Esu itin jautrus: kaip su tuo gyventi?

Moteris žiūri į šviesą IoanaB | Shutterstock.com

Esate jautrus šviesai, o triukšminguose koncertuose jaučiatės itin nemaloniai? Stipriai jaučiate spalvas ir kvapus, o jūsų emocijos – itin ryškios? O gal išgyvenate aplinkinių jausmus taip intensyviai, lyg jie būtų jūsų pačių?

Visa tai rodo, kad galimai esate itin jautrus asmuo. Kas tai yra ir kaip su tuo gyventi? Pabandysime aptarti toliau.

Koks asmuo laikytinas jautriu

Manoma, kad itin jautrus asmuo – tai evoliucijos reiškinys. Tiek žmonių, tiek gyvūnų pasauliuose kas penktas individas yra būtent toks ir turi savo „misiją“: aptikti gresiantį pavojų tada, kai visi kiti dar iš tolo jo nepastebi.

Tokie asmenys yra be galo svarbūs populiacijos išlikimui. Jie regi ryškiau, jaučia stipriau, patiria intensyviau nei kiti. Ir, nors šiandieniame pasaulyje žmogui nuo meškų bėgti nereikia, apie 20 procentų žmonijos sudaro itin jautrūs asmenys.

Būti jautriam – nemenkas iššūkis

Nežinodami tikrosios savo pojūčių priežasties, itin jautrūs asmenys gali nesuprasti, kas su jais vyksta. Kai kurie net linkę galvoti, kad su jais yra „kažkas yra ne taip“ ir pradėti lankytis pas atitinkamus specialistus.

Visgi jautrumas nėra liga. Tai yra įgimtas bruožas. Vieni traktuoja jį kaip prakeikimą, kiti – kaip dovaną. Viskas priklauso nuo to, kiek jį priimsime ir kaip su juo „sugyvensime“.

Jautrumas – privalumas ar trūkumas

Itin jautrūs žmonės gali matyti ir jausti dalykus, kurių neįstengia įžvelgti kiti žmonės. Pavyzdžiui, nesunkiai nuskaityti visų kambaryje esančių asmenų nuotaikas, emocijas, ir net kai kurias mintis. Ir tuo puikiai naudotis tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Kita vertus, nuolat gyventi su nuolat lydinčiu jautrumu nėra lengva. Tiek pozityvūs, tiek negatyvūs pojūčiai kartais gali būti tokie stiprūs ir užgožti viską aplinkui, trukdyti susikaupti, dirbti, kelti nerimą, nustelbti patį žmogų. O itin empatiški, kitų jausmams jautrūs žmonės gali prarasti daug energijos, jiems kartais gali būti sunku atskirti savus norus ir pojūčius nuo svetimų.

Požymiai, kurie rodo, kad esate itin jautrus asmuo

  • Galvojate labai giliai (kartais giliau, nei norėtumėte), o analizuojate labai detaliai (dažnai viską iš eilės – net tai, ko analizuoti nereikia). Nuolat viską apmąstote. Tada permąstote. O tada dar ir pakartojate visa tai nuo pradžių. Šios mintys gali gąsdinti. Juk jūsų galvoje − totalus, be galo varginantis minčių kaleidoskopas. Galite net suabejoti savo adekvatumu ir galvoti, kad su jumis yra kažkas ne taip.
  • Neretai norite atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio ir pabūti su savimi. Taip kaupiate jėgas, atsistatote. Buvimas su žmonėmis dažnai jus be galo vargina. Matote aplinkinių emocijas, jas sugeriate ir išgyvenate lyg savo pačių. Dėl to prarandate daug energijos.
  • Sunkiai įvaldote „multitaskingą“ (gebėjimą vienu metu atlikti kelis dalykus). Jums labai svarbus ramus susikaupimas ties vienu dalyku, o pastovumas ir rutina padeda išvengti išmušančių iš vėžių situacijų ir išlaikyti energijos balansą.
  • Dažnai visur ieškote prasmės (net ten, kur nebūtina), keliate gilius, sudėtingus klausimus.
  • Dažnai vengiate konfliktų, o aplinkinių kritika labai žeidžia. Jaučiatės tarsi neturėtumėte saugančio jus šarvo. Viską priimate giliai, tarsi atviromis rankomis.
  • Dėl itin didelio jautrumo galite sunkiai toleruoti skausmą, intensyviai reaguoti į įvairius išorės dirgiklius. Ryškiai jaučiate skonius, kvapus, garsus, spalvas. Lengvai susijaudinate (kartais net iki ašarų).

Kaip valdyti savo jautrumą ir būti laimingam

Taigi jautrumas – ne liga, kurią galima būtų „išgydyti“. Jei jau jums atiteko būti tokiu – jautriu – žmogumi, tai, tikėtina, visam gyvenimui. Kaip su tuo sugyventi ir jautrumą pakreipti taip, kad jis ne trukdytų, o padėtų? Štai keli specialistų patarimai.

  • Visų pirma, reikėtų priimti šią savo asmenybės dalį. Susitaikyti su savo emocijomis. Suprasti, kad tiesiog toks esate, ir pamilti save kartu su šiuo bruožu.
  • Antra, vertėtų išmokti atskirti savo jausmus, norus ir poreikius nuo svetimų. Dažniau įsiklausykite į save. Kur yra tas tikrasis „aš“? Ko iš tikrųjų jis nori? Kartais sustokime ir išmokime save pajusti. Tą pasiekti gali padėti „mindfulness“ (dėmesingumo) praktikos ir įvairios meditacinės technikos.
  • Susikurkite kasdienę rutiną ir susidėliokite veiklas taip, kad patirtumėme kuo mažiau nereikalingų dirgiklių. Jei dirbate – susikoncentruokite ties vienu darbu. Jei bendraujate – pasistenkite būti „čia ir dabar“.
  • Dažniau būkite gamtoje, atsipalaiduokite. Leiskite sau pailsėti, nusiraminti. Tokios mažos pertraukėlės leis jūsų jautriai nervų sistemai persikrauti, todėl pavargsite mažiau.

Jautrų žmogų geriausiai supras toks pats žmogus

Sunku suprasti intelektualiai, ką iš tikrųjų reiškia būti itin jautriam. Galime tai suprasti tik patyrę. Bet išmokus valdyti emocijas, susitvarkius kasdienę rutiną, išmokus įsiklausyti į save ir tausoti savo nervų sistemą, paversime šią savybę puikiu talentu, padėsiančiu pasiekti nemenkas gyvenimo aukštumas.

Daugiau apie vaiko jautrumą skaitykite:

Susiję straipsniai

Džiovintų vaisių ir riešutų mišiniai imunitetui (Amosovo pasta)

Amosovo pasta yra džiovintų vaisių ir riešutų mišinys, skirtas sustiprinti imunitetą, pagerinti sveikatą, padėti greičiau pasveikti.

Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios ligos (LPL)

Prie lytiškai plintančių ligų įtrauktos ne tik klasikinės ligos, kaip, pavyzdžiui, sifilis ir gonorėja, bet ir santykinai neseniai atsiradusios LPL.

Kaip ypač užimtai mamai efektyviai kovoti su stresu?

Vien buvimas mama savaime jau yra įtempta ir daug fizinių bei dvasinių jėgų reikalaujanti veikla, o kur dar buitis, ėjimas į darbą, bendravimas ir kt.