Aiškiai, paprastai, išsamiai: ką svarbu žinoti, norint įsivaikinti? (9)

Rugilė LadauskienėGlobos ekspertė www.globoscentrai.lt

Jūsų namuose – jauku, gera, šilta? Jūsų namuose gyvena mylinti šeima, kuri svajoja ir nori priimti dar vieną mažą širdį? Jau kurį laiką dėliojatės mintis, kad norėtumėte suteikti namų jaukumą globos namuose augančiam mažyliui?

Sugriaukime mitus apie didelius finansinius lūkesčius, didžiulius reikalavimus, neaprėpiamas sąlygas. Šiuo atveju iš tiesų svarbiausia – jūsų meilė ir galimybė patenkinti pagrindinius vaiko poreikius. Jei jūsų širdyje apstu meilės, kuria norite pasidalyti, jei norite padėti, rūpintis, jei galvojate, kad pakaks ryžto, ko gero, nieko kito nelieka kaip tik ryžtis tam mažam ir vienišam suteikti namus ir šeimos gyvenimą.

Tegul nestabdo jūsų baimė ir neatsakyti klausimai. Išsklaidykime dvejones. Apžvelkime visą įvaikinimo procesą iš arti.

Nemažai porų susimąsto apie įvaikinimą. Šis žingsnis yra be galo rimtas ir atsakingas. Kaip suprasti, ar esi tam pasiruošęs?

Apsisprendimo bei pasiruošimo procesas yra labai individualus. Tačiau žmonės, norintys įsivertinti savo motyvus, gebėjimus bei galimybes, tai gali padaryti globėjų ir įtėvių rengimo programos metu. Globėjų ir įtėvių rengimo programos metu yra pateikiama teorinė medžiaga, atliekamos įvairios praktinės užduotys, vedamos diskusijos. Taip pat individualių susitikimų su specialistais metu galite gauti atsakymus į jums kylančius klausimus, diskusijų metu kartu su specialistais apsvarstyti, ar esate pasirengę įvaikinti.

Kiek paprastai trunka įvaikinimo procesas ir nuo ko tai priklauso?

Įvaikinimo procesas susideda iš 2 etapų. Pirmasis etapas yra pasirengimas (trunka iki 5 mėnesių). Po jūsų prašymo įvaikinti pateikimo per 20 d. d. yra atliekamas pirminis vertinimas. Jei pirminio vertinimo metu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti įtėviai, jūs esate nukreipiami į globos centrą, kuriame bus vedami globėjų ir įtėvių rengimo kursai. Mokymų trukmė – ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupinės sesijos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau. Mokymų pabaigoje jums per 10 d. d. yra pateikiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti. Po išvados pasirašymo per 6 dienas esate įtraukiami į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą.

Antrasis įvaikinimo etapas yra galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimas. Laikotarpis, per kurį jums bus pateiktas pasiūlymas įvaikinti, labai priklauso nuo jūsų norimo įvaikinti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Kuo lankstesni būsite apsibrėždami norimo įvaikinti vaiko amžiaus ribas, jo sveikatos sunkumus / negalias bei socialinę kilmę, tuo greičiau sulauksite pasiūlymo įvaikinti. Jeigu norėsite įvaikinti mažą (nuo 3 mėn. iki 3 metų) sveiką vaiką, jūsų laukimo laikas gali trukti iki 2–3 metų.

Studio Romantic | Shutterstock.com

Kiek svarbus pirminis ryšys su įvaikinamu vaiku? Ar tas ryšys atsiranda su laiku, o gal svarbu jį pajusti iš karto, nuo pirmųjų susitikimo akimirkų?

Būsimieji įvaikintojai labai nori tikėti, kad jiems pirmą kartą pamačius siūlomą vaiką tarp jų ir vaiko užsimegs ryšys. Tačiau reikia atsiminti, kad ryšys yra kuriamas per laiką ir už santykio kūrimą yra atsakingas suaugęs žmogus. Galima pasakyti labai paprastai: kai mažas vaikas jaučia alkį, jį reikia žindyti, maitinti, kai bijo – raminti, glostyti, kai nuobodžiauja – žaisti ir t. t. Bendraujant su vyresniu vaiku – gebėti priimti jo reakcijas, jausmus, jį išklausyti, tinkamai reaguoti. Labai svarbu yra priimti vaiko emocijas bei jo netinkamą elgesį, mokyti jį reikšti emocijas priimtinais būdais. Stiprus ryšys yra sukuriamas tik tada, kai vaikas jaučiasi saugus ir yra priimamas toks, koks jis yra.

Į ką yra atsižvelgiama, prieš leidžiant šeimai įvaikinti vaiką? Kokius kriterijus reikia atitikti?

