12 gražiausiai žydinčių kambarinių gėlių

Gėlių spalvos akimirksniu pakelia nuotaiką, tad daugelis savo palanges puošiame žydinčiais augalais. Siūlome pažvelgti į gražiausiai žydinčių, nesunkiai auginamų augalų sąrašą, sužinoti apie jų priežiūrą ir dauginimą, o galbūt net išsirinkti naują puošmeną savo namams!

Sanpaulija, Afrikos žibutė (lot. Saintpaulia ionantha)

Ludmila Kapustkina | Shutterstock.com

Violetiniais žiedais ir storais, tarsi aksomu padengtais lapeliais pasipuošęs augalas augintojų ypač mėgstamas. Ši gėlė žydi visus metus, jai nereikia specifinės priežiūros, egzistuoja įvairiausių žiedų ir lapų spalvų variacijų.

Sanpaulijos mėgsta šilumą, šiek tiek išsklaidytą šviesą ir drėgną, purią, rūgščią dirvą. Laistant reikėtų stengtis nesušlapinti lapelių, nes jie gali pasidengti dėmėmis, pradėti raukšlėtis ir džiūti, ypatingai žalingas šaltas vanduo.

Augalą labai lengva dauginti - tereikia nupjauti lapelį ir jį įkišti į šlapią, maisto medžiagomis turtingą dirvą. Lapelis įleis šaknis ir galėsite džiaugtis dar viena gėle.

Hibiskas, kinrožė (lot. Hibiscus rosa-sinensis)

Elena Hramova | Shutterstock.com

Kinrožė mėgiama dėl savo įspūdingo dydžio žiedų, kuriais augalas puošiasi nuo vėlyvo pavasario iki rudens pabaigos, kartais pražysta ir žiemą. Lietuvoje dažniausiai auginamos raudonus žiedus turinčios kinrožės, tačiau dažni ir balti, rausvi, oranžiniai atspalviai, egzistuoja ir margalapės kinrožės. Kinrožė - visžalis krūmas, tačiau karpant galima nesunkiai išgauti medelio formą.

Šis augalas mėgsta ryškią šviesą, tiesioginius saulės spindulius, šilumą. Tai tropinis augalas, kuriam patinka drėgmė, tad žydėjimo periodu kinrožę reikėtų gausiai laistyti, apipurkšti vandeniu, žiemą tą daryti vertėtų saikingiau. Laistymui ir purškimui naudojamas vanduo turi būti drungnas.

Kinrožę galima padauginti nupjovus šakelę -ją reikia pamerkti į vandenį, palaukti, kol išleis šaknis ir pasodinti į žemę. Tą daryti geriausiai vasaros pabaigoje, vėlyvą liepą arba rugpjūtį.

Spatifilis, papėdžialapis (Spathiphyllum wallisii)

Giovani Dressler | Shutterstock.com

Augalas mėgstamas dėl originalių ir neįprastų žiedynų - baltas papėdlapis (iš čia ir kilęs lietuviškas augalo pavadinimas) supa gelsvą burbuolės formos žiedyną. Spatifilių lapai taip pat dailūs, jie sodriai žalios spalvos, blizgūs.

Spatifilio auginimas nėra sudėtingas. Ši gėlė mėgsta išsklaidytą saulės šviesą, gali augti ir tamsesniame kambaryje ar toliau nuo lango. Žemė turėtų būti šiek tiek drėgna, vasarą laistyti reikėtų kas antrą dieną, o žiemą - porą kartų per savatę. Esant ypač aukštai oro temperatūrai augalą galima apipurkšti vandeniu, tačiau reikia stengtis, kad lašų nepatektų ant žiedų, kitaip jie greitai pajuoduos ir nudžius.

Gėlę lengva dauginti persodinimo metu, tereikia atskirti išsikerojusius augalus ir juos pasodinti atskirai. Smulkesni augalai netrukus vėl suformuos didesnį kupstą.

Oksalis, kiškiakopūstis (lot. Oxalis triangularis)

Mid Tran Designer | Shutterstock.com

Oksaliai vertinami ne tiek dėl savo kuklių, smulkių baltų arba rausvų žiedelių, kiek dėl sudėtinių, labai ryškių, sodrios vyno spalvos lapų, kurie turi dailų, sidabrišką žvilgesį. Dailūs oksalio lapeliai yra valgomi, turi malonų, rūgštoką skonį.

Šis augaliukas nėra lepus, tačiau nėmėgsta didelio karščio, tiesioginių, kaitrių saulės spindulių. Pavasarį oksalis gali būti auginamas darželyje, atėjus rudeniui augalo svogūnėlius reikia iškasti ir saugoti per žiemą arba persodinti į vazonėlius.

Oksalį galima nesunkiai ir greitai dauginti atskyrus svogūnėlius. Pasodinus atskirą svogūnėlį jis netrukus suformuoja didelį kupstelį.

