Ikimokyklinio amžiaus vaikų lytinis švietimas (video) (1)

Mama pina dukros plaukus VGstockstudio | Shutterstock.com

Lytinis švietimas turėtų prasidėti tuomet, kai vaikui kyla pirmieji su lytimi ir lytiškumu susiję klausimai, o tai įvyksta dar ikimokykliniame amžiuje.

Lytiniam šveitimui skirtoje „Tėvų darželio“ laidoje kalbėjusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė, Mergaičių ir moterų asociacijos prezidentė Raminta Baušytė pasakojo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai apie lytį ir lytiškumą turėtų žinoti pakankamai daug ir pateikė svarbiausius aspektus:

Vaikų lytiškumas: kas būdinga skirtingo amžiaus vaikams?

Vaikai ir jų raida skiriasi, tačiau specialistai išskiria dažniausiai kylančius klausimus ir elgesio modelius, būdingus skirtingo amžiaus vaikams:

Ikimokyklinio amžiaus (iki 4-5-erių metų) vaikų lytiškumui būdinga:

  • Domėtis savo kūnu ir jo funkcijomis;
  • Domėtis kitų žmonių (tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų) kūnais, juos stebėti, siekti paliesti;
  • Nusirenginėti (taip pat ir viešumoje), norėti būti nuogam;
  • Tyrinėti, liesti savo lytinius organus (taip pat ir viešumoje);
  • Kitiems rodyti savo lytinius organus.

Priešmokyklinio amžiaus (4-6-erių metų) vaikų lytiškumui būdinga:

  • Imituoti suaugusiųjų santykius ir elgesį su bendraamžiais (bučiuotis, laikytis už rankų);
  • Tyrinėti savo ir bendraamžių kūnus, vienas kitam rodyti lytinius organus;
  • Siekti pamatyti kitų žmonių nuogą kūną, stebėti;
  • Liesti savo lyties organus ne tik tyrinėjant, bet ir tikslingai, t.y. masturbuotis (taip pat ir viešumoje);
  • Lytinius organus vadinti „negražiais“ žodžiais.

6-7-erių metų vaikų lytiškumui būdingas latentinis periodas, kuomet vaikas tarsi nustoja domėtis savo lytiškumu, nebeklausinėja, nebeteikia jam reikšmės, tampa kuklus. Susidomėjimas po truputį grįžta prieš prasidedant ir jau prasidėjus lytinei brandai.

Mokyklinio amžiaus (7-erių ir vyresniems) vaikų lytiškumui būdinga:

  • Iš pradžių žaidimai (pvz., „Šeima“), o vėliau romantiški santykiai su bendraamžiais;
  • Siekis patikti dominančiai lyčiai;
  • Domėtis savo lytimi, lyties organais, lytiniais santykiais, pastojimu, vaikų gimimu. Vaikas gali užduoti klausimus arba ieškoti informacijos internete;
  • Domėtis seksualinio ir erotinio turinio informacija;
  • Liesti savo lyties organus ne tik tyrinėjant, bet ir tikslingai, t.y. masturbuotis (bet slapta, susigėsti, jeigu kiti apie tai sužino, pamato);
  • Privatumo siekis, pavyzdžiui, nenoras persirengti net prie tėvų.

Ką apie lytiškumą turėtų žinoti ikimokyklinio amžiaus vaikai?

Kartais klaidingai manoma, kad lytiškumas susijęs tik su lytiniais santykiais, kurie, savaime suprantama, neturėtų dominti ikimokyklinio amžiaus vaikų. Reikėtų suprasti, kad lytiškumas vaikui yra, visų pirma, savo kūno ir savęs paties suvokimas bei pažinimas.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai turėtų žinoti:

