10 geriausiai namų orą valančių augalų

Pastebėta, kad kai kurie augalai geba valyti patalpų orą, pašalindami jame esančias kenksmingas chemines medžiagas: benzeną, formaldehidą, chloretaną ir kt.

Tiesa, tam, kad namų oras būtų valomas iš tiesų efektyviai reikėtų auginti daug augalų, tačiau net ir vienas ar keli vazonai prisideda prie geresnio kambario mikroklimato ir padeda palaikyti optimalią drėgmę.

Siūlome susipažinti su 10 mūsų namų orą efektyviausiai gerinančių augalų ir sužinoti jų priežiūros taisykles.

Gebenė lipikė (lot. Hedera helix)

Yala | Shutterstock.com

Tai visžalis augalas šakotu, pažeme besidriekiančiu stiebu, kuris lipa į medžius, pastatų sienas, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Lapai odiški, jauni plaukuoti. Iš pradžių lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose. Vaisiai – uogos su 2-3 sėklomis.

Kambaryje auginamos gebenės lengvai prisitaiko, yra nelepios, mėgsta tiesioginius saulės spindulius, tačiau gerai jaučiasi ir daliniame pavėsyje. Tiesa, pritemdytoje patalpoje augančių gebenių lapai praranda margumą. Gebenes vertėtų gausiai (žiemą kiek rečiau) laistyti. Jas galima dauginti šakelėmis. Persodinti geriausia pavasarį, tačiau šie augalai puikiai jaučiasi ir kiek ankštame vazone.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, chloretaną, ksileną, tolueną, amoniaką.

Vėzdūnė (lot. Spathiphyllum)

BestPhotoPlus | Shutterstock.com

Vėzdūnė dar vadinama papėdžialapiu arba taikos gėle. Tai puošnus aroninių šeimos augalas, natūraliai vešintis Amerikos atogrąžų miškuose. Egzistuoja daug šio augalų veislių, kurios pasižymi skirtingu dydžiu, įvairiu lapų margumu, kvapiais žiedais. Augalo lapai standūs, blizgūs, dažniausiai tamsiai žali, o žiedyną sudaro burbuolė iš daugybės smulkių žiedelių bei puošni, dažniausiai balta pažiedė.

Šis nereiklus augalas puikiai jaučiasi namuose. Jis mėgsta saulės spindulius, bet gerai auga ir nesaulėtame kambaryje. Vėzdunės žydi visus metus, tačiau pavasarį ir vasarą ypač gausiai apsipila žiedais. Jas reikėtų purkšti šiltu, minkštu vandeniu, nužydėjusius žiedus nupjaustyti, taip pat kartkartėmis augalą praretinti. Vėzdūnės nesunkiai dauginamos sutankėjusiais kerais.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, chloretaną, ksileną, tolueną, amoniaką.

Chrizantema (lot. Chrysanthemum)

New Africa | Shutterstock.com

Pasaulyje auginama daugiau kaip 10 tūkst. chrizantemų veislių. Egzistuoja tiek vienmečių, tiek ir daugiamečių augalų. Chrizantemų lapeliai dažniausiai tamsiai žali, plunksniškai skiautėti. Jos vertinamos dėl žiedų gausos ir įvairiausių jų atspalvių bei ganėtinai vėlymo žydėjimo - puošniomis chrizantemomis galima grožėtis vėlyvą vasarą ir rudenį, kai dauguma augalų jau nužydėję.

Chrizantemos tėvynė - Azija. Jos nuo seno auginamos ir vertinamos Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Korėjoje. Japonijoje nusipelnę žmonės yra apdovanojami „Chrizantemos“ ordinu, o gerėjimosi chrizantemomis festivalio metu žmonės džiaugiasi šio augalo žiedais bei juos stebėdami mąsto apie jau nueitą gyvenimo kelią.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, chloretaną, ksileną, tolueną, amoniaką.

Trijuostė sansevjera (lot. Sansevieria trifasciata)

Adam Yee | Shutterstock.com

Sansevjera liaudyje dar vadinama uošvienės liežuviu. Tai agavinių šeimai priklausantis augalas, kuris mielai auginamas dažnuose namuose. Ši kambarinė gėlė vertinama dėl aukštyn nukreiptų, standžių, blizgių, margų arba tamsiai žalių lapų.

Sansevjera idealiai tinka užmaršiems ar pradedantiems augalų augintojams. Tai nelepus augalas, kuris puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Jos gali augti tiek saulės atokaitoje, tiek ir prietemoje. Tiesa, žiemą geriau jaučiasi šviesiame kambaryje. Sansevjeros nesunkiai pakenčia vandens stygių, sausą orą ir vėsą, tačiau rekomenduojama kartais pavalyti lapus nuo dulkių. Pavasarį augalas dauginamas šoniniais ūgliais, taip pat lapais ir lapo dalimis.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, chloretaną, ksileną, tolueną.