Anturis, flamingo gėlė (lot. Anthurium andraeanum)

Marina Rich | Shutterstock.com

Centrinėje ir Pietų Amerikoje natūraliai auganti gėlė vertinama, visų pirma, dėl savo ryškiai raudonų, rausvų, levandų ar baltos spalvos, širdies formos žiedų, kurie džiugina net du mėnesius. Nukirptas ir pamerktas žiedas taip pat ilgai laikosi vazoje. Glotnūs, dideli anturio lapai taip pat labai dailūs. Šie augalai nuodingi, tad juos reikėtų statyti vaikams ir naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.

Anturiai mėgsta drėgmę ir išsklaidytą šviesą, tamsesnėje patalpoje augalas nesunyks, tačiau nepražys arba žydės rečiau, trumpiau, žiedai bus menkesni. Augalą rekomenduojama apipurkšti šiltu vandeniu, ypač, jeigu patalpų oras sausas.

Augalas dauginamas persodinimo metu, atskiriant atžalas. Per kelerius metus anturis išaugina ilgą stiebą, pavasarį galima nupjauti jo viršūnę, pamerkti, o pasirodžius šaknims - pasodinti.

Klivija (lot. Clivia miniata)

Yayuyu210615 | Shutterstock.com

Klivija žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį išaugina didelį žiedynstiebį, kuris pasipuošia iki 20 dailių, oranžinės spalvos žiedų. Dailiai atrodo ir ilgi, blizgūs klivijos lapai suformuojantys gražų kupstelį.

Augalas mėgsta vidutinį apšvietimą, drėgmę. Norint kliviją greičiau pražydinti ją reikėtų palaistyti šiltu vandeniu. Žydintį augalą vertėtų gausiau laistyti, purkšti, drėgna šluoste valyti lapus.

Augalas dauginamas dalijant kerą arba sėklomis, tačiau reikia žinoti, kad sėklomis daugintas augalas ima žydėti vėliau.

Gloksinija (lot. Sinningia speciosa)

Kambariuose auginamų gloksinijų protėvis natūraliai auga Pietų Brazilijos drėgnuose uolų šlaituose ir žydi tamsiai mėlynais, violetiniais žiedais. Šiandien yra išvesta aibė gloksinijų veislių - augalai žydi įvairiaspalviais, baltais taškeliais nubarstytais, garbanotais krašteliais žiedais, lapai taip pat būna įvairių spalvų ir raštų.

Augalas, kaip ir kiti tropiniai augalai, mėgsta šilumą, išsklaidytą saulės šviesą ir didelę drėgmę. Laistant reikėtų nešlapinti lapų, nes jie gali patemsėti, pasidengti dėmėmis arba nudžiūti. Augalui peržydėjus laistyti reikėtų saikingai.

Gloksinijos dauginamos sėklomis, tačiau iš sėklytės augalą vargiai pavyks išauginti - reikalingas papildomas, dirbtinis apšvietimas.

Kalėdų kaktusas (lot. Schlumbergera x buckleyi)

luckakcul | Shutterstock.com

Šis nelepus augalas dažniausiai apsipila raudonais, rausvais ar oranžinio atspalvio žiedeliais Kalėdų laikotarpiu (iš čia ir kilęs augalo pavadinimas), tačiau, gerai prižiūrimas, Kalėdų kaktusas gali žydėti ir kelis kartus per metus. Tai ilgaamžis augalas, kuris gali būti perduodamas iš kartos į kartą.

Augalas mėgsta netiesioginę saulės šviesą, pakanakamai didelę drėgmę, augalą rekomenduojama ne tik laistyti, bet ir apipurkšti. Kalėdų kaktusas sunkiai pakenčia temperatūros svyravimus, sversvėjus. Norint greičiau pražydinti augalą laistyti reikėtų laistyti mažiau.

Augalas dauginamas nukirpus keletos lapelių stiebelį. Jį reikia parą palaikyti nukirptą, o tuomet įkišti į drėgną žemę, daiginamą augalą reikia tik purkšti. Jis pirmiausiai nunyks, o tuomet išleis naujus lapelius. Dauginti galima bet kuriuo metu, kada augalas nežydi, tačiau tą geriausia daryti vėlyvą pavasarį arba vasarą.

Begonija visažydė (lot. Begonia semperflorens)

M. Schuppich | Shutterstock.com

Populiarus, tiek namuose, tiek lauko lysvėse, balkonuose auginamas, nelepus augalas. Egzistuoja labai įvairiausių begonijų veislių - varijuoja žiedų, lapų formos ir spalvos, tad kiekvienas augalų mėgėjas išsirinks labiausiai patinkančią gėlytę.

Augalas mėgsta šviesą arba dalinį pavėsį, saikingą drėgmę, gerai vėdinamas vietas. Lauke begonijos sodinamos gegužės pabaigoje - birželio pradžioje ir gali išsilaikyti iki pirmųjų šalnų. Vėliau augaliukus galima perkelti į vazonus ir palikti žiemoti patalpoje.

