Ar žindymas didina intelekto koeficientą?

Žindymo nauda įrodyta daugelyje mokslinių tyrimų. Žindymas teikia daug privalumų tiek kūdikiams, tiek ir mamoms. Dažnai girdime frazę, kad motinos pienas lemia spartesnį smegenų vystymąsi ir aukštesnį intelekto koeficientą, sėkmingesnę ateitį. Bet ar tai tiesa ir ar tikrai žindyti kūdikiai ir vaikai ateityje bus protingesni ir gabesni?

Mokslininkai yra susiskirstę į dvi stovyklas: vieni teigia, kad žindymas iš tiesų teigiamai veikia intelektą, kiti – kad teigiamo žindymo poveikio intelektui pamatuoti neįmanoma.

Pirmoji nuomonė: žindytų kūdikių aukštesnį intelektą gali lemti motinos pieno sudėtis

Dalis mokslininkų tvirtina, kad žindyti vaikai ateityje turės aukštesnį intelekto koeficientą. Atlikta tyrimų, kuriuose teigiama, kad maitinimas krūtimi iš tiesų gali keliais balais padidinti kūdikio intelekto koeficientą. Taip pat atlikta tyrimų, kuriuose atskleidžiamas teigiamas ryšys tarp žindymo ir aukštesnio intelekto koeficiento, be to, ilgesnė žindymo trukmė siejama su ilgesniu ir sėkmingesniu mokymusi ir potencialiai aukštesnėmis pajamomis.

Brazilijos tyrėjai pastaruosius 3 dešimtmečius nuo pat gimimo stebėjo beveik 6 000 kūdikių, todėl bene pirmą kartą atskleistas ilgalaikis žindymo poveikis. Beveik 3 500 tiriamųjų po 30 m. sutiko dalyvauti apklausoje ir tyrimo tikslais atlikti IQ testus. Tie, kurie buvo maitinami krūtimi, galėjo pasigirti aukštesniais protiniais gebėjimais, ilgiau mokėsi ar studijavo ir uždirbo daugiau, palyginti su kūdikystėje nežindytais tyrimo dalyviais. Ilgesnė žindymo trukmė taip pat darė teigiamą įtaką. Taigi, manoma, kad žindymas turi įtakos aukštesniam intelekto koeficientui.

Šį teiginį galima pagrįsti tuo, kad motinos piene gausu ilgos grandinės polinesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi: gali būti, kad būtent tai yra aukštesnį intelektą lemiantis veiksnys.

Tyrimai, atskleidžiantys žindymo naudą intelekto koeficientui, paskatino daugelį pieno mišinių gamintojų tobulinti mišinukus, įtraukiant į jų sudėti svarbių motinos piene esančių riebiųjų rūgščių atitikmenis. Manoma, kad kaip tik šios rūgštys daro teigiamą poveikį intelektui. Tačiau esama skirtingų nuomonių, ar balų atliekant standartinius intelekto testus skirtumas yra pakankamai didelis, kad dėl to pasikeistų žmogaus gyvenimas.

Antroji nuomonė: žindymo ir intelekto sąsajos – neapčiuopiamos

Kiti mokslininkai teigia, kad, nagrinėjant žindymo naudą intelektui, egzistuoja ypač daug kintamųjų. Intelektas – sudėtingas, kompleksinis bruožas, kuriam įtakos turi genetiniai, aplinkos veiksniai ir socialinė aplinka, galiausiai, pačių tėvų intelektas ir pastangos auklėjant vaiką. Štai kodėl labai sudėtinga nustatyti, kiek įtakos intelektui iš tiesų turėjo maitinimo būdas.

Be to, mokslininkai nesutaria ir dėl IQ testų pagrįstumo bei dėl intelekto tyrimų apskritai: jie – sudėtingi ir ne visuomet atskleidžia, kiek intelektualus ir gabus žmogus yra. Yra teigiančių, kad intelekto apskritai neįmanoma pamatuoti, o intelekto testai sutelkti ne į tuos aspektus, į kuriuos turėtų būti orientuojamasi.

Šių dienų mokslininkai vis labiau linkę manyti, kad hipotezė dėl žindymo ir intelekto koeficiento ryšio – klaidinanti.

Šiaip ar taip, kad ir koks būtų motinos pieno poveikis intelektui, gydytojai sutaria, kad tai yra optimalus ir tinkamiausias maistas kūdikiams.