Vaikų kosulys – kokios retesnės jį sukeliančios priežastys?

Vaikų kosulys – tai svarbus apsauginis mechanizmas, kurio tikrai nereikia slopinti, jei tai nėra būtina. Būtent kosulys – staigus refleksinis oro iškvėpimas – padeda iš viršutinių kvėpavimo takų pašalinti įvairius patogenus bei aplinkos teršalus ir tokiu būdu apsaugoti gyvybiškai svarbų organą – plaučius.

Ar žinote, kokios rečiau pasitaikančios vaikų kosulio priežastys? O ar esate girdėję apie tai, kad sausą ir drėgną vaikų kosulį reikia gydyti skirtingai?

Kokios retesnės vaikų kosulio priežastys?

Viena retesnių, tačiau mažiems vaikams vis pasitaikančių staigaus ūminio kosulio priežasčių – kvėpavimo takuose atsidūręs svetimkūnis. Svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus sukelia labai ūmų kosulį, kuris dažniausiai pasireiškia kartu su springimu ir išgąsčiu. Tai gali būti pavojinga gyvybei būklė, ir jei vaikas dar gali kvėpuoti, geriau nebandyti svetimkūnio ištraukti patiems, nes jį galima nustumti dar giliau į kvėpavimo takus. Visais atvejais dėl svetimkūnio patekimo į kvėpavimo takus būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Vaikų kvėpavimo takų gleivinė yra jautresnė ir reaktyvesnė nei suaugusiųjų, todėl ji stipriau reaguoja į įvairius aplinkoje esančius teršalus – cheminius garus, tabako dūmus, dulkes ir pan. Vaikus reikėtų saugoti nuo tabako dūmų, didelės taršos, cheminių garų ir panašių veiksnių. Į alergiją linkusiems ir žiedadulkėms jautriems vaikams patariama neiti į lauką tuo metu, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia.

Taip pat vaikams būdingas kosulys, susijęs su nervingumu, – kai kosėjama dėl streso arba tiesiog iš įpročio. Kosėti iš įpročio vaikams būdinga ir po viršutinių kvėpavimo takų infekcijų – jų kvėpavimo takų gleivinė kurį laiką lieka jautresnė aplinkos dirgikliams nei įprastai.

Kitos galimos, rečiau pasitaikančios vaikų kosulio priežastys – tam tikri vartojami vaistai, alerginės reakcijos (kurių, deja, šiais laikais sparčiai daugėja), kitos virusinės ar bakterinės infekcijos, netgi labai karštas arba labai sausas oras.

Kaip gydyti sausą arba drėgną vaikų kosulį?

Sausas ir drėgnas vaikų kosulys gydomi skirtingai, tačiau esmė – panaši. Svarbiausia stengtis sušvelninti kosulį, padaryti jį produktyvesnį ir ne tokį dirginantį ar net skausmingą.

• Ir sauso, ir drėgno kosulio atveju reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, ypač šiltų. Labai tinkama – vos šilta arbata su medumi. Ji neturėtų būti per karšta.

• Gydant bet kokio pobūdžio kosulį gali būti naudinga aromaterapija. Aromaterapiniuose mišiniuose gali būti įvairiausių eterinių aliejų – dažniausiai randama eukalipto, čiobrelių, levandų ir kitų. Svarbu, kad jie būtų išgauti natūraliu būdu ir nebūtų per daug koncentruoti. Tokius aliejus reikėtų skiesti, pavyzdžiui, nerafinuotu migdolų aliejumi arba įsigyti jau naudojimui paruoštų mišinių. Vaikams galima šiais mišiniais patepti nugarą, pėdas, kaklą ar krūtinę – pakanka vos penkių–šešių lašų. Dažniausiai skiestus eterinių aliejų mišinius galima naudoti vaikams nuo dvejų metų, kelis kartus per parą.

• Kosulio metu gali būti naudingi sirupai, skirti vaikams, kurių sudėtyje yra natūralių augalų ekstraktų – gebenės, svilarožės, islandinės kerpenos, pušų, gvazdikų, čiobrelių ir kt. visų vaistinių augalinių žaliavų. Būtinai reikėtų įsitikinti, ar vaikas nėra jautrus konkretiems augalams, ir nuo kokio amžiaus rekomenduojama vartoti tokius sirupus. Jie paprastai tinkami nuo dvejų metų, o kai kurie – net nuo šešių ar dvylikos mėnesių, tačiau būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

• Drėgno kosulio metu gali būti naudingi mukolitikai. Kai kosulys (dažniausiai po dviejų–trijų parų) jau tampa drėgnas, tačiau atsikosėjimas – sudėtingas, ambroksolio hidrochloridas gali padėti suskystinti gleives. Ambroksolis skystina gleives ir skatina jų pasišalinimą. Vienas iš tokių vaistų – Flavamed geriamasis tirpalas, skirtas ūmioms ar lėtinėms plaučių ir bronchų ligoms gydyti, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinkamas vyresniems nei dvejų metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Jis palengvina atsikosėjimą. Vis dėlto, jei per 4–5 dienas vaiko savijauta nepagerėjo arba pablogėjo, būtina kreiptis į gydytoją. Dėl bet kokio vaisto vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.