TVŽaidimai su vaikais žiemą
Žiema – tai labai gražus ir smagus laikas (bent jau patiems mažiausiems). Veiklos šiuo metu tikrai nepritrūks, tereikia trupučio noro ir fantazijos. Viskas, ką tu ir tavo mažylis matote aplinkui, gali būti jo žaidimų aikštelė ir pirmoji mokykla.
Apie stebėjimų naudą
Tikriausiai daugelis mamyčių norėtų kuo anksčiau išmokyti savo vaikutį „rimtų“ dalykų, pavyzdžiui, skaityti ir skaičiuoti. Tai, žinoma, nieko bloga, tačiau pradėti reikėtų nuo paprastesnio dalyko – aplinkos stebėjimo. Tai kaip tik ir moko mąstyti, analizuoti, daryti apibendrinimus, matyti ryšį tarp priežasties ir pasekmės. Gali namie jam nors ir šimtą kartą parodyti tuos pačius paveikslėlius su metų laikais, bet jeigu jis to nepamatys savo akutėmis, daug naudos iš to nebus. Net ir kieme galima surengti nedidelę ekskursiją ir rasti visokių įdomybių. Dažniau išsivesk mažylį į parką ar mišką, uždavinėk jam įdomius klausimus, pasistenk sužadinti jo smalsumą – tegul jis paieško atsakymų. Nieko baisaus, jeigu ne visada atspės, juk svarbiausia – rasti tiesą. Šilčiau apsirenkite, čiupkite žiūronus ar fotoaparatą ir pirmyn pasitikti žiemos!
Žiemos ženklai
Pakalbėk su vaikučiu apie žiemos ženklus. Tegul jis pats tau papasakoja (net ir trimetis jau turi gana daug gyvenimiškos patirties). Greičiausiai jis pasakys, kad žiemą būna sniego. Rutuliok šią temą, paklausk, kodėl. Paaiškink jam, kad sniegas – tai sušalęs vanduo, kad vasarą jis iškrenta lietumi, o žiemą – sniego pavidalu. Leisk saujoje palaikyti truputėlį sniego, kad šis ištirptų, ir vaikas suprastų. Galite pririnkti sniego į vaikišką smėlio kibirėlį ir namuose pažiūrėti, kaip jis virsta vandeniu.
Paimk padidinamąjį stiklą ir parodyk vaikučiui, kaip atrodo snaigės (juk kiekviena – vis kitokia, tad apžiūrinėti bus įdomu), o po to pasišnekėti apie žiemos sportą ir tai, kaip rengiasi sportininkai, kad nesušaltų. Papasakok, kad žiemą dienos būna trumpesnės, o naktys – ilgesnės. Tegul jis stebi, kelintą ima temti.
Geriausia, kad kiekvieną dieną išeitumėte pasivaikščioti tuo pačiu metu – taip bus lengviau pastebėti pokyčius.
Vasarą pilkas, o žiemą?
Tikriausiai tavo vaikutis jau žino, kad vasarą kiškio kailinėliai būna pilki, o žiemą – balti. Ar jis sugebės paaiškinti, kodėl? Gali papasakoti, kad kailiuką keičia ir kiti gyvūnai, kad lapių ir voveryčių kailis tampa tankesnis ir šiltesnis.
Žiemos miegaliai
Tikriausiai tavo vaikučiui bus įdomu sužinoti, kad kai kurie gyvūnai užmiega žiemos miegu. Pakalbėkite apie meškas: kada jos užmiega ir kada atsibunda, kaip jos vasarą ir rudenį kaupia atsargas. O kadangi miega ne tik jos, gali pasiaiškinti, kodėl užmiega kiti gyvūnai (pavyzdžiui, ežiukai mėgsta vabzdžius, o žiemą jų nėra; meška, nors didelė ir stipri, dažniausiai maitinasi augalais ir uogomis, o žiemą niekas neauga). Tegul vaikas pamąsto, kuo kokie gyvūnai maitinasi ir kaip tai susiję su žiemos miegu.
Kas išskrido, o kas liko?
Tikriausiai vaikas jau žino, kad rudenį kai kurie paukščiai išskrenda į kitus kraštus, tačiau galima tai prisiminti ir dar kartelį. Kodėl vieni išskrenda, o kiti lieka? Neskubėk atsakyti už mažylį. Gali papildomai užduoti klausimą, kur kokie paukščiai gyvena ir kuo maitinasi. Pakalbėkite apie tai, kokie paukštukai liko. Galite kasdien išeiti jų palesinti – taip vaikutis greičiau išmoks juos atskirti ir atpažinti. Paaiškink, kad žiemą likusiems paukšteliams reikia daugiau valgyti, kad jie nesušaltų, kad dėl sniego jiems tą padaryti sunku, todėl jūsų pareiga yra jiems padėti. Paaiškink, kad jie miršta ne nuo šalčio, o iš bado.