Dracena (lot. Dracaena)

Jan Zwolinski | Shutterstock.com

Egzistuoja apie 450 dracenų rūšių. Tai visžaliai medžiai arba krūmai, kurie natūraliai auga Afrikos ir Azijos atogrąžų regionuose. Kambariuose dracenos auginamos dėl ryškiaspalvių, plonų ir ilgų, smailėjančių lapų.

Dracenos mėgsta šviesą arba dalinį šėšėlį, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Margoms dracenoms reikia daugiau saulės šviesos, nei vienspalvius lapus turinčioms. Vasarą šis augalas laistomas gausiai, šaltuoju metu laiku - žemei pradžiūvus. Dracenų lapus rekomenduojama papildomai apipurkšti. Draceną galima dauginti viršūnėlių auginiais, stiebo dalimis, atlankomis.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, chloretaną, ksileną, tolueną.

Aukštoji rapipalmė (lot. Rhapis excelsa)

Parawee21 | Shutterstock.com

Rapipalmės - krūmiškos palmės su plonais, plaušais padengtais stiebais ir vėduokliškais lapais, susidedančiais iš 5 - 10 dalių. Savo išvaizda šis liaunas ir elegantiškas augalas šiek tiek primena bambuką.

Tai visai nereiklūs augalai, kurie puikiai jaučiasi pritemdytose, vėsiose patalpose. Vasarą gali augti ir kieme, pavėsyje. Rapipalmės mėgsta drėgmę, tad jas reikia dažnai laistyti bei, jeigu kambario oras sausas, papildomai purkšti. Jos dauginamos sėklomis arba ūgliais.

Iš oro parašalina: formaldehidą, ksileną, tolueną, amoniaką.

Kolumbinis anturis (lot. Anthurium andraeanum)

Marina Rich | Shutterstock.com

Anturiai vertinami dėl puošnių žiedų, kuriais galima grožėtis labai ilgai, šis augalas žydi net 3 - 4 mėnesius. Anturio žiedą sudaro smulkių žiedelių burbuolė bei ryški pažiedė. Šio augalo lapai taip pat dekoratyvūs, standūs, blizgūs.

Anturis mėgsta šviesias patalpas, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Žydintį augalą reikia gausiai laistyti, o rudenį bei žiemą, anturiui esant ramybės būsenoje, kiek rečiau, tačiau žemė turi išlikti drėgna. Šis augalas nemėgsta sauso patalpų oro. Jį galima dauginti stiebų atžalomis ir viršūnių auginiais.

Iš oro parašalina: formaldehidą, ksileną, tolueną, amoniaką.

Auksaspalvis skindapas (lot. Epipremnum aureum)

Emily frost | Shutterstock.com

Skindapas mėgstamas dėl ilgų, net 10 metrų siekiančių ūglių, kurie dailiai atrodo pakabinamuose vazonuose ar apsukti ant pertvarų, sienelių. Augalo lapai blizgūs, dideli, šiek tiek pamarginti, širdiški.

Augalas gerai jaučiasi kambario temperatūroje, išskaidytoje arba ūksmingoje vietoje, tačiau šviesos stokojantis skindapas auga ne toks vešlus, jo lapai pasmulkėja. Skindapas laistomas saikingai, kas dveji metai persodinamas. Jį galima dauginti viršūnių arba lapuotomis stiebo dalimis.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, ksileną, tolueną.

Varpotoji laibūnė (lot. Liriope spicata)

Antoniya Kadiyska | Shutterstock.com

Laibūnė - žolinis augalas, kuris sparčiai plinta šaknimis. Jų ilgi, ploni lapai yra ryškios žalios spalvos su baltomis juostelėmis kraštuose.

Laibūnės gerai jaučiasi tiek saulėje, tiek ir daliniame pavėsyje. Mėgsta drėgną, humusingą dirvą, tačiau pakenčia ir prastesnes augimo sąlygas. Augalas lengvai dauginamas atsargiai atidalinus kupstelį.

Iš oro parašalina: formaldehidą, ksileną, tolueną, amoniaką.

Džeimsono gerbera (lot. Gerbera jamesonii)

Yui Yuize | Shutterstock.com

Džeimsono gerbera – astrinių šeimos gėlių rūšis. Kilusi iš Pietų Afrikos Respublikos, Mpumalangos provincijos. Gerberų stiebai masyvūs, trumpi, lapai prie stiebo pamato sudaro skrotelę. Jos vertinamos dėl didelių, įvairiaspalvių žiedų.

Gerberos mėgsta šviesą ir šilumą, sunkiai pakenčia skersvėjus ir staigią temperatūrų kaitą. Laistomos atsargiai, kad vandens nepatektų ant šaknies kaklelio, lapų ir į skrotelę. Svarbu nuolat karpyti apdžiuvusius lapus. Jos dauginamos sėklomis, kero dalijimu ir auginiais.

Iš oro parašalina: benzeną, formaldehidą, chloretaną.