Godus vaikas

Mūsų vaikai labai greitai perima šiuolaikinio pasaulio vartotojiškumą. Jie ne tik nori, bet ilgainiui ir ima reikalauti vis daugiau, vis brangesnių, vis imantresnių žaislų, drabužių, pramogų. Jie nenori dalintis, nejaučia dėkingumo, kelia skandalus, kuomet jų norai nėra pildomi. Ką daryti, jeigu vaiką užvaldė godumas? Kodėl taip nutiko ir kaip atsikratyti šios bjaurios savybės?

Pirmieji vaiko asmenybės pokyčiai pastebimi sulaukus vos 2-ejų metukų. Anksčiau noriai žaisliukus tėvams ar kitiems vaikams tiesdavęs vaikas staiga laikosi jų įsitvėręs, pravirksta, kuomet kiti nori paimti žaislą, gali net imti muštis, kandžiotis. Reikėtų suvokti, kad tai dar ne godumas ar išlepimas, o normalus vystymosi etapas. Šiuo laikotarpiu vaikas ima suvokti save, kaip asmenybę: „aš“ ir „mano“. „Mano“ yra tarsi vaikučio asmenybės tęsinys, tad tas pliušinis meškiukas, kuris jums tėra žaislas, jūsų vaikui yra tiesiog gyvybiškai svarbus, tai svarbi jo paties dalis. Šis vaiko elgesys anaiptol nėra žalingas, tačiau mokyti mažylį ir nustatyti ribas verta kuo anksčiau. 2-3-ejų metukų sulaukęs vaikas jau turėtų pradėti skirti, kas yra „mano“, o kas - „tavo“. Imant svetimą daiktą būtina atsiklausti jo savininko leidimo, daikto nesisavinti ir paprašius grąžinti.

Psichologai teigia, kad maždaug 5-erių metukų sulaukusių vaikučių identitetas sparčiai formuojasi, jie ima suvokti ne tik savo asmenybę, bet taip pat pradeda save lyginti su kitais. Ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankantis, su vaikais bendraujantis mažylis stebi ne tik jų elgesį, bet ir turimus daiktus. Vaikas nori būti bendruomenės dalimi, susirasti draugų, pritapti. Per televiziją ar internete nuolat matoma reklama, aplinkinių susikoncentravimas į daiktus, perdėtas vaiko lepinimas ir meilės jam rodymas daiktais, žinoma, padėtį užaštrina. Tėveliams reikėtų išlikti tolerantiškais, suvokti vaiko siekį prisitaikyti, būti „kaip visi“ ne tik savo elgesiu, bet ir turimais daiktais, žaislais, apranga, norą turėti savo „turto“.

Vaiką reikia auklėti, su juo kalbėtis ir siekti, kad jis netaptų tik daiktais ir asmenine gerove susidomėjusiu gobšuoliu.

Kodėl vaikas godus?

Noras turėti yra natūralus ir net gali turėti naudos, pavyzdžiui, konkretaus daikto stipriai geidžiantis vaikas gali išmokti taupyti dienpinigius ar už smulkius darbelius gautus pinigėlius ir jį galiausiai nusipirkti arba mamos padedamas internetu parduoti senus žaisliukus ir taip įgyvendinti savo svajonę.

Svarbu, kad daiktai netaptų pagrindiniu gyvenimo tikslu ir vieninteliu laimę teikiančiu dalyku. Stebėkite vaiko aplinką ir jos daromą įtaką. Dažniausiai perdėtą vaiko godumą lemia draugai, reklama, seneliai ir tėvai.

Draugai. Jau minėjome, kad ikimokyklinukai siekia įsilieti į bendruomenę, nori prisitaikyti, būti panašiu į draugus, tad ir turėti tokius pačius daiktus.
Labai svarbu parodyti vaikui, kad suprantate jo norą, tačiau tuo pačiu nuoširdžiai paaiškinti, kodėl jo įgeidis nebus išpildytas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų dukra nori „tokių batų, kaip turi Kamilė“, tai pasakykite jai, kad Kamilės batai tikrai šaunūs, tačiau jūsų šeimoje niekas tokių brangių batų neavi, tačiau galima paieškoti labai gražių kojinaičių arba originaliai atnaujinti senus batukus.

Reklama. Žurnaluose, per televiziją ir internete nuolat matomos reklamos išmuša iš vėžių net ir patį kukliausią vaiką. Žinoma, kad norisi daugybę kartų matyto automobiliuko ar lėlės!
Stebėkite, kokią informaciją gauna jūsų vaikas, atsakingai peržiūrėkite jo lankomus tinklalapius, vartomus žurnalus, žiūrimas laidas.
Taip pat paaiškinkite vaikui, kas yra reklama. Papasakokite, kad tai nėra tikra, kad reklamoje su lėlėmis žaidžiantys vaikai yra aktoriai, kad reklama siekia įtikinti pirkti, tačiau jau turimos lėlės tikrai nėra prastesnės.

