Žindymo nauda moters sveikatai

Moteris žindo savo kūdikį Pixel-Shot | Shutterstock.com

Žindymas – fiziologinis ir psichologinis procesas, ne tik padedantis aprūpinti naujagimius ir kūdikius maisto medžiagomis, išgyventi, bet ir kuriantis stiprų ryšį tarp motinos ir kūdikio.

Motinos pienas yra išskirtinai pritaikytas naujagimių ir kūdikių mitybos poreikiams. Jis stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda mažylio organizmui susidoroti su uždegimais, nuo daugybės ligų apsaugo tiek motinas, tiek kūdikius. Apskritai išimtinis žindymas ir ilgesnė žindymo trukmė yra siejami su geresne motinos sveikata.

Teigiama žindymo įtaka moters fizinei sveikatai

Greičiau susitraukia gimda ir mažesnis kraujavimas po gimdymo

Kūdikiui žindant stimuliuojama hormono oksitocino gamyba. Šis hormonas yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą, t. y. ji greičiau atgauna įprastą dydį. Gimdai greičiau traukiantis sumažėja ir kraujavimas, todėl moteris patiria mažesnę anemijos (mažakraujystės) riziką.

Apsauga nuo neplanuoto nėštumo

Išimtinis žindymas, iki kol kūdikiui sueina 6 mėn., 96–98 proc. (skirtingų šaltinių duomenimis) sumažina tikimybę pastoti. Tai vadinama fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, didėja pieno gamyba, tačiau slopinamas hormonų progesterono ir estrogeno, turinčių įtakos ovuliacijai, išsiskyrimas. Žindant išsiskiria dideli hormono prolaktino kiekiai, tad slopinamas gonado-tropino hormonas ir ovuliacija nutrūksta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad žindymas kaip kontracepcijos metodas efektyvus tik tam tikrais atvejais, kai:

  • kūdikis mažesnis nei 6 mėn.;
  • moteriai po gimdymo dar nėra atsinaujinusios mėnesinės;
  • moteris maitina nuolat, pertraukos tarp maitinimų – ne didesnės nei 4 val.;
  • kaip papildoma kūdikio nuraminimo priemonė nenaudojamas čiulptukas;
  • motinos pienas sudaro ne mažiau kaip 85–95 proc. viso paros raciono (t. y. papildomas maistas ir gėrimai sudaro ne didesnę nei 15 proc. maisto dalį).

Mažesnė onkologinių ligų rizika

Žindančios mamos patiria mažesnę riziką ateityje susirgti krūtų, kiaušidžių, gimdos, skydliaukės vėžiu.

Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Tiesa, tyrimuose nebuvo rasta glaudaus ryšio tarp žindymo ir mažesnės krūties karcinomos rizikos, tačiau naujesnėse studijose nustatyta, kad invazinės krūties karcinomos rizika su kiekvienais 12 žindymo mėnesių sumažėjo 4,3 %.

Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, skirtingų šaltinių duomenimis, patiria 27–35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis. Ilgiau žindant ilgesnį laiką slopinama ovuliacija, o taip pat ir estradiolio koncentracija plazmoje, laikoma potencialia kiaušidžių vėžio priežastimi.

Mažesnė kitų ligų rizika

Nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %), osteoporoze. Žindančios mamos rečiau serga reumatoidiniu artritu, anemija, arterine hipertenzija, išemine širdies liga, metaboliniu sindromu, joms rečiau būdingas nutukimas.

Teigiama žindymo įtaka moters psichinei sveikatai

Žindymas moteriai padeda ne tik puoselėti ryšį su naujagimiu. Jis teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą (žindymas efektyviai slopina nervų sistemos atsaką į stresą), be to, gali padėti sumažinti ir pogimdyvinės depresijos, kurią vidutiniškai patiria 13 proc. neseniai kūdikio susilaukusių mamų, riziką, leidžia greičiau nurimti, žindančios mamos geriau supranta kūdikio poreikius: už laktaciją atsakingi hormonai leidžia mamai atsipalaiduoti, pažadina motiniškus instinktus. Antistresinis poveikis tęsiasi net ir mamai baigus žindyti, taigi galima teigti, kad žindančios mamos rečiau suserga pogimdyvine depresija.

Žindančios motinos greičiau netenka papildomų kilogramų

Nėštumo metu sukaupiamas nemažas riebalinis sluoksnis. Įprastai žindant šių papildomų kilogramų nesunkiai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Taip pat žinoma, kad žindančiai moteriai per parą su maistu ir gėrimais reikia gauti vidutiniškai 500 kcal daugiau nei nežindančiai. Taigi jei moteris žindo, jai greičiau pavyks atsikratyti papildomų kilogramų ir greičiau atgauti iki nėštumo turėtas kūno linijas: pritrūkus kilokalorijų deginami riebalai. Žindančios motinos svoris per mėnesį vidutiniškai sumažėja 450 g: tam įtakos vėlgi turi hormonas oksitocinas.