Jeigu niekas iš šeimos neprieštarauja, galite prie palangės pritaisyti lesyklėlę – tuomet vaikas kasdien matys, kokie paukštukai atskrenda, galės stebėti, kaip jie elgiasi, kokį maistą mėgsta, išgirsti jų balsus. Lesalo papilkite kiekvieną dieną tuo pačiu metu – paukščiai greitai pripras atskristi „pietų“, tad stebėti juos bus paprasčiau.
Stebėjimų kalendorius
Nors žodis „kalendorius“ daugeliui siejasi su sausa „teorija“ ir suaugusiajam dažniausiai varo nuobodulį, vaikams jo pildymas gali būti labai įdomi ir naudinga veikla. Kalendorius padeda įtvirtinti visas jūsų pasivaikščiojimų metu įgytas žinias. Nusipaišyti jį nesunku, svarbu tik tai, kad langeliai būtų gana dideli. Juose mažylis kasdien galės žymėti orą (snaigės, lietaus lašelio ar saulutės ženkliuku), temperatūrą, arba piešti viską, ką pamatė gamtoje (zylę, uogą, šuniuką...). Galima pažymėti būsimus įvykius (gimtadienius, Kalėdas, apsilankymą teatre...) ir skaičiuoti, kiek laiko iki jų liko.
Ką vaikams žiemą veikti lauke? Klausimas iš tiesų kiek sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio – juk dabartinė karta mieliau sėdi šiltuose namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, o ne pramogauja taip, kaip vaikystėje pramogaudavo tėveliai. Dalinamės keliomis idėjomis!
Sniego mūšis. Šis jau klasika virtęs žaidimas paprastai sužavi net ir pačius mažiausius. Jei vaikai didesni ir jų daug – galite pasidalinti komandomis, su pačiais mažiausiaisiais galima rungtis, kas toliau numes sniego gniūžtę. Svarbiausia – turėkite šiltas neperšlampamas pirštines.
Medžiotojas. Žaidžiant šį visiems žinomą žaidimą, vietoj kamuolio galima naudoti sniego gniūžtes. Žaidėjas, kuris medžioja, pasidaro, pavyzdžiui, 3-5 gniūžtes ir bando jas pataikyti į tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje bėgiojančius žaidėjus.
Numušk kėglį. Žaidimui reiktų turėti keletą kėglių (kiekvienam žaidėjui po vieną). Kėgliai sustatomi 5-10 metru atstumu nuo žaidėjų. Žaidėjai išsirikiuoja kiekvienas ties savo kėgliu. Variantai: po signalo visi bet kokia tvarka mėto gniūžtes ir stengiasi pataikyti į savo kėglį. Kuris jį numuša, tas laimi. Taip pat galima mėtyti paeiliui – už pataikymą skiriamas 1 taškas. Žaisti galima tol, kol kas nors surinks sutartą taškų skaičių.
Sniego skulptūros. Lipdyti besmegenį ar kurią kitą sniego skulptūrą – tikras smagumėlis. O kad tas lipdymas nebūtų savitikslis, savo darbo vaisių galima nufotografuoti. Jei nulipdėte kelis – surenkite sniego skulptūrų „grožio konkursą“, pasikvietę kaimynus komisijos nariais.
Sniego seniai. Žaidimo dalyviai nusilipdo kokius 3-4 sniego senius, kuriuos sustato maždaug 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Sniego senio galva turi būti padėta taip, kad ją būtų nesunku numušti. Kiekvienas vaikas pasidaro po sutartą skaičių sniego gniūžčių. Tikslas – paeiliui mėtant į savo sniego senį gniūžtes, numušti senio galvą. Arba užtektų tiesiog skaičiuoti, kiek kartų pataikyta.
Ledinės skulptūros. Tam nereikės jokių pavojingų įrankių. Iš esmės ledinėms skulptūroms tinka bet kurie buityje naudojami daiktai (salotinės, pirštinės ir t.t.)
Sniego angelai. Šis žaidimas žinomas turbūt visiems. Vaikui tereikia parodyti, kaip atbulom kristi ant sniego ir judinti rankas bei kojas lyg skristum: nesijaudinkite, kad vaiko drabužiai aplips sniegu. Ką tik iškritęs sniegas – nuostabi minkšta ložė, ir vaikai mėgsta joje pagulėti. Jei sniego angelai jūsų šeimoje ne naujiena, galite pabandyti ant sniego panašiu būdu sukurti kažką kito: tarkim, kokį gyvūną.
Sniego rūmai. Iš sniego galima pastatyti ir įspūdingų namų. Idėja paprasta: į didelį puodą ar kibirą prigrūskite sniego, jį gerai suspauskite ir puodą apverskite – štai jums ir „plyta“. Prisigaminus tokių daug, galima pastatyti ne tik paprastą sniego namelį su langu ir durimis, bet net ir įspūdingą sniego pilį – viskas priklauso nuo jūsų kantrybės ir „statybininkų“ skaičiaus.
