Gimdos mioma: simptomai, gydymas, komplikacijos (911)

Gimdos mioma – gerybinis auglys, susiformuojantis gimdos sienelėje arba ant jos. Miomos gali būti nereguliarių, gausių, skausmingų mėnesinių, pilvo srities maudimo, kitų negalavimų priežastimi ir kelti problemų pastojant bei laukiantis vaikelio.

Kas yra gimdos mioma?

Gimdos miomos (kitaip – fibromos, lejomiomos) yra ne vėžiniai (t.y. gerybiniai) augliai. Miomos gali būti pavienės arba gali susiformuoti miomų grupė. Tai gan dažna liga, būdinga vyresnėms vaisingo amžiaus moterims.

Miomios yra vadinamos ir skirstomos į tipus pagal tai, kurioje gimdos vietoje jos susiformuoja:

• Intramuralinė mioma. Gimdos sienelėje susiformavusi mioma. Tai pats dažniausias miomų tipas.
• Submukozinė mioma. Gimdos sienelės vidinėje pusėje susiformavusi, į gimdos ertmę auganti mioma.
• Subserozinė mioma. Gimdos sienelės išorinėje pusėje susiformavusi, už gimdos auganti mioma.
• Mioma ant kojytės. Submukozinės arba subserozinės miomos gali būti įaugusios į gimdos audinius, tačiau gali iš jų išlįsti ir su gimda jungtis tik plona kraujagyslės „kojyte“.
• Kita. Retai miomos išplinta už gimdos ribų ir susiformuoja ant gimdos kaklelio, kraujagyslių, limfmazgių ir kitose vietose.

Miomos simptomai

Dažnai miomos nesukelia jokių simptomų bei nemalonių negalavimų. Įprastai tokios miomos yra aptinkamos atsitiktinai, profilaktinės ginekologinės apžiūros metu.

Labai didelės arba tam tikroje vietoje išaugusios miomos lemia įvairius negalavimus. Pavyzdžiui, prie šlapimtakio susiformavusi mioma jį spaudžia, todėl norisi dažnai šlapintis.

Miomų požymiai:

• Labai gausios, net mažakraujystę galinčios sukelti mėnesinės. Tai dažniausias gimdos miomų simptomas;
• Skausmingos mėnesinės;
• Nereguliarios mėnesinės;
• Kraujavimas ne mėnesinių metu;
• Skausmas lytinių santykių metu;
• Dažnas šlapinimasis;
• Vidurių užkietėjimas;
• Dubens srities, pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas;
• Pastojimo problemos;
• Pasikartojantys persileidimai;
• Priešlaikinis gimdymas;
• Lėtesnis vaisiaus augimas;
• Netaisyklinga vaisiaus padėtis;
• Komplikuotas gimdymas;
• Gausus kraujavimas po gimdymo.

Kodėl išauga miomos?

Miomų atsiradimo priežastys nėra iki galo ištirtos, tačiau, manoma, kad didelę reikšmę turi genetika ir paveldimumas, hormonų svyravimai ir moters gyvenimo būdas.

Miomų atsiradimo riziką padidina:

• Anksti prasidėjusios mėnesinės (10-ies metų ir anksčiau);
• Moteris niekada nesilaukė, negimdė;
• Vėlyvas (30-ies ir daugiau metų) pirmasis nėštumas;
• Paveldimumas. Artimoms giminaitėms nustatytos miomos;
• Amžius. Dažniausiai miomos išauga 30-40-ies metų moterims;
• Rasė. Miomos dažnesnės tarp juodaodžių, ypač, jeigu jos vartoja alkoholį ir kofeiną;
• Endokrininės sistemos ligos;
• Nutukimas;
• Aukštas kraujospūdis (net jeigu jis yra nuolat mažinamas ir kontroliuojamas vaistais);
• Menkas fizinis aktyvumas;
• Moteris valgo daug raudonos mėsos.

Gimdos miomos komplikacijos

Gimdos miomų sukeliamos komplikacijos priklauso nuo miomų dydžio ir vietos, tačiau dažniausia komplikacija yra mažakraujystė dėl ypač gausaus kraujavimo menstruacijų metu.

Labai didelės miomos gali spausti kraujagysles, šlapimtakius, kiaušintakius.

Miomos ant kojytės gali apsisukti, gali plyšti miomą su gimda jungianti kraujagyslė.

