Ar vyresni vaikai šeimoje turėtų prižiūrėti mažuosius?

Mažesnių brolių ar sesių priežiūra gali būti puikus būdas paaugliams įgyti patirties ir išmoki svarbių gyvenimo įgūdžių. Tačiau ar tikrai gera idėja prašyti vyresnių savo vaikų prižiūrėti mažuosius? Kaip žinoti, kad jūsų atžalos yra pasiruošusios prisiimti atsakomybę?

Tėvai visuomet bus pagrindiniai savo vaikų prižiūrėtojai, globėjai ir ugdytojai, o santykiai tarp brolių ir sesių turėtų atitikti šių santykių sąvoką (t. y. vaikai turi galimybę savarankiškai kurti ryšį).

Vyresnieji vaikai retkarčiais tikrai gali prižiūrėti mažuosius, tačiau jie tikrai neturėtų atstoti vaikui mamos ar tėčio. Jeigu jauniausius vaikus šeimoje dažniau prižiūri vyresnis brolis ar sesuo, o ne patys tėvai, jau galima įžvelgti problemą.

Atminkite: niekas niekam nieko neprivalo

Nemažai tėvų svajoja apie ištrūkimą iš namų tik dviese, kai vyresni vaikai jau bus pakankamai ūgtelėję, kad galėtų pasaugoti mažylį. Juk gerą auklę rasti labai sunku, o jai tenka sumokėti gerokai daugiau, nei kainuoja vakarienė restorane ar geras spektaklis.

Taip pat daugelis tėvų džiaugtųsi, jei vaikų seneliai gyventų kažkur netoliese, mylėtų ir globotų anūkus bei mielai sutiktų juos prižiūrėti. Tačiau ne visuomet viskas klostosi taip, kaip mes tikimės, ne visada įmanoma palikti vaikus su seneliais, nes jų sukurta aplinka nebūtinai yra saugi vaikams.

Taigi, turime būti pasirengę taip pat atidžiai įvertinti, ar vyresnis brolis ar sesė išties gali prižiūrėti mažylį ar net didesnį pulkelį vaikų.

Keli pavyzdžiai ir signalai, įspėjantys, kad mažylio priežiūrą geriau patikėti kažkam kitam:

• Vyresnėlis su mažyliu elgiasi šiurkščiai ir yra atšiaurus.
• Vyresnėlio dėmesys lengvai nukrypsta kažkur kitur ir jis gali nepaisyti, kad tuo metu jam reikia prižiūrėti broliuką arba sesutę.
• Jūsų jaunesnieji vaikai piktinasi, kad jiems vadovauja vyresnis brolis ir sesuo, ir įprastai nėra linkę bendradarbiauti, klausyti.
• Mažieji maištauja, todėl vyresnis vaikas būna nusiminęs ar pasipiktinęs mažųjų elgesiu.
• Jei dažnai prašote pasaugoti mažylius, vyresni vaikai gali piktintis ar apskritai nenori turėti tokio „kraičio“.

Taigi, trumpai tariant, galime prieiti prie šios išvados: jei kažkas, ne tik vyresnieji vaikai, dėl tam tikrų priežasčių nėra kompetentingas pasirūpinti jūsų mažyliais, palikti juos tam žmogui nėra gera mintis. Taip pat nedera kurstyti situacijų, kurios supriešintų brolius ir seseris.

Kaip vyresniems vaikams suteikti galimybę padėti?

Pirmiausia stebėkite, kokius jaunėlių poreikius nori patenkinti vyresnėliai (pavyzdžiui, gal padėti užsirišti batą, atlikti užduotis specialiose knygelėse ar pratybų sąsiuviniuose, nukelti kažkokį daiktą nuo viršutinės lentynos ir kt.).

Sudarydami galimybę vyresniems vaikams rūpintis mažesniais vaikais kasdienybėje, pirmiausia parinkite mažas, labai konkrečias užduotis. Pavyzdžiui, vyresnis vaikas jaunesniam galėtų padėti į spintą susidėti švarius skalbinius. Mama ar tėtis viską gali stebėti iš šono. Tokiu būdu vyresnėlis nėra visiškai atsakingas, bet kartu įgyja patirties padėti ir vadovauti.

O vienas iš būdų suprasti, kuris iš vaikų galėtų geriausiai pasirūpinti jaunėliu – stebėti, kieno pagalbos jis prašo dažniausiai. Pagalbos prašymas ir noras padėti ugdo pasitikėjimą.

Reikia atkreipti dėmesį, kad artimi santykiai tarp brolių ir seserų užsimezga ir pasitikėjimas atsiranda negreitai, todėl neskubinkite įvykių.

Gal vyriausiajai šeimoje mergaitei dar tik 9 ar 10 metų ir ji dar tikrai savarankiškai negalėtų prižiūrėti trimečio, tačiau būtinus įgūdžius jau reikia pradėti ugdyti iš anksto. Būdama 14 ar 15 m. paauglė, ji jau tikrai galėtų ilgesniam laikui pasilikti su broliu.

Kai jau visiškai pasitikėsite savo „aukle“, pirmiausia iš namų išvykite trumpam (pavyzdžiui, į parduotuvę ar vaistinę) ir stebėkite, kaip vyresnėliui seksis prižiūrėti jaunėlį. Jei viskas gerai, kitus kartus jau galėsite iš namų išvykti bent porai valandų.

Kitas metodas – leisti vaikams būti mamos pagalbininkais. Pavyzdžiui, kol vyriausias šeimoje vaikas žaidžia su mažyliu kitame kambaryje, tuo metu mama vienam iš vaikų padeda ruošti namų darbus. Vaikai visuomet jausis drąsiau, jei namuose bus suaugęs žmogus, net jei jis tuo metu užsiėmęs kitais darbais.

Ar vyresnėliams mokėti už jaunėlių priežiūrą?

Verta apsvarstyti ir piniginį klausimą. Tiesa, tam tikra pagalba prižiūrint jaunesnius brolius ir sesutes yra įprasta šeimos kasdienybėje. Tačiau kartkartėmis vyresnėliui už jo darbą verta sumokėti, taip tarsi sakant: „Tai tavo darbas, moku tau už tavo laiką.“ Mokėdami tarsi parodote pagarbą savo vyresniojo vaiko dienotvarkei ir laikui, išreiškiate dėkingumą, kad jis nusprendė dalį laiko skirti jums padėti.

Kaip apsispręsti, kada verta mokėti už vaiko priežiūrą, o kada ne?

Pavyzdžiui, jeigu tėvai vyksta pramogauti be vaikų, o vyriausias vaikas (vaikai) lieka su mažaisiais, tuomet būtų gražiau, jei tėvai „auklėms“ sumokėtų bent simbolinį mokestį.

Tačiau jei mama prašo prižiūrėti mažylį, kol ji gamina šeimai pietus ar džiausto skalbinius, natūralu, kad vyresniems vaikams nieko mokėti nereikia.

Pirmiausia – saugumas

Kartais net ir iš paauglių galime sulaukti ne visai logiškų sprendimų, tad prieš palikdami vyresnėlį su mažuoju, numatykite aiškias taisykles: pavyzdžiui, kad vaikai, kol jūsų nėra namie, neatidarytų durų nepažįstamiesiems arba kad vieni nesinaudotų orkaite arba virykle.

Taip pat pravers trumpa instrukcija, ką daryti, sąrašas su telefonų numeriais, kur skambinti iškilus kokiai nors problemai ar nutikus nelaimei.

Beje, verta prisiminti ir įstatymus: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min.) vaiko iki 6 metų buvimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų vaikais, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti mažesniu vaiku.