Seneliai. Susidaro įspūdis, kad močiučių ir senelių gyvenimo tikslas yra lepinti mūsų vaikus. Mažieji greitai įpranta ir tik močiutei žengus pro duris iškart tiesia rankas iš pradžių žaviai prašydami, o po to ir atvirai reikalaudami dovanų.
Senelių dėmesys ir jų švelnus lepinimas yra puiku! Tereikia prisiminti, kad lepinti galima ne tik daiktais, bet ir dėmesiu - paskaityta pasaka, nuėjimu į parką, iškeptu pyragu.

Tėvai. Sakoma, kad norėdami išauginti gerus vaikus turime būti gerais žmonėmis. Paprasta, ar ne? Vaikai tarsi kempinė sugeria mūsų elgesio modelius, tad, kodėl mažylis turi liautis reikalavęs naujausio planšetinio kompiuterio, jeigu jis mato, kad mama nusipirko dar vieną rankinę?
Taip pat naujais daiktais kartais stengiamės tarsi išpirkti savo kaltę - galbūt neturėjome laiko šeimos atostogoms, gal praradę savitvardą nepelnytai apšaukėme, gal nesuprantame jo liūdnumo priežasties ir tikimės, kad problemą užglaistysime nauju konstruktoriumi.
Stenkitės nesikoncentruoti į daiktus, nuo pat mažumės parodykite vaikui, kad juos gauti ne taip ir lengva, paaiškinkite, kad šeimos biudžetą planuoja dirbantieji, t.y. tėveliai, kad smagios dovanos įteikiamos per šventes. Parodykite vaikui, kad bendravimas, laisvalaikis su šeima, šilti santykiai yra gerokai vertingiau!

Kaip suvaldyti vaiko godumą?

Dažnai nepastebime perdėto vaiko susižavėjimo daiktais, savininkiškumo, nenoro dalintis iki tol, kol godumas pradeda kelti akivaizdžių problemų. Prasideda pykčiai namuose bei mokymo įstaigoje, vaikas jaučiasi tikra „pasaulio bamba“, kuriam naujas žaislas, atrodytų, svarbesnis net už mamą! Ką daryti?

Ribokite naujus pirkinius. Pastebėję, kad vaikas ima neadekvačiai reikalauti naujų daiktų jų tiesiog nepirkite ir paaiškinkite, kodėl jie nėra gyvybiškai svarbūs. Žinoma, kad tai sukels pykčio bangą, tačiau ji nesitęs amžinai, o vaikas gaus pamoką, kad ašaromis, isterija ir pykčiu tikrai nepavyks pasiekti savo.

Pratinkite dalintis. Paaiškinkite vaikui, kad jis turi daugiau, nei kiti, tad reikėtų džiaugtis, o ne reikalauti dar. Kartas nuo karto drauge su vaiku peržiūrėkite jo daiktus, labdarai atrinkite nebereikalingus, tačiau gerus, o taip pat primygtinai paprašykite vaiko atsisakyti vieno jam patinkančio daikto. Tikėtina, kad tai sukels emocijų audrą, tačiau periodiškai aukojant labdarai tą daryti bus vis lengviau, o daiktų pervertinimas ims mažėti.

Leiskite vaikui užsidirbti. Apsilankę JAV pastebėsite, kad dar nė mokyklos slenksčio neperžengę pypliai stengiasi užsidirbti - jie padeda kaimynams, parduoda limonadą, vyresnėliai nešioja laikraščius, vedžioja šunis ar prižiūri mažesniuosius. Vaikai anksti išmoksta vertinti pinigus, suvokia jų vertę ir atsakingiau žvelgia į naujus pirkinius.

Mokykite atjautos. Paaugusį ir gebantį suvokti bei įvertinti aplinką vaiką mokykite savanorystės, atjautos ir pagalbos kitiems. Drauge nuvykite į labdaros valgyklą, senelių namus ar gyvūnų prieglaudą, pasisiūlykite atlikti keletą darbelių. Vaikas suvoks, kag ezistuoja gerokai rimtesnių problemų, nei nenupirktas kompiuteris, išmoks padėti, jausis reikalingu ir vertinamu ne dėl turimų daiktų, o dėl buvimo veikliu ir geru visuomenės nariu.

Meilė yra pati brangiausia. Parodykite vaikui, kad didžiausia gyvenimo vertybė yra šeima, jos meilė, darnūs tarpusavio santykiai ir prasmingas laikas kartu. Su tėveliais kartu sportuojantis, dviračiais važinėjantis, kartu pyragus kepantis ar knygeles skaitantis vaikas gerokai rečiau prisimins ir menkiau vertins materialines gėrybes.
 

Susiję straipsniai

Prieraišioji tėvystė: kas tai?

Prieraišiosios tėvystės propaguotajai skatina tėvus įsiklausyti į mažylio poreikius, pajusti jo gyvenimo ritmą, į vaiką žvelgti su didele pagarba.

Kuo virtuvėje gali padėti vaikas nuo 2 iki 12 metų?

Kokius darbelius virtuvėje ir valgomajame gali atlikti skirtingo amžiaus vaikai?

Saugumo taisyklės, kurias turi žinoti visi vaikai

Negalime visad būti šalia savo vaikų ir apsaugoti jų nuo visų tykančių pavojų. Labai svarbu nuo mažens ugdyti vaiko gebėjimą pasirūpinti savo saugumu.