Kaip mamai suvaldyti susierzinimą ir pyktį?
Visi esame žmonės, tad ir pavargstame, ir susergame, ir susierziname, ir supykstame. Žinoma, mažieji to dar nesupranta, tad neigiamos mamos emocijos juos glumina ir gąsdina. Ką daryti, jeigu viskas, atrodytų, krenta iš rankų ir tampa vis sunkiau susivaldyti? Kaip sutramdyti savo susierzinimą ir pyktį? Kaip kritinėse situacijose elgtis prie vaikų?
Mąstykite pozityviai
Kiekvienam žmogui reikėtų suprasti, kad daugelio situacijų pakeisti negalime, tačiau galime pakeisti savo požiūrį į jas. Pavyzdžiui, mes negalime numalšinti vaiko verksmo, kuomet kalasi dantukai ar kamuoja liga (žinoma, galime ir privalome jam padėti, gydyti), tad belieka keisti savo požiūrį: „Taip, vaikas verkia, esu neišsimiegojusi, bet visos su tuo susiduria, tai laikina“. Lygiai taip pat negalime „priversti“ laiku atvykti vėluojančio autobuso, išmokyti aplinkinius visuomet bendrauti mandagiai, negalime atsukti laiko atgal ir nesudaužyti to puodelio.
Psichologų teigimu laimingi žmonės nebūtinai yra patys sveikiausi, sėkmingiausi, turtingiausi, turintys puikias šeimas ir visuomet darnius santykius. Su įvairiomis problemomis susiduria visi, tačiau laimingi žmonės moka įvelgti teigiamą pusę, ieško konkstruktyvių sprendimų ir stengiasi išlikti ramūs.
Suskaičiuokite iki 10
Dažniausiai girdimas ir supykus nuolat primenamas patarimas apie suskaičiavimą iki 10 gali net pradėti erzinti! „Nenurašykite“ šio seno metodo, jis tikrai veikia! Skaičiuojant ramiai įkvėpkite ir iškvėpkite - tolygus kvėpavimas normalizuos širdies ritmą, pyktis atslūgs.
Jeigu šis būdas jus erzina, tai suraskite kitą, jums tinkantį. Svarbu pykčio akimirką neišsilieti ant aplinkinių (ypač, jeigu auginate kūdikį, juk net, atrodytų, menkas supurtymas gali turėti negrįžtamų pasekmių!), o trumpam nukreipti savo mintis kitur. Nueikite prie lango ir raskite mėlyną automobilį, pasilenkite ir persiriškite batų raištelius, išplaukite indus, susipinkite kasą...
Dalinkitės darbais
Labai dažnai susierzinimo ir pykčio priežastimi tampa perdėm didelis darbų kiekis, laiko stoka ir nuovargis. Tyrimai rodo, kad moterys namuose atlieka net 40% daugiau buities darbų, nei vyrai, tad nuolatinis nuovargis neturėtų stebinti...
Surenkite šeimos pasitarimą ir sąžiningai pasiskirstykite darbus. Juk jeigu jūsų nuotaika pasitaisys, būsite laimingesnė ir ramesnė, tai vyras bei vyresnėliai indus plaus, vakarienę gamins ir lygins su dideliu malonumu!
Venkite stresinių situacijų
Pabandykite objektyviai įvertinti, kas jus labiausiai erzina ir pykdo bei venkite šių situacijų (arba spręskite problemą, jeigu tai yra įmanoma). Pavyzdžiui, jeigu pyktis kyla vakare, kuomet ateina metas gaminti vakarienę, guldyti mažylį ir baigti namų ruošos darbus, tai galbūt dalį pareigų gali perimti vyras? O gal kilimus išsiurbti sugebėtų vyresnėlis?
