Embrionų donorystė: svarbiausia informacija ir įstatyminė bazė Lietuvoje

Nustatyta, kad maždaug kas penkta pora (apie 20 proc. vaisingo amžiaus žmonių) patiria vaisingumo problemų. Tokiu atveju bene efektyviausias būdas susilaukti kūdikio – pagalbinis apvaisinimas (IVF). Jo metu galima panaudoti ir donuotus (t. y. kitų žmonių paaukotus) embrionus.

Embrionų donorystė: kas numatyta Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme?

Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis1, nors pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje teikiamos jau daugiau nei 20 metų, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo priimtas tik 2016 m., o 2017 m. jis papildytas nuostatomis, įteisinančiomis embrionų donorystę kaip vieną iš nevaisingų porų gydymo būdų.

Galutiniai įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d. Iki galutinių redakcijų įstatyme buvo numatyta, kad daugiau vaikų nenorinčios ar negalinčios susilaukti poros ir toliau turėdavo mokėti už embrionų saugojimą. Antra, nebuvo numatyta, kaip su embrionais turėtų būti pasielgiama sutuoktiniams arba partneriams išsiskyrus ir kitais atvejais. Taigi, 2022 m. įstatymo redakcijoje numatytas konkretus embrionų saugojimo laikas (nuo 2 iki 10 m.) bei atvejai, kada ši paslauga gali būti kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Kaip sukuriami embrionai?

Prieš atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, pirmiausia kiaušialąstės stimuliuojamos vaistais. Tuomet jos surenkamos ir laboratorijoje sujungiamos su vyro spermatozoidais. Taip gaunami embrionai, tinkami perkelti į moters gimdą. Numatyta, kad embrionai ne moters kūne (t. y. mėgintuvėlyje) nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) negali būti auginami ilgiau nei 6 paras.

Procedūros metu sukuriamas įvairus embrionų kiekis. Pati procedūra – sudėtinga, gana nemaloni ir brangi, todėl įprastai sukuriama daugiau embrionų atsargai.

Numatyta, kad į moters kūną vienu metu daugiausia galima perkelti iki 3 embrionų.

Kiek laiko embrionai yra saugomi?

Nepanaudoti embrionai yra užšaldomi ir lytinių ląstelių banke saugomi ne trumpiau nei 2 m. Šiuos 2 m. embrionų saugojimo išlaidos padengiamos biudžetinėmis lėšomis, vėliau už embrionų saugojimą turi mokėti pati pora, nebent ji nuspręstų tapti embrionų donorais. Maksimalus embrionų saugojimo terminas – 10 m., nebent sutuoktinių / partnerių pora yra pareiškusi pageidavimą embrionus saugoti ilgiau.

Kokiais atvejais saugomi embrionai yra sunaikinami?

Embrionus siekiama išsaugoti, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti sunaikinami:

• Jeigu embrionai nėra paaukojami donorystei;
• Jei jų saugojimo valstybės lėšomis terminas pasibaigė;
• Mirus vienam ar abiem sutuoktiniams / partneriams;
• Nutraukus santuoką arba registruotą partnerystę;
• Praėjus 10 m. nuo embrionų donacijos datos.

Kas gali tapti embrionų donorais?

Poros, kurios nusprendžia, kad daugiau vaikų turėti nenori ir tiksliai žino, kad lytinių ląstelių banke laikomais embrionais nepasinaudos, gali tapti embrionų donorais. Donuoti embrionus gali pora, kurios embrionai nebuvo panaudoti atliekant jų pagalbinį apvaisinimą. Pagrindinė keliama sąlyga – jog embrionus galima paaukoti praėjus mažiausiai 2 metams nuo jų sukūrimo.

Ką daryti, norint tapti embrionų donorais?

Poros, apsisprendusios tapti embrionų donorais, turi kreiptis į lytinių ląstelių banką, saugantį jų embrionus.

Lytinių ląstelių banke abiejų partnerių bus prašoma pasirašyti sutikimą naudoti embrionus donorystei.

Po kurio laiko pora gauna atsakymą, ar jų embrionai galėtų būti naudojami donorystės tikslais.

Jei visos donorystės sąlygos atitinka ir yra patvirtinamos, pora turi užpildyti informaciją apie aukojamus embrionus. Anketoje reikia nurodyti duomenis apie poros fenotipą (požymius, savybes), taip pat sveikatos būklę.

Toliau pora siunčiama konsultuotis su reprodukcinės medicinos srityje dirbančiu psichologu. Specialistas įvertina, ar partneriai tikrai yra apsisprendę atsisakyti embrionų.

Kur yra saugomi donoriniai embrionai?

Patvirtinus, kad embrionai yra tinkami donorystei, jie perkeliami į vadinamas tretinio lygio gydymo įstaigas – Vilniaus universiteto ligoninę (Santaros klinikas) arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę (Kauno klinikas). Čia embrionai saugomi iki panaudojant juos recipienčių pagalbiniam apvaisinimui.

Kaip tapti embrionų recipientais (gavėjais)?

Pora, pageidaujanti, kad atliekant pagalbinį apvaisinimą būtų panaudojami donoriniai embrionai, turi užpildyti prašymą tapti embrionų recipientais. Prašymą reikia teikti tretinio lygio ligoninės, kuriose embrionai saugomi, administracijai.

Embrionų recipientais gali tapti sutuoktiniai ir registruoti partneriai šiais atvejais:

• Pagalbinio apvaisinimo procedūroms, vykdomoms ne moters kūne, neįmanoma gauti kokybiškų moteriškųjų ir vyriškųjų lytinių ląstelių;
• Atlikus dvi ir daugiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų nesusiformuoja embrionai arba susiformavę embrionai nesivysto;
• Yra didelė rizika su bent vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą net ir naudojant donoro lytines ląsteles, o kiti nevaisingumo gydymo metodai iš anksto suburtos specialistų komandos aptarimo metu vertintini kaip potencialiai nesėkmingi.

Gavusi partnerių prašymą tapti embriono gavėjais, ligoninė paskiria koordinatorių, kuris organizuoja poros konsultacijas su akušeriu ginekologu, medicinos psichologu bei socialiniu darbuotoju. Koordinatorius taip pat organizuoja skirtingų sričių specialistų komandos pasitarimą: jo metu sprendžiama, ar pora atitinka visus embrionų recipientams taikomus reikalavimus.

Jei nenustatoma aplinkybių, dėl kurių pora negalėtų tapti embrionų recipientais, ji registruojama embrionų recipientų registre ir pradedamas pasiruošimas pagalbinio apvaisinimo procedūrai, kurios metu galiausiai panaudojami donoriniai embrionai.