  • Lytinių organų pavadinimus. Vaikai iki 1-2-ejų metų jau turėtų mokėti įvardinti savo kūno dalis, taip pat ir varpą, vulvą.
  • Lyčių skirtumus. Mergaitės ir berniukai yra panašūs - jie turi plaukus, akis, nosį, lūpas ir t.t. Mergaitės nuo berniukų skiriasi, nes jos turi vulvas, o berniukai - varpas.
  • Kūno funkcijas. Ikimokyklinio amžiaus vaikui nesvarbi lytinių organų funkcija lytinių santykių kontekste, tačiau jam tikrai rūpės, kaip šlapinasi berniukai ir kaip - mergaitės.
  • Kūnų skirtumus. Pavyzdžiui, visi berniukai turi varpas, bet jų visų kūnai truputį skiriasi. Ir tai yra normalu.
  • Higienos taisykles. Lytiniais organais reikia rūpintis taip pat, kaip ir visu kūnu. Svarbu, kad jie būtų švarūs, sausi.
  • Privatumo sąvoką. Niekas (ypač vyresni vaikai ir suaugusieji) neturi teisės lįsti prie vaiko kūno, prašyti nusirengti arba liepti žiūrėti į savo nuogą kūną. Tai blogas elgesys apie kurį reikia nedelsiant pasakyti tėvams.
  • Padorumo taisykles. Savo kūno nereikia gėdintis, tačiau turėtume būti apsirengę. Nusirengti galima tik namuose, vonioje, paplūdimyje ir tik tuomet, kada netoliese yra tėveliai, kurie paprašo tai padaryti (pvz., gydytojo kabinete).
  • Asmenines ribas. Vonioje, tualete, miegamajame žmonės kartais būna nuogi ir jie nenori, kad kiti žiūrėtų, todėl ten negalima eiti nepasibeldus.

Kodėl svarbu taisyklingai įvardinti vaiko lytinius organus?

Lytinius organus įprasta vadinti pačiais įvairiausiais žodžiais, išskyrus jų anatominius pavadinimus. Daugumos psichologų, seksologų ir gydytojų manymu, tai klaida.

Pratindami vaiką nuo mažens varpą, sėklides, vulvą, makštį ir kt. vadinti taisyklingais anatominiais pavadinimais parodome vaikui, kad tai normali kūno dalis apie kurią galima paklausti, kurią reikia prižiūrėti ir kurios nereikia gėdintis.

Be to, aiškus lytinių organų įvardinimas ir jų pažinimas padeda vaikui apsisaugoti nuo seksualinio išnaudojimo - specialistų teigimu, vaiko apsišvietimas ir savo paties kūno suvokimas gąsdina potencialius išnaudotojus, juos atbaido. Savo kūną pažįstantis vaikas mokosi jį saugoti, gali įvardinti, kad draudžia liesti jo varpą ar vulvą, o jeigu susiduria su netinkamu elgesiu, nesidrovi apie jį iškart papasakoti suaugusiems.

Kaip su vaikais kalbėtis apie lytiškumą?

Augdamas vaikas pats paklaus jam rūpimų klausimų į kuriuos tėvams reikėtų atsakyti, atsižvelgiant į vaiko amžių. Kalbantis svarbu elgtis ramiai, suteikti vaikui svarbią informaciją, tačiau „nepersistengti“:

  • Kalbėkitės periodiškai, po truputį. Lytiškumo ugdymas, kaip ir bet koks kitas mažo vaiko mokymas, turėtų būti natūralus, kylantis iš kasdieniškų, gyvenimiškų situacijų.
  • Atsakykite į vaikui kylančius klausimus. Nesodinkite vaiko „rimtam“ pokalbiui, o tiesiog atsakykite į jam kylančius klausimus, neslopinkite jo smalsumo. Svarbu atsakyti tik į tuos klausimus, kurie kyla vaikui.
  • Venkite perteklinės informacijos. Mažiems vaikams dažniausiai visiškai pakanka lakoniškų, labai konkrečių, jų suvokimą atitinkančių atsakymų. Pavyzdžiui, atsakymas į klausimą „iš kur aš atsiradau?“ galėtų būti „iš tėčio ir mamos meilės“.
  • Neskatinkite gėdos jausmo. Vaikas turi suprasti, kad lytiniai organai yra normali kūno dalis.
  • Ugdykite privatumo supratimą, nustatykite asmenines ribas. Vaikui jo lytis ir lytiniai organai neturėtų kelti gėdos, tačiau jis turi žinoti taisykles, kurių laikosi visi žmonės. Pavyzdžiui, viešumoje nebūname nuogi, nerodome ir kitų neprašome rodyti savo nuogo kūno.
  • Pasitelkite knygeles, filmukus. Jeigu nerandate tinkamų žodžių atsakyti į vaikui kylančius klausimus, į pagalbą pasitelkite specialias knygeles ar filmukus, jas vartykite arba filmukus žiūrėkite kartu su vaiku.
  • Lytiškumo ugdymą remkite savo vertybėmis. Pavyzdžiui, paaiškinkite vaikui, kad svarbiausi yra ne berniukų ir mergaičių skirtumai, o jų panašumai, padedantys sukurti draugystę, o vėliau ir šeimą.

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    [email protected] prieš 3 sav.

    Ačiū už patarimus. Jie labai pravers, kai ateis laikas atsakinėti į smalsius klausimus.