Manoma, kad miomos gali turėti įtakos persileidimams, priešlaikiniam gimdymui, komplikuoti vaisiaus augimą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį.

Anksčiau buvo teigiama, kad miomos piktybėja ir virsta sarkomomis, todėl aptikus net ir nedideles, besimptomes miomas buvo atliekama drastiška gimdos šalinimo operacija. Dabar gydytojai yra linkę atmesti šią hipotezę, nes trūksta ją pagrindžiančių duomenų. Gali būti, kad supiktybėja tik iki 0,5-1% miomų. Tikėtina, kad sarkomos su miomomis nėra susijusios ir šie dariniai vystosi savarankiškai.

Kokią įtaką nėštumui ir gimdymui daro mioma?

Dažniausiai gimdos miomos neturi jokios įtakos nei pastojimui, nei nėštumui ir gimdymui. Nuolat tobulinami vaistai ir mažiau invazinės chirurginės procedūros padeda sumažinti arba net išnaikinti miomas išsaugant moters vaisingumą.

Pastojimas turint miomą. „Tiesiogiai“ miomos trukdo pastoti labai retai, pavyzdžiui, jeigu spaudžia kiaušintakį, trukdo judėti spermatozoidams ir pan. Pastoti gali būti sudėtingiau, jeigu dėl miomų menstruacijų ciklas nėra pastovus ir sunku apskaičiuoti vaisingas dienas.

Nėštumas turint miomą. Didelė mioma gali turėti įtakos ir vaisiaus dydžiui bei vystymuisi. Esama atvejų, kai, manoma, dėl miomos kūdikiai gimdavo deformuota kaukole, jiems išsivystydavo kreivakaklystė. Nėščiosios, kurių gimdoje esama didelių miomų, dažniau pagimdo mažo svorio kūdikius.

Gimdymas turint miomą. Manoma, kad esant miomai padidėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Pastebima, kad maždaug pusė miomų turinčių nėščiųjų gimdo ilgiau, joms dažniau tenka atlikti Cezario pjūvį (jo metu miomos kartais yra pašalinamos), dažniau pasitaiko placentos atsidalijimų, pogimdyminių komplikacijų.

Kaip kinta mioma nėštumo metu?

Manoma, kad kartais miomos nėštumo metu auga dėl pasikeitusios hormonų koncentracijos ir aktyvesnės kraujotakos į gimdą, tačiau esama nuomonių, kad tai – ne tikrasis, o apgaulingas augimas, susijęs su bendru gimdos padidėjimu.

Kartais miomos nėštumo metu arba po jo gali sumažėti arba po gimdymo traukiantis gimdai gali pakisti jų vieta.

Vis tik, dažniausiai nėštumas neturi jokios įtakos miomoms. Jos lieka tokios pačios, kokios buvo iki pastojimo.

Miomos nustatymas ir gydymas

Didžioji dalis miomų yra besimptomės, nekeliančios jokių sveikatos negalavimų. Jų gydyti nereikia, tačiau svarbu miomas stebėti ir kartą per metus (arba pagal gydytojo rekomendacijas) įverianti jų pokyčius.

Miomos dažniausiai išnyksta savaime, prasidėjus menopauzei, kuomet palaipsniui ima mažėti lytinių hormonų koncentracija.

Jeigu miomos yra didelės ir/ arba dėl jų kyla įvairūs negalavimai, gydytojai dažniausiai paskiria medikamentinį gydymą hormoniniais arba nehormoniniais vaistais (jie gali būti derinami tarpusavyje).

Gydymas „sutraukia“ miomas arba sustabdo jų augimą, numalšina nemalonius simptomus, tačiau kartais pabaigus gydymą miomos ir vėl atauga, o negalavimai grįžta.

Atsižvelgus į situaciją, gali būti taikomas chirurginis gydymas. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo miomos (arba miomų) dydžio, vietos, augimo spartos, simptomų, moters amžiaus, planų susilaukti vaikų.

Operacijos metu gali būti šalinamos tik miomos arba visa gimda. Gimdą pageidaujančiai išsaugoti, vaikų susilaukti neplanuojančiai moteriai gali būti atliekama gimdos arterijos embolizacija. Po šios procedūros miomos yra menkiau aprūpinamos krauju ir palaipsniui sumažėja arba visiškai išnyksta.

Chirurginis gydymas gali būti derinamas su medikamentiniu, t.y. mioma sumažinama vaistais, o tik tuomet operuojama.