Įstatymiškai nėra apibrėžta, kiek kvadratinių metrų turi tekti vaikui, tačiau turi būti sukurtos tinkamos sąlygos gyventi, sukurta asmeninė erdvė, erdvė poilsiui bei žaidimams, higienai. Įtėviai turi gebėti priimti vaiką, net jeigu jis turi mokymosi sunkumų, elgesio, emocinių problemų. Susidūrus su problemomis, svarbu gebėti organizuoti reikalingą pagalbą. Pavyzdžiui, susidūrus su ugdymosi sunkumais kreiptis pagalbos į mokyklos bendruomenę, specialistus. Išgyvenant sunkumus dėl vaiko elgesio, sunkiai valdomų emocijų, kreiptis pagalbos į psichologus. Įtėvių ruošimo programos metu taip pat vertinamas šeimos požiūris į vaikų auklėjimą, jų turimą asmeninę patirtį, gebėjimas tvarkytis su netinkamu vaikų elgesiu. Vertinamas šeimos požiūris į vaiko biologinę šeimą, gebėjimas išlaikyti ryšių tęstinumą, padėti vaikui užmegzti saugius ir patvarius ryšius bei įvertinamas šeimos gebėjimas kreiptis pagalbos bei ją priimti, bendradarbiauti ir dirbti komandoje. 

Kiek yra svarbi finansinė padėtis, norint įvaikinti?

Teisės aktais nėra reglamentuota, kiek asmuo turi turėti pajamų, kad galėtų įvaikinti. Tačiau asmens pajamos bei gebėjimas jomis disponuoti yra vertinamos individualiai, specialistai siekia išsiaiškinti, ar šeima su turimais finansiniais resursais bus pajėgi atliepti vaiko poreikius, užtikrinti jam saugumą.

Ar leidžiama įvaikinti vaiką vienišai moteriai ir (arba) vyrui?

Prioritetas yra vaikui būti įvaikintam pilnoje šeimoje, tačiau vienišiems asmenims išimties tvarka yra leidžiama įvaikinti. Visas vertinimo procesas yra toks pats, kaip ir sutuoktinių šeimoms, tačiau vertinimo metu didesnis dėmesys yra kreipiamas į norinčio įvaikinti vienišo asmens pagalbos ratą.

David Prado Perucha | Shutterstock.com

Ar yra tam tikras adaptacijos laikotarpis prieš įvaikinimą? Kaip jis vykdomas ir kiek trunka?

Tuo metu, kai būsimiems įtėviams pateikiamas pasiūlymas įvaikinti, kartu yra suteikiama rašytinė informacija apie vaiką: jo amžių, sveikatą, socialinę istoriją. Susipažinę su pateikta informacija, būsimieji įtėviai gali parašyti prašymą dėl susitikimo su vaiku. Iš anksto suderinę su vaiko globėju, pasimatyti su vaiku ir galutinai apsispręsti būsimieji įtėviai turi per 30 dienų nuo rašto apie siūlomą įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos. Sutikę įvaikinti vaiką ir laukdami teismo, būsimieji vaiko įtėviai gali lankyti vaiką globos vietoje ir megzti su juo ryšį. Įsigaliojus teismo sprendimui įvaikinti yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą.

Kokie dokumentai yra reikalingi, norint įsivaikinti?

Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Turite pateikti prašymą įvaikinti, Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a). Papildomus duomenis apie teistumus, administracines nuobaudas, šeimos sudėtį, pajamas, jums priklausantį būstą patikrina teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius atlikdamas pirminį dokumentų vertinimą.

Ką vertėtų žinoti prieš įvaikinant? Į ką atkreipti dėmesį?

Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą. Todėl apsisprendimas įvaikinti turėtų būti vieningas tarp sutuoktinių, tvirtas ir labai sąmoningas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kokia yra jūsų artimiausios aplinkos žmonių nuomonė į įvaikinimą. Pavyzdžiui, ar jūsų tėvai, būsimo vaiko seneliai, ar kiti giminaičiai gebės jį priimti, sukurti ryšius, ar teiks jums pagalbą ir palaikymą, kai to reikės.

Preiš įvaikinant svarbu apsvarstyti, su kokiomis sveikatos problemomis ar negalia galėtumėte priimti vaiką. Kokios vaiko sveikatos problemos jums būtų visiškai nepriimtinos, su kuriomis susidūrę, negalėtumėte padėti vaikui ar užtikrinti jo poreikių. Kaip elgtumėtės, jei vaiko sveikatos problemos išryškėtų po įvaikinimo.

Apsvarstykite, ar esate linkę bendradarbiauti, kreiptis pagalbos į specialistus. Įvaikinus vaiką, gali tekti bendradarbiauti ne tik su mokyklos pedagogais, socialiniais darbuotojais, bet ir su pcihoterapeutais ar kitomis socialinės gerovės įstaigomis.

Ar dažnai žmonės renkasi įvaikinti neįgalius arba turinčius sveikatos sutrikimų vaikus?

Daugiausia galimų įvaikinti vaikų turi mažesnių ar didesnių sveikatos sutrikimų, negalių. Tačiau dažniausiai šeimos, laukiančios įvaikinti, pageidauja sveikų arba nežymių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų ir tik nedaugelis ryžtasi priimti vaiką su raidos ar akivaizdesniais sveikatos sutrikimais. Praktikoje pastebime, jog vaikas, patekęs į mylinčią šeimą, kurioje jis gauna visą reikiamą pagalbą, saugumą, meilę, rūpestį, sparčiai „gyja“, pasiveja bendraamžius.