Čiuožimas rogutėmis nuo kalniuko. Rogės ir kalniukas tiesiog sutverti vienas kitam – kaip ledai ir vaflinė stiklinaitė. Beje, leistis nuo kalniuko galima visaip. Tam puikiai tiktų ir automobilio padanga ar linoleumo gabalas, vadinamieji čiuožtukai. Vaikai gali čiuožti vieni arba su tėveliais. Išbandykite skirtingus aukščius, išmokykite vaiką, kaip stabdyti čiuožiant nuo kalno, pasukti ar išvystyti didesnį greitį.
Į vartus. Kalno apačioje reiktų pastatyti vartus (tinka plastmasiniai kėgliai, ryškios medžiagos skiautės ir pan.). Jie turėtų būti maždaug 2-3 metrų pločio. Tikslas – čiuožiant nuo kalno, pataikyti į vartus.
Pataikyti čiuožiant. Jei yra galimybė, vietoje, kur bus čiuožinėjama nuo viršaus iki apačios tam tikru atstumu sustatyti, pavyzdžiui, kėglius. Tikslas – čiuožiant rogutėmis žemyn mesti 3 gniūžtes ir jomis numušti kėglius. Už numušimą skiriamas vienas taškas. Arba kitas variantas: lygiai tą patį galima daryti su vėliavėlėmis (čiuožiant jas reikia surinkti). Laimi tas, kas surenka daugiau. Vėliavėles gali atstoti ir tiesiog spalvotos medžiagos skiautės, šakos ar kankorėžiai.
Pėdsakai sniege. Vaikams žiemą labai patinka apžiūrinėti savo pėdsakus. Iš kartono ir stiprios virvės galima pasidaryti sniego žmogaus letenas. Apmaukite jas ant vaiko žieminių batų ir keliaukite į lauką daryti stebuklingų sniego žmogaus pėdsakų. Arba galimas kitas variantas: nepatingėkite internete paieškoti informacijos, kaip atrodo skirtingų gyvūnų ar paukščių pėdsakai. Pasidomėję galite leistis į pažintinį nuotykį į parką ar netoliese esantį miškelį ir pabandyti surasti bei iššifruoti gyvūnų pėdsakus. Juos galima ir nufotografuoti ir paskui surengti namuose parodą.
Nykštukas/milžinas. Tinka patiems mažiausiems. Viskas labai paprasta: reikia eiti dėliojant pėdutę prie pėdutės arba kaip galima didesniais žingsniais.
Spalvotas sniegas. Sniego lipdinius galima paįvairinti ir juos nudažius. Tam idealia tinka maistiniai dažai. Ištirpinkite jų šiek tiek vandenyje, supilkite į sandariai uždengiamą plastikinį kibirėlį – ir pirmyn į lauką! Ant sniego lipdinių galima piešti dažus purškiant švirkštu be adatos arba purkštuvu, arba tiesiog papurkšti dažų ant sniego imtis lipdyti spalvotas figūras, „kepti“ sniego pyragėlius su smėlio žaidimų formelėmis.
Ledinės žvakidės. Jei balione vandenį sušaldysite ne iki galo, išeis sferos formos žvakidė. Galima naudoti ir kitas formas – puodelius, kibiriukus ir pan. Paprastai žvakidei reikia paimti bet kokią formelę, pripilti į ją vandens ir pašaldyti. Kai vanduo ant dugno užšals, formelę perkelkite į dar vieną indą taip, kad išeitų kelių centimetrų tarpai. Jei norite spalvotų žvakidžių, vandenį galima nudažyti, jei matinių – įdėti sniego, jei puošnesnių – į stingstantį vandenį pridėti šakelių, lapelių, uogyčių ir kitos „smulkmės“.
Šaldyti muilo burbulai. Pūsti muilo burbulus žiemą nėra labai paprasta, tačiau smagu. Žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje jie greitai (ir nors yra labai trapūs, vis dėlto padės lauke sukurti tikrą žiemos pasaką ir ilgam prikaustys vaiko dėmesį). Jei temperatūra kiek aukštesnė, bet vis dar žemiau 0, burbulai lengviau sustings arba atsargiai padėti ant sniego, arba ką tik išpūstu muilo burbulu pagavus snaigę – ji nusės ant muilo burbulo dugno ir padės jam greičiau pavirsti ledu, kurio paviršiuje atsiradę raštai atkartos pačios sugautosios snaigės raštus. Galima pasiruošti tirpalą muilo burbulams: sumaišykite 50 g tarkuoto ūkiško muilo su 400 ml vandens, virkite pamaišydami, kol muilas ištirps. Patikrinkite, ar eina pūsti burbulus. Jei masė per tiršta – įpilkite vandens, jei per skysta – įberkite muilo drožlių. Jei norite, kad burbulai būtų ne tokie trapūs ir džiugintų jus ilgiau, įlašinkite į muilo burbulų masę kelis lašus glicerino.
Ledinis vainikas. Panaudokite keksų kepimo formą, dubenėlį ar gilesnę lėkštę, į kurios vidurį įstatysite stiklinę. Pridėkite į indą uogų, šakelių, lapelių – žodžiu, visko, ko tik norėsite. Užpilkite vandeniu ir užšaldykite, o po to apriškite vainiką virve ir pakabinkite lauke norimoje vietoje.
