Sanpaulijų auginimas, persodinimas ir dauginimas

Sanpaulija (lot. Saintpaulia), dar vadinama Afrikos žibute, yra viena populiariausių kambarinių gėlių. Šis augalas nereiklus, nelepus, puikiai prisitaikantis prie įvairių sąlygų, tačiau, jeigu norite, kad sanpaulija būtų vešli, žydėtų dažnai ir gausiai, reikia žinoti kelias taisykles.

Iš kur kilusios sanpaulijos?

Sanpaulijos natūraliai auga Tanzanijoje, Kenijoje, Afrikos rytų tropikų srityje. Daugiausiai sanpaulijų aptinkama vadinamuosiuose rūko arba debesų miškuose - drėgnuosiuose kalnų miškuose, kuriuose nuolat tvyro rūkas.

Deja, bet gamtoje natūraliai augančios sanpaulijos sparčiai nyksta, nes rūko miškai kertami, plečiant ūkinę veiklą.

Gamtoje augantys augalų žiedai ne tokie puošnūs, mažesni, blyškesni.

Egzistuoja apie 20 sanpaulijų rūšių, tačiau metams bėgant buvo išvesta labai daug veislių, jų priskaičiuojama daugiau, nei 7500.

Sanpaulijų auginimas

• Šviesa. Sanpaulijos mėgsta šviesą, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių,.
• Temperatūra. Optimali temperatūra 17-23°C, sanpaulijos sunkiai pakelia didelį karštį.
• Laistymas. Sanpaulijoms patinka vidutinė drėgmė, tačiau jų nereikėtų perlaistyti. Geriausia laistyti kas kelias dienas, ryte arba vakare, laistyti reikėtų į lėkštelę arba po lapais, t.y. lapai neturėtų sušlapti. Svarbu, kad vanduo būtų 3-4°C šiltesnis, nei oro temperatūra. Jeigu patalpų oras labai sausas (pavyzdžiui, šildymo sezono metu, per didelius karščius), jį vertėtų papildomai drėkinti, tačiau paties augalo apipurkšti negalima.
• Tręšimas. Tręšti reikėtų žydėjimo periodu, t.y. nuo žiemos pabaigos iki vėlyvo rudens. Labiausiai tiks specializuotos sanpaulijų arba žydinčių kambarinių gėlių trąšos.

Sanpaulijos gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau sunkiai pakenčia dažnus pokyčius. Augalas gali nuvysti dėl staigaus temperatūros, drėgmės ar šviesos pokyčio, sanpaulijų geriau nenešioti iš vienos vietos į kitą. Dažnai kilnojamos sanpaulijos menkiau, trumpiau ir rečiau žydi.

Gamtoje sanpaulijos išgyvena ilgai, tačiau namuose auginamos gėlės, net ir puikiai prižiūrimos, per keletą metų sumenksta, žydi rečiau ir trumpiau, sulėtėja jų augimas. 

Pastebėję, kad senas augalas retėja, žydi nebe taip dailiai, išsiauginkite naują augalą iš atskirto lapelio.

Sanpaulijų persodinimas

Sanpaulijas reikėtų persodinti kasmet. Jeigu augalas gausiai žydi ir yra labai vešlus, galima persodinti kas dvejus metus.

Sanpaulijoms patinka puri, puveninga, ne per rūgšti žemė, būtinas geras drenažas. Suaugusiam augalui reikia maždaug 10-12 cm skersmens vazono.

Persodinant sanpauliją reikėtų sutvarkyti jos šaknis. Nukarpykite smulkias, į visas puses pasklidusias pridėtines šakneles, palikdami didelę pagrindinę šaknį (jos plikai nuskusti tikrai nereikia, tačiau ji turi aiškiai matytis, „nepaskęsti“ tarp smulkių šaknelių).

Persodintą gėlę porą savaičių naudinga palaikyti nedideliame kambarinių gėlių šiltnamyje (pastatomų, mažų šiltnamių, skirtų augalų daiginimui namuose ar 2-3 vazonų laikymui rasite didesniuose interjero ar sodininkystės prekių parduotuvėse). Šiltnamio funkciją puikiausiai atliks ir skaidrus, polietileninis maišelis, užmautas ant vazono. Svarbu, kad maišelis erdviai apgaubtų gėlę, jos nespaustų.

Sanpaulijų dauginimas

Sanpaulijas galima išauginti iš sėklų, tačiau įprastai tą daro tik profesionalai, siekiantys išvesti naujas veisles.

Namuose sanpaulijos dauginamos vegetatyviškai, iš nupjauto lapelio arba atskiriant išaugusius dukterinius augalus.

Dukterinių augalų atskyrimas. Augalas periodiškai dukterinius augalus - jie išauga pagrindinės skrotelės šonuose. Persodinimo metu dukterinius augalus reikėtų atsargiai atskirti pasodinti atskiruose vazonuose.

Tą svarbu padaryti ne tik norint padauginti augalą, bet ir tam, kad motininis augalas nesumenktų, gausiai žydėtų.

Vegetatyvinis dauginimas lapais. Augalą geriausia dauginti pavasarį ar vasarą, tačiau tik tuomet, kai jis nežydi.

Sveiką, didelį lapą reikia įstrižai nupjauti ir pamerkti į vandenį taip, kad būtų apsemtas lapo kotelis. Vandenyje lapą reikėtų laikyti iki kol jis išleis šaknis, o tuomet persodinti į žemę. Nupjautą lapelį galima šaknydinti ir smėlingoje žemėje, durpėse, perlite, o vėliau persodinti į purią, puveningą žemę.

Dažniausiai daromos sanpaulijų auginimo klaidos

• Laistymas šaltu vandeniu. Tai dažniausiai pasitaikanti klaida. Sanpaulijas reikėtų laistyti 3-4°C šiltesniu, nei oro temperatūra vandeniu. Šaltu vandeniu laistomo augalo lapų bei žiedų forma gali pakisti, jie raukšlėjasi, atsiranda dryžių, dėmelių.
• Perlaistymas. Perlaistytų sanpaulijų lapai suminkštėja, vysta, pūva.
• Laistymas ant lapų. Sušlapę lapeliai gali pradėti džiūti, ruduoti, tad vandenį pilkite ne ant augalo, o po lapais arba į vazono lėkštelę. Sanpaulijų negalima purkšti.
• Ankštas vazonas. Sanpaulijoms nereikia didelio vazono, tačiau svarbu, kad augalo lapai „neliptų“ per vazono kraštus. Prie vazono (ypač molinio) besiliečiantys lapai gali pradėti pūti.
• Per giliai į žemę įsodintas augalas. Vazoną reikia beveik visiškai užpildyti žemėmis, augalą sodinti kuo „aukščiau“, kad lapai nesilietų prie vazono kraštų ir prie drėgnos žemės.
• Dukterinių augalų neatskyrimas. Neatskirti dukteriniai augalai toliau augs iš šonų, šonu pakreips ir motininį augalą. Sutankėjęs augalas nežydi arba žydi labai menkai.
• Senų lapų palikimas. Didelius apatinius lapus (arba lapų perteklių, jeigu jų labai daug) reikėtų periodiškai nukarpyti, tuomet augalas žydės gausiau ir puošniau.