Barjerinė kontracepcija: pliusai ir minusai

Šiuo metu žinoma per 20 rūšių infekcijų, kurios perduodamos lytiniu keliu ir yra vadinamos lytiniu keliu plintančiomis ligomis (LPL). Mums tik atrodo, kad mūsų amžiuje – aukštųjų technologijų ir puikiai išvystytos medicinos eroje – galimybė užsikrėsti LPL minimali. Ar bereikia priminti, kokį rimtą pavojų žmogui kelia tokios infekcijos?

Be abejo, medicina nestovi vietoje ir medikai iš visų jėgų stengiasi pažaboti infekcijų plitimą. Bet, deja, kartais tokių ligų diagnostika pasirodo besanti sunki ir ne itin tiksli, o gydymas – ilgas ir brangus. Todėl labai svarbu, kad žmonės patys pasirūpintų savo sveikata ir sumažintų užsikrėtimo riziką iki minimumo. Tarp daugybės sukurtų kontraceptinių priemonių vienos efektyviausių kovojant su LPL – barjerinės.

Barjerinės kontraceptinės priemonės saugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir praktiškai nuo visų infekcijų, kurios plinta lytiniu keliu. Be to, barjerinės kontraceptinės priemonės turi ir kitų teigiamų savybių:

• Jos visiškai saugios naudoti ir nekenkia organizmui;

• Neturi ilgalaikio poveikio;

• Sumažina uždegiminių procesų, displazijos, gimdos kaklelio vėžio riziką;

• Jas paprasta ir nebrangu naudoti.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad barjerinių priemonių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje, be recepto.

Tiesa, jos, kaip ir kiti apsisaugojimo nuo nėštumo metodai, turi ir savų trūkumų:

• Lyginant su hormoniniais kontraceptikais, nepakankamai aukštas apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo lygis;

• Gali sukelti alerginių reakcijų ar vietinį sudirgimą;

• Galimas diskomfortas, jautrumo sumažėjimas lytinio akto metu;

• Ne visas jas patogu naudoti.

Barjerinė kontracepcija būna mechaninė arba cheminė. Mechaninės priemonės neleidžia spermatozoidams pasiekti gimdos kaklelio. Šiai grupei priklauso:

• Vyriški ir moteriški prezervatyvai. Be abejo, tai vienas populiariausių kontracepcijos būdų – jis lengvai prieinamas ir pakankamai efektyvus. Prezervatyvų būna įvairių formų, gali skirtis jų paviršiaus storis, gruoblėtumas, spalva. Ši priemonė gaminama iš latekso ir panašių medžiagų. Kad apsaugos efektas sustiprėtų, kai kurie prezervatyvai būna sutepti spermicidais. Tačiau netaisyklingai naudojant jų efektyvumas gali ženkliai sumažėti. Prezervatyvų negalima naudoti antrą kartą, jiems gali pakenkti netaisyklingas laikymas ir netgi pernelyg intensyvus lytinis aktas, taip pat riebalų pagrindu pagaminti lubrikantai, kremai – visa tai gali pažeisti prezervatyvo paviršių. Prezervatyvai – viena efektyviausių apsaugos nuo LPL priemonių. Iš 100 moterų, metus naudojančių šią kontracepcijos priemonę, pastoja 5-10.

• Diafragma. Ši barjerinė kontraceptinė priemonė panaši į gaubtelį lanksčiu paviršiumi, gaminama iš latekso. Dažniausiai naudojama su spermicidiniu geliu. Jei diafragma taisyklingai įstatoma makštyje, ji uždengia gimdos kaklelį. Diafragma parenkama individualiai kiekvienai moteriai, nes jų būna įvairių modelių ir dydžių. Ji taip pat saugo nuo LPL. Iš makšties diafragma ištraukiama ne anksčiau kaip 6 valandos po lytinio akto, bet ne vėliau kaip po 1 paros. Diafragmos privalumas – tai, kad ji visiškai saugi, šią priemonę galima naudoti nuolat. Tiesa, ji netiks moterims, kurios alergiškos lateksui, jei yra makšties anomalijų, susirgus infekcija ar uždegimu. Diafragmos efektyvumas – kaip ir prezervatyvų: 5-10 nėštumų iš 100 per metus.

• Gimdos kaklelio gaubtuvėliai. Šie iš latekso pagaminti gaubtuvėliai priglunda prie gimdos kaklelio. Juos galima naudoti su spermicidais ir be. Gimdos kaklelio gaubtuvėlį gydytojas parenka individualiai. Pirmą kartą jį uždeda taip pat gydytojas – kad gaubtuvėlis išties taisyklingai priglustų prie gimdos kaklelio. Vėliau moteris gali tai padaryti ir pati. Gaubtuvėlis turi likti uždėtas mažiausiai 6 valandas po lytinio akto. Labai svarbu kad moteris jį užsidėtų taisyklingai, priešingu atveju jis gali nuslysti - o tada jau, žinoma, jokios apsaugos nebeliks.

Antroji grupė – cheminės barjerinės kontraceptinės priemonės. Į jų sudėtį įeina tokios medžiagos, kurios naikina spermatozoidus, mažina jų judrumą ir taip trukdo apvaisinimo procesui. Spermicidai veikia ne tik kaip kontraceptikai, bet ir šiek tiek saugo nuo LPL. Šiai grupei priklauso kontraceptiniai kremai, geliai, aerozolinės putos, makšties tabletės ir žvakutės, kontraceptinė kempinėlė.

Beje, renkantis kontraceptinę priemonę visų pirma geriausia būtų pasitarti su ginekologu. Barjerinės kontraceptinės priemonės dažniausiai rekomenduojamos toms moterims, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių negali naudoti gimdos spiralės ar hormoninių kontraceptikų, taip pat maitinimo krūtimi periodu ar esant retiems ir nereguliariems lytiniam santykiams.