Ar stresas gali trukdyti pastoti? Štai ką verta žinoti

Planuojant nėštumą dažnai kyla klausimas, ar stresas gali turėti įtakos pastojimui. Juk kuo ilgiau tenka laukti teigiamo nėštumo testo, tuo daugiau atsiranda nerimo, abejonių ir klausimų.

Nors stresas paprastai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios nepavyksta pastoti, mokslininkai sutaria, kad ilgalaikė įtampa gali turėti įtakos organizmo procesams, susijusiems su vaisingumu.

Kaip stresas veikia vaisingumą?

Patiriant stresą organizmas gamina daugiau kortizolio ir kitų streso hormonų. Ilgainiui tai gali paveikti hormonų pusiausvyrą, miego kokybę, bendrą savijautą ir net menstruacijų ciklą.

Kai kurioms moterims stiprus ar užsitęsęs stresas gali lemti nereguliarų ciklą arba vėluojančią ovuliaciją. Vis dėlto svarbu žinoti, kad dauguma moterų sėkmingai pastoja ir patirdamos kasdienį stresą.

O kaip dėl vyrų?

Stresas gali paveikti ne tik moterų, bet ir vyrų vaisingumą. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė įtampa kartais siejama su prastesne spermos kokybe, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ar didesniu nuovargiu.

Kodėl planuojant nėštumą streso dažnai tik daugėja?

Paradoksalu, tačiau stresas neretai atsiranda būtent pradėjus aktyviai planuoti nėštumą. Vaisingų dienų skaičiavimas, laukimas ir nusivylimas nesulaukus rezultato gali sukelti papildomą įtampą.

Svarbu nepamiršti, kad net visiškai sveikoms poroms pastojimas gali užtrukti. Daugeliui porų tam prireikia ne vieno mėnesio.

Kaip sumažinti stresą?

Jei jaučiate, kad planavimas kelia vis daugiau nerimo, gali padėti:

• reguliarus fizinis aktyvumas;
• kokybiškas miegas;
• laikas gamtoje;
• pokalbiai su partneriu;
• mažiau spaudimo sau ir savo kūnui.

Svarbiausia – nekaltinti savęs. Dažniausiai pastojimą lemia ne vienas, o daugybė veiksnių.

Planuojate nėštumą?

Jei bandote pastoti, gali būti naudinga stebėti savo ciklą ir vaisingas dienas. Tam galite pasinaudoti Tevų Darželio vaisingų dienų skaičiuokle, kuri padės lengviau suprasti savo ciklą ir numatyti palankiausias dienas pastojimui.