Vaikų pieninių dantų svarba

Daugelis tėvų atidžiai rūpinasi vaikų sveikata, tačiau dažnai nepakankamai dėmesio skiria burnos higienai ir sveikatai. Pieniniai dantys dažnai nelaikomi tokiais svarbiais kaip nuolatiniai dantys. Vyrauja nuomonė, jog pieniniai dantukai atėjus laikui vis tiek iškris ir juos pakeis nauji dantys, taigi jų nebūtina prižiūrėti ar tuo labiau gydyti.

Pavyzdžiui, dažnai kūdikių burna apskritai nevaloma, nors tai daryti reikėtų, ikimokyklinio amžiaus vaikų dantys valomi tik prieš nakties miegą, per anksti patikima dantis vaikams valytis savarankiškai, nepatikrinama valymo kokybė ir t. t.

Iš tikrųjų pieniniai dantys daro įtaką ne tik vaiko burnos sveikatai, bet ir jo fizinei, socialinei bei emocinei gerovei.

Tėvai savo vaikų burnos sveikata turi rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, kai burnoje yra dar tik pieninių dantų užuomazgos.

• Pieniniai dantys sudaro palankias sąlygas dygti nuolatiniams dantims, kad jie įgytų tinkamą padėtį, taip išsaugant sveikus žandikaulius.
• Pieniai dantys padeda vaikui sukramtyti, susmulkinti maistą, taigi, užtikrinama visavertė vaiko mityba: jis gali valgyti šviežius vaisius ir daržoves, riešutus, viso grūdo duoną, mėsą, paukštieną, žuvį ir kt.
• Pieniniai dantys padeda vaikui aiškiau kalbėti, suformuoti taisyklingą lūpų, liežuvio bei kitų burnos padargų padėtį.

Kodėl būtinai dėmesingai prižiūrėti ir gydyti pieninius dantis?

Pieniniai dantys užtikrina taisyklingą nuolatinių dantų padėtį

Pieniniai dantys yra nuolatinių dantų žandikaulyje pagrindas. Nuolatiniai dantys negalėtų tinkamai dygti ir užimti reikiamos padėties, jei ne pieniniai dantukai.

Pieniniam dantukui iškritus, nuolatinis dantis ima dygti jo vietoje greta likusių pieninių dantų, gražiai tarp jų įsikomponuodamas. Taip išvengiama netinkamo dantų išsidėstymo dantų lanke, pavyzdžiui, jų susigrūdimo ar persidengimo.

Jei dėl ėduonies ar bet kokios kitos priežasties vaikas pieninio dantuko netenka anksčiau, nei dantis iškristų natūraliai, gretimi dantys linkę pasislinkti ir užimti atsiradusią ertmę. Tai trukdo dygti pagrindiniam nuolatiniam dantukui, dėl to dantys išsidėsto ne taip, kaip turėtų: ateityje gali prireikti įvairių korekcijų.

Jie lemia burnos ir bendrąją sveikatą

Nuolatinių dantų sveikata taip pat priklauso nuo juos pakeičiančių dantukų būklės. Jeigu pieninis dantis yra nudilęs arba sugedęs, tikėtina, kad ėduonį sukeliančios bakterijos per plonas pieninio danties sieneles gali išplisti į besiformuojančių ir dygstančių nuolatinių dantų struktūras.

Negydomas pieninių dantų ėduonis gali komplikuotis į infekciją arba pūlinuką. Tai trukdo vystytis po juo esančioms nuolatinio danties užuomazgoms. Taigi dygstant ar jau išdygus nuolatiniam dančiui kartais pastebima, kad jis turi mažesnių ar didesnių formavimosi sutrikimų.

Beje, dantų infekcijos gali plisti už burnos ertmės ribų ir lemti kitus susirgimus, pavyzdžiui, sinusitą1. Tad burnos sveikata yra glaudžiai susijusi su bendrąja sveikata.

Padeda užtikrinti visavertę mitybą

Pirmieji dantys padeda patenkinti mitybos poreikius, padeda vaikui gerai sukramtyti maistą, pagerina tiek burnos, tiek ir bendrąją sveikatą (viską valgančiam vaikui dažniausiai netrūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų).

Jei kramtymo funkcija pablogėja dėl dantų ėduonies ar traumų, jei vaikas anksti netenka dantų, mityba gali tapti skurdi, neatitinkanti augančio organizmo poreikių.

Lemia kalbos raidą

Dantys (ir pieniniai, ir nuolatiniai), dantenos, lūpos, skruostai yra glaudžiai susiję. Visi jie vaikui kalbant harmoningai dirba ir leidžia taisyklingai ištarti garsus.

Dantys taip pat užtikrina, palaiko skruostų ir burnos raumenų judėjimą. Visa tai padeda išvengti tarties bei kalbos patologijų, sutrikimų.

Turi įtakos pasitikėjimui savimi

Sveiki pieniniai dantys tarsi atveria kelią sveikai šypsenai. Gražios šypsenos užtenka, kad vaikas labiau pasitikėtų savimi ir padidėtų jo savivertė.

Jeigu vaiko dantys yra sugedę arba netinkamai išsidėstę, gali nukentėti net akademiniai ar sportiniai pasiekimai, socialiniai santykiai, didėja ir patyčių rizika.

Vaikai, varginami burnos sveikatos problemų, dažnai linkę užsisklęsti savyje, todėl suaugę tampa introvertai, jiems gali išsivystyti socialinis nerimas.

Kaip rūpintis vaikų pieniniais dantimis?

Vaiko dantimis reikėtų pradėti rūpintis jiems dar neišdygus - jau 2-3 mėn. amžiaus kūdikio dantenas reikėtų kasdien valyti pirštu, apsuktu sudrėkinta, švaria audinio skiautele ar naudojant specialų silikoninį antpirštį. Tai padeda kūdikiui įprasti prie burnos higienos procedūrų, o vėliau palengvina dygstančių dantukų skausmą.

Išdygus pirmajam dantukui, jį reikia pradėti ryte ir vakare valyti mažu, minkštu dantų šepetėliu su trupučiu dantų pastos.  

Vaikų dantų valymui reikėtų visuomet naudoti dantų pastą su fluoru. Fluoras sustiprina dantų emalį, užtrina remineralizaciją ir saugo nuo ėduonies. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500–1000 ppm fluoro, vyresniems nei 3 metai - 1000 ppm ir daugiau.

Tėvai vaikų dantis turėtų valyti iki maždaug 7-8 m. amžiaus, nes mažų vaikų rankų judesiai, gebėjimas susikaupti ir dėmesingumas dar nėra pakankami tikrai efektyviam valymui.

Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją odontologą rekomenduojama išdygus pirmajam (pirmiesiems) pieniniam dančiui, o pas gydytoją ortodontą – maždaug sulaukus 8-ojo gimtadienio.

Kada pieniniai dantys išdygsta, o kada iškrenta?

Pirmieji pieniniai dantys išdygsta maždaug 6 mėn. kūdikiams, visų jų galima sulaukti iki 2–3-iojo gimtadienio.

O kristi dantys pradeda vaikui sulaukus 5–6 metų. Dantys krenta pagal tam tikrą eiliškumą – pirmiausia tie, kurie ir išdygo pirmieji. Visus nuolatinius dantis vaikas turės sulaukęs maždaug 12 metų.