Blogas pavyzdys: ko negalima daryti prie vaikų?

Daugelis tėvų nesutaria dėl to, kaip reikėtų auklėti vaikus – ir neretai pačių mažiausių šeimos narių akivaizdoje.. Bet sako, kad taip negalima. Kodėl? Ir ko dar nereikėtų daryti prie vaikų?
 
Nepaisyti saugos taisyklių
 
Viena svarbiausių užduočių tėveliams – išmokyti atžalą saugos taisyklių: kaip saugiai naudotis elektrine arba dujine virykle, kaip elgtis važiuojamojoje kelio dalyje ir pan. Tačiau būna situacijų, kai mes patys suvokdami riziką elgiamės „ne pagal taisykles“ (elementarus pavyzdys – bėgame per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui). Jeigu jau rizikuojate, įsitikinkite, kad šalia nėra vaikų (galite parodyti blogą pavyzdį ne tik saviems, bet ir svetimiems vaikučiams). Jie turi per mažai patirties, todėl jūsų elgesys jiems bus įrodymas, kad taip elgtis galima.
 
„Taip negalima, tačiau tėveliui – atleistina“
 
Būna atvejų, kai gydytojas vaikui ką nors griežtai uždraudžia, pavyzdžiui: saldumynus, keptą maistą ir t.t.. Pasistenkite, kad šeimoje „neteisybė“ ir „nelygybė“ būtų kuo mažesnė – atsisakykite tokių produktų kartu. Jeigu jūs esate prieš, kad vaikai daug laiko praleistų prie kompiuterio ar su telefonu rankoje, neverta patiems voliotis ant sofutės su nešiojamuoju kompiuteriu ar telefonu – priešingu atveju vaikas atsiduria situacijoje, kai „mamai su tėčiu galima, o man – ne“. Visų pirma, uždraustas vaisius visada saldesnis. Antra – tokia strategija tikrai nemoko adekvačiai įvertinti, kas gali pakenkti atžalos sveikatai.
 
Meluoti ir apsimesti, kad tai – normalu
 
Ir kalba čia net ne apie moralę – tiesiog vaiko psichika dar nepakelia priešpriešų. Mes mokome, kad meluoti tėvams ir mokytojams negalima, ir tai yra svarbu – mes juk norime gauti teisingą informaciją apie tai, kur bus atžala, ką veiks ir pan. Jeigu gi mama moko vaiką, kad meluoti negalima, o paskambinus viršininkui prašo, kad atžala pasakytų, jog jos nėra namuose, neverta stebėtis, kad vaikas bus išmuštas iš pusiausvyros.
 
Dažnai konfliktuoti tarpusavyje
 
Kai kurie psichologai tikina, kad konfliktų prie vaikų neturėtų būti iš viso, tačiau vargu ar tai įmanoma. Vaikas gerai jaučia įtampą, net jeigu tėvai stengiasi neišsiduoti ir nieko nepasako. Toks konflikto slėpimas ir bandymas apsaugoti sūnelį ar dukrytę nuo psichologinės traumos neretai pridaro dar daugiau problemų, negu audringas ginčas ir po to sekantis susitaikymas. Ko iš tikrųjų nederėtų daryti – tai nuteikinėti vaiko prieš vieną ar kitą iš tėvų. Plėšytis tarp dviejų ir pasirinkti kurio nors pusę – labai didelis krūvis vaiko psichikai.
 
Jeigu jums atrodo, kad davėte valią savo emocijoms ir perlenkėte lazdą, po konflikto su antrąja puse ar vaikais būtina atsiprašyti ir susitaikyti. Kitaip tariant – parodyti pavyzdį. Nepamirškite, kad vaikams būdingas egocentrizmas: jie mano, kad viskas, kas vyksta aplink, vyksta dėl jų kaltės, todėl svarbu paaiškinti, kad dėl konflikto su jūsų antrąja puse jie nekalti, ir kad konfliktas baigėsi.
 
Keiktis
 
Jeigu nenorite, kad atžala keiktųsi, jums teks atsargiai rinktis, ką sakote patys (priešingu atveju taisyklė ir vėl bus neaiški: vienais atvejais jos kažkodėl laikomasi, o kitais – ne). Tegul vaikas pasimoko ir iš jūsų klaidų: raskite minutėlę kitą, kad paaiškintumėte, kur suklydote: „Atleisk, aš negražiai tave apšaukiau. Man reikėtų atsargiau rinktis žodžius.“
 
Rodyti savo intymaus gyvenimo
 
Tėvai – suaugę žmonės, ir tai, kas normalu ir įprasta jiems, vaikams gali kelti pasišlykštėjimą. Intymus jūsų gyvenimas neturėtų būti demonstruojamas. Tėčio ir mamos apsikabinimus bei bučinius atžala supras kaip meilės išraišką, tačiau kalbos apie „tai“, nešvankūs juokeliai, atviros glamonės ir užuominos jos akivaizdoje turėtų būti tabu.
 
Kritikuoti autoritetus (kitus suaugusiuosius, kurie svarbūs jūsų ir vaiko gyvenime)
 
Tėvai neturėtų pulti vaikų autoritetų. Jeigu tėvai namie keikia mokytoją ir vadina ją „kyšininke“, „beprote“ ir pan., vaikas jos taip pat negerbs ir greičiausiai netinkamai elgsis pamokų metu.
 
Ypač daug diskusijų kelia tėvų santykiai su anytomis ir uošvienėmis. Kad ir koks būtų jūsų požiūris į juos, nepamirškite, kad kalba apie vaiko senelius.
 
Taip pat būna sudėtinga išlikti kultūringiems, kai kalbama apie buvusią žmoną ar vyrą. Atminkite, kad vaikas 50%paveldėjo iš antrosios jūsų pusės. Tai reiškia, kad kritikuodami ją naikinate ir vaiko savivertės jausmą.
 
Aptarinėti auklėjimo strategijas
 
Daug geriau, kai vaikas mano, kad tėvai vieningi ir užtikrinti tuo, ką sako ir daro, todėl jeigu nesutariate dėl vaiko auklėjimo – darykite tą vakare kur nors virtuvėje, kai vaikas jau miegos.