spindi ledinis langas
Briedžio ragais išrašytas
Sidabro varpeliais skamba
Naujųjų metų rytas.
Salomėja Neris
Senelės pasaka
Apšerkšniję mūsų žiemos,
Balta, balta - kur dairais. -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas. -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas. -
Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių, -
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną -
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę - žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal. -
Pusnynuos nykštukai miega. -
Aukso žuvys po ledu. -
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo. -
O jos pamotė pikta …
Bet… senelė užusnūdo, -
Ir jos pasaka baigta.