Begonijos lengvai dauginamos stiebais ir lapais, dalinant krūmą, sėklomis.

Guzmanija (lot. Guzmania lingulata)

sajinnamu | Shutterstock.com

Pietų Amerikos miškuose augantis augalas yra visiems puikiai pažįstamo ananaso giminaitis. Šis augalas mėgstamas dėl savo puošnaus, raudono žiedyno. Augalas pakankamai didelis, plačiai kerojantis į šalis, tad jis gali taipti puikia kambario puošmena.

Šis augalas mėgsta lengvą šešėlį, reikėtų vengti tiesiognių saulės spindulių. Gėlę reikėtų nuolat laistyti ir apipurkšti, tik žiemą tą daryti vertėtų saikingiau.

Guzmanija dauginama šoniniais ūgliais, kuriuos galima nupjauti po to, kai atsiranda šaknys.

Ciklamenas (lot. Cyclamen purpurascens ir lot. Cyclamen persicum)

Maya Kruchankova | Shutterstock.com

Ciklamenai gėlių augintojų mylimi ne tik dėl ryškių ir įvairiaspalvių žiedų, bet ir dėl labai ilgo žydėjimo - tinkamomis sąlygomis auginami ciklamenai gali žydėti net iki pusmečio!

Yra nemažai įvairių ciklamenų rūšių, tačiau mūsų parduotuvėse dažniausiai galime rasti europinį ciklameną (lot. Cyclamen purpurascens) ir persinį ciklameną (lot. Cyclamen persicum). Juos lengviausia atskirti pagal žydėjimo laikotarpį - rudenį ir žiemą žydi persiniai ciklamenai, o pavasarį ir vasarą - europiniai. Abiejų rūšių ciklamenų auginimas yra panašus, tačiau skiriasi jų sodinimas - persinio ciklameno šakniagumbio viršūnė turi būti išlindusi iš žemės paviršiaus, o europinį ciklameną galima sodinti giliau į žemę.

Ciklamenai labai nemėgsta didelio karščio, tiesioginių saulės spindulių. Jie ilgiausiai ir gražiausiai žydi auginami 6-12°С temperatūroje, tad tai puikus pasirinkimas šiaurinėje pusėje esančiam balkonui. Ciklamenai mėgsta drėgmę, tad juos reikėtų dažnai laistyti, tačiau vandenį geriausia pilti į lėkštelę, nepilti tiesiogiai ant šakniagumbių. Galima periodiškai apipurkšti (ypač jeigu patalpų oras sausas).

Ciklamenai turi labai ryškius aktyvios vegetacijos ir ramybės periodus - po žydėjimo nunyksta ne tik žiedai, bet ir lapai, augalas labai sumenksta, tačiau tai yra normalu ir nereikėtų skubėti jo išmesti. „Miegantį“ ciklameną laistykite labai retai ir saikingai, netręškite, gausiau lieti ir tręšti pradėkite tik augalui ėmus leisti naujus lapus.

Ciklamenai dauginami sėklomis arba šaknų gumbeliais, t.y. išskirstant išsiplėtusį augalą.

Orchidėja falenopsis (lot. Phalaenopsis)

All for you friend | Shutterstock.com

Orchidėjos falenopsio pavadinimas yra sudarytas iš graikų kalbos žodžių phalaina - drugys ir opsis - panašus, nes kai kurių rūšių žiedai iš tiesų panašūs į skrendantį drugį. Šios orchidėjos mėgstamos dėl pakankamai nesudėtingo auginimo, gausaus žydėjimo, ilgo žydėjimo laikotarpio ir didelės rūšių įvairovės. Priskaičiuojama apie 60 falenopsių rūšių ir dar daugiau jų hibridų.

Falenopsiai mėgsta mėgsta šiltas ir šviesias vietas, tačiau šviesa turėtų būti išsklaidyta - karšti, tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti augalo lapus, jie gali pagelsti. Ši orchidėja labai nemėgsta skersvėjų ir „prisiriša“ prie vietos - dažnai kilnojamas augalas gali sumenkti. Laistyti reikėtų saikingai, tik kai substratas visiškai išdžiūna.

Tinkamose sąlygose laikomas falenopsis gali žydėti praktiškai nepertraukiamai, be ramybės periodo. Jeigu augalas niekaip nepražysta, vertėtų jį naktimis palaikyti vėsesnėje vietoje, 13-15°C temp.

Falenopsiai dauginami keikiais - tai stiebo ataugos, tarsi savarankiški augaliukai, išaugantys iš motininio augalo. Įprastai jos atsiranda, jeigu falenopsis auga aukštoje temperatūroje (25-30°C temp.) ir didelėje drėgmėje, tad namuose, kambaryje augantiems augalams jos išauga retai. Jeigu keikis išaugo, reikėtų leisti jam augti tol, kol jis užsiaugins šaknis, tuomet jį galima atsargiai atskirti nuo motinio augalo ir pasodinti į substratą.