TVKą reiškia, kai vaikas sako „aš tavęs nekenčiu“?
fizkes | Shutterstock.com
Daugeliui tėvų bent kartą gyvenime tenka susidurti su fraze „aš tavęs nekenčiu“. Tuomet nepaprastai suspaudžia širdį. Ši frazė yra tokia negailestinga ir žiauri tėvų atžvilgiu, kad norisi pamiršti, jog vaikas tai kažkada pasakė.
Be galo svarbu suprasti, kad šie vaiko žodžiai nereiškia jo „nemeilės“. Tai tėra impulsas, emocijų išraiška, reiškianti, kad jis yra nusivylęs, jam trūksta savikontrolės. Šie žodžiai reiškia ne ką kitą kaip: „Aš negaliu susitvarkyti su situacija ir nesu pakankamai brandus, kad reaguočiau tinkamiau.“
Daugeliu atvejų šio sakinio emocinis svoris priklauso nuo to, ar ją girdime iš mažo vaiko, ar – paauglio.
Itin mažas vaikas – iki trejų
Gražiai praleidote popietę žaidimų aikštelėje, bet atėjus laikui vykti namo vaikas ima žarstytis kovingomis frazėmis? Greičiausiai tokiu būdu jis bando atkreipti jūsų dėmesį ir gauti tai, ko nori: dar kurį laiką pasilikti ir pažaisti su vaikais. Ekspertai pataria nekreipti dėmesio į tokius vaikų eksperimentus ir reaguoti į juos tyla. Kai mažylis pamatys, kad tokiu būdu nieko nepasieks, – jis nustos tą daryti. Priešingu atveju tokios frazės kartosis nuolat.
Svarbu
Vaikai linkę vis kartoti frazę „aš tavęs nekenčiu“, jei dažnai girdi ją iš suaugusiųjų. Vaikai atkartoja tėvų elgesį ir renkasi tą kalbą, kurią girdi aplinkui, taigi prie jų kalbėti vertėtų ypač atsargiai.
Mažas vaikas – iki šešerių
Laikas miegoti. Paprašėte savo sūnaus išjungti televizorių ir apsivilkti pižamą, bet jis jūsų „negirdi“. Po trečio prašymo išjungiate televizorių. Tai nutinka įdomiausią filmuko siužeto akimirką, taigi sukelia vaiko įniršį. Prasideda ginčas.
Kai maži vaikai sako „aš tavęs nekenčiu“, jų tikslas – įskaudinti jus. Jūs ką tik sugadinote linksmybes, ir jie tiesiog trokšta keršto. Kaip deramai reaguoti tokiu atveju? Tiesiog nuginkluokite juos gerumu. Žodį „nekenčiu“ atremkite fraze „na, o aš tave myliu“. Tokia reakcija turėtų numalšinti vaiko norą dar kada nors kartoti panašius žodžius.
Svarbu
Nesulaukę norimos reakcijos ir jiems nepavykus jūsų išprovokuoti, jie dar gali vieną kitą kartą bandyti pakartoti šią frazę, bet ilgainiui tikrai nustos.
Vyresnis vaikas – iki dvylikos
Kai vaikai vyresni ir jų bendravimo įgūdžiai susiformavę, galite pradėti kalbėtis su jais apie jausmus. Bet nepersistenkite: jei jūsų atžala supras, kad jos dėmesio pritraukimo strategija veikia, bandys tą daryti nuolat.
Vaikai dažnai vartoja šią frazę, nes tiesiog neturi kitų žodžių savo apmaudui išreikšti. Pavyzdžiui, jei išjungiate kompiuterinį žaidimą pačiame veiksmo įkarštyje, o vaikui puikiai sekėsi, jo apmaudui ir nusivylimui nebus galo.
Svarbu
Tokiais atvejais pravartu nuoširdžiai pasikabėti ir sukurti „įspėjimų sistemą“: iki kelintos valandos žaidžiame, kada privalu eiti miegoti.
Paauglys – nuo trylikos
Paaugliai puikiai supranta žodžių „aš tavęs nekenčiu“ reikšmę ir taip sako, kad pasiektų didžiausią neigiamą poveikį. Tokius jo žodžius dažnai išprovokuoja užslėpti jausmai ir jau kurį laiką paauglį varginančios problemos, jam pačiam to nesuprantant.
Atkreipkite dėmesį į tai, ką paauglys sako iškart po šių žodžių. Ar tai yra „tu niekada neleidi man daryti nieko smagaus“, o gal – „kodėl tu taip nekenti mano draugų“ išdava? Labai svarbu įsiklausyti į tai, ką sako vaikas, nes tai leidžia suprasti jo žodžių kontekstą ir priežastį, sukėlusią įniršį. Bet kokiu atveju kai paauglys sako „nekenčiu“, tai dažnai reiškia konkrečią, šį pasakymą sukėlusią problemą, apie kurią būtina pasikalbėti.
Svarbu
Pirmiausia atsitraukite ir duokite paaugliui laiko nusiraminti. Tada, radę tinkamą akimirką, mėginkite prakalbinti. Įsiklausykite į jo rūpesčius, ir supraskite, kas iš tikrųjų jį neramina. Išgirdę priežastis, ramiai pasidalykite savo mintimis ir pasistenkite rasti kompromisą.
Netenkate kantrybės?
Atminkite: mažiau yra daugiau. Kuo ramiau reaguojate, kuo mažiau žodžių vartojate, atsakydami į vaiko elgesį, tuo jūsų reakcija veiksmingesnė. Griežtos ar skaudžios tėvų reakcijos tik dar labiau pablogins situaciją.
Nebandykite išspręsti problemos tuojau pat. Tiesiog atsitraukite, duokite sau laiko nusiraminti, o įtampai nuslūgti. Kai viskas aprims, paklauskite vaiko, ar jis yra pasiruošęs kalbėtis. Nepamirškite: abipusė pagarba šiuo atveju svarbiausia. Gerbkite vaiką, ir jis gerbs jus.
