Ką daryti, jei šuo bijo vaiko?

LightField Studios | Shutterstock.com

Vaikas ir šuo – puikus tandemas. Jei sąlygos tinkamos, jie gali užmegzti stiprią, tvirtą ir ilgalaikę draugystę. Šuniuko turėjimas padeda ugdyti vaiko kantrybę, empatiją, polinkį rūpintis kitu.

Bet jeigu keturkojis bijo vaiko – palikti juos vienus nėra saugu. Nors augintinio atsargumas vaiko atžvilgiu (ir atvirkščiai) yra įprastas dalykas, tačiau svarbu žinoti, kaip padėti įveikti šią baimę ir išvengti įmanomos konfrontacijos.

Kodėl šunys bijo vaikų? 

• Ankstyvosios socializacijos nebuvimas. Jei šuo nėra susidūręs su vaikais būdamas mažas, vyresniame amžiuje, su jais susitikęs, jis gali išsigąsti. Baimę gali sukelti nepažįstamas jam vaiko dydis, kvapai, triukšmas ir judesiai.

• Baimė, atsiradusi po skausmingo potyrio. Maži vaikai yra linkę griebti šuniukus už uodegos arba pešti jų kailį, atiminėti žaislus ir net badyti akis. Kai kurie šuniukai yra tolerantiški tokiam vaikų elgesiui, bet kitiems gali atsirasti baimė jau po pirmos neigiamos patirties.

Ankstyva socializacija

Vos tik parnešę šuniuką namo, pradėkite jį pratinti prie vaikų. Geriausias šunų socializacijos laikas yra maždaug nuo 8 iki 12 savaičių amžiaus, todėl pasistenkite, kad tuo metu jis būtų veikiamas kuo įvairesnių situacijų. Atsargiai supažindinkite šunį su vaiku. Pasirūpinkite, kad jie susibendrautų. Nepamirškite saugumo ir prižiūrėkite, kaip vaikui ir šuniui sekasi bičiuliautis. Pasistenkite, kad ši draugystė būtų kuo pozityvesnė, optimistiškesnė ir ramesnė.

Dalis porų įsigyja augintinį dar prieš susilaukdami vaikų. Tokiu atveju, namuose atsiradus naujagimiui, nepripratęs šuo gali nepriimti kūdikio, pradėti urgzti, loti. Tai anaiptol nereiškia, kad keturkojis yra neadekvatus. Jis tiesiog nesupranta, kas vyksta, ir kodėl namuose staiga atsirado jam svetimas mažas žmogus. Be abejo, tokia situacija yra be galo skausminga tiek šeimininkams, tiek pačiam augintiniui. Ankstyva keturkojo socializacija yra puiki tokios situacijos prevencija.

Atsargumo priemonės

Niekada nepalikite šuns su vaikais be priežiūros. Ši taisyklė galioja visiems šunims, o ypač tiems, kurie bijo arba vengia vaikų. Tai itin aktualu ir tada, jei nesate tikri, ar augintinis gerai jaučiasi su vaiku. Jei paliksite juodu dviese žaisti per anksti, galimai pastatysite keturkojį į nejaukią padėtį, o tai gali sukelti dar didesnę jo baimę ir išprovokuoti neprognozuojamą elgesį, pavyzdžiui, vaiko sužalojimą. Kai šuo yra prie vaikų, nė akimirkai nenuleiskite akių. Būkite visada pasirengę įsikišti (ypač tada, kai pamatote pirmąjį ženklą, kad šuo ima jaustis nejaukiai).

Bijantis šuo, per jėgą išstumtas iš savo komforto zonos, gali tapti agresyvus. Taigi nestatykite jo į keblią padėtį, neverskite gintis. Jei matote, kad situacija kelia keturkojui nerimą, leiskite jam išeiti iš stresinės padėties.

Suteikite saugią erdvę

Kiekvienam šuniui reikia ramios, saugios erdvės, kurioje jis galėtų pabūti vienas, pasislėpti nuo įkyrių vaikų. Įsitikinkite, kad jūsų augintinis turi tokią erdvę (tai turėtų būti vieta, kur vaikai negalėtų patekti). Tokiai slėptuvei puikiai tiktų, pavyzdžiui, dėžė. Svarbiausia, kad neleistumėte savo atžaloms būti šalia saugios šuns zonos.

Nustatykite taisykles

Jei turite vaikų ir bijantį jų šunį, labai svarbu nustatyti namų taisykles ir jų laikytis. Visų pirma, vaikams neturėtų būti leidžiama bendrauti su šunimi be suaugusiųjų priežiūros. Antra, jie turėtų žinoti, kad negalima imti jo žaislų arba prieiti prie jo, kai jis valgo ar miega.

Dresuokite šunį

Desensibilizacija – tai procesas, kuriuo siekiama pamažu mažinti šuns jautrumą vaikams, pamažu dažninant jo bendravimą su jais. Turėkite omenyje, kad išsigandęs keturkojis gali būti agresyvus, todėl elgtis reikia be galo atsargiai.

Kai šuo mato iš tolo vaikus, galima mesti jam keletą skanėstų. Taip jam bus lengviau atsipalaiduoti, priprasti. Labai lėtai, per kelias dienas, savaites ar mėnesius (priklausomai nuo baimės sunkumo), galite mažinti atstumą tarp šuns ir vaikų (kol nėra streso požymių). Pratindami, vis dalykite jam skanėstus ir pagyrimus. 

Raskite patyrusį šunų dresuotoją, mokantį elgtis su baimingais šunimis. Atminkite, kad bijantys vaikų keturkojai yra linkę kandžiotis, todėl pasitelkite profesionalą, kuris padės rezultatą pasiekti greičiau bei saugiau.

Būkite kantrūs

Turėkite omenyje, kad šuns pratinimas prie vaikų gali užtrukti, o kai kuriais atvejais iš viso neatnešti reikiamų rezultatų (kai kurie augintiniai per visą savo gyvenimą taip ir nepriima vaikų). Bet veikdami kantriai ir atsargiai, tikėtina, sugebėsite sumažinti jo baimę ir užkirsti kelią galimai keturkojo agresijai.

šuo namuose, šuns baimė, šuo ir vaikai