Vaikus auginančios mamos kasdien atlieka milijoną darbų, tad jos tikrai gali pervargti, palūžti ir susierzinti, pradėti pykti. Svarbu išmokti planuoti - pabandykite susidaryti dienotvarkę ir jos laikykitės (ir jokiu būdu neteiskite savęs, jeigu kartais to padaryti nepavyks!). Į dienotvarkę ne tik įtraukite įvairius darbus ir laisvalaikio valandėles, bet ir ties kiekvienu punktu palikite bent 10-15 min. „nenumatytiems atvejams“, kurių auginant vaikus tikrai pasitaiko.
Skirkite laiko sau
Kiekvienai mamai sunku palikti savo vaikus, tačiau nuolat būdamos su jais darome meškos paslaugą tiek sau, tiek ir mažyliams. Vaikams geriau valandėlę ar dvi praleisti be mamos, tačiau ją matyti pailsėjusią, laimingą, realizuojančią save ir spinduliuojančią pasitikėjimu savimi.
Atraskite jums malonią, raminančią ir padedančią atitrūkti nuo buities veiklą. Galbūt tai trumpas susitikimas su draugėmis, gal tiesiog pagulėjimas putų vonioje su knyga (kol vyras su vaikais parke, kad nekiltų noro pasibelsti į vonios kambario duris), bėgiojimas ar treniruotė sporto klube, o gal užsienio kalbos pamokos ar papildomas darbas keletą valandų per dieną?
Rūpinkitės savo dvasiniu pasauliu
Atsivertusios žurnalą ar internetinį portalą rasime daugybę straipsnių apie rūpestį savo kūnu - sveiką mitybą, sportą, masažus, odos ir plaukų priežiūros priemones. Tai puiku, svarbu, kad fizinė būklė būtų gera, tačiau nereikėtų pamiršti ir dvasinio pasaulio.
Pasistenkite kasdien bent 15 minučių skirti vidinės harmonijos paieškoms. Pasimelskite, medituokite, paskaitykite filosofinę ar savęs tobulinimo knygą. Net ir trumputis dėmesys dvasiai jums suteiks daugiau vidinės ramybės, pasitikėjimo savimi, išmokys labiau vertinti tai, ką turite ir nesijaudinti dėl nesėkmių.
Auklėkite ir supraskite vaikus
Esate pavargusi, reikia baigti namų ruošos darbus, turi ateiti svečiai, pamiršote nupirkti grietinės, o vaikas jau tuoj klykdamas kris ant parduotuvės grindų. Pažįstama? Tiesiog sprogti iš pykčio galima, ar ne? Dažnai ir sprogstame, grubiai nutempiame vaiką, jį apšaukiame...
Auklėkite vaikus ne atsidūrusios kritinėje situacijoje, o visuomet. Kalbėkitės su jais, pagirkite už gražų elgesį. Pavyzdžiui, jeigu kitą kartą vaikas parduotuvėje elgtis gražiai, ramiai leis jums apsipirkti, tai nepamirškite jam padėkoti, pasidžiaukite juo, gal net apdovanokite nupirkdamos bananą. Taip pat išmokite suprasti vaikus - juk ikimokyklinukų isterijos priepuoliai dažniausiai visiškai nesąmoningi, tai nesugebėjimas suvaldyti savo emocijų, kurį „paaštrina“ vaiko nuovargis, alkis, troškulys, liga. Daugiau apie tai galite paskaityti čia: Isterijos priepuoliai: kaip jų išvengti ir nuraminti suirzusį vaiką?
Paprašykite pagalbos
Pagalbos prašyti tikrai normalu ir visiškai negėda, ypač, jeigu auginate mažus vaikus ir nuo to priklauso jų, jūsų ir jūsų šeimos dvasinė bei fizinė sveikata. Jeigu juntate, kad ant jūsų pečių gula svoris, kurio tiesiog nebegalite panešti, tai, visų pirma, atvirai pasikalbėkite su vyru, kitais šeimos nariais. Pagalvokite, kaip būtų galima paskirstyti darbus, pasiimkite bent vieną išeiginę ir vaikus palikite vyro, senelių ar auklės globoje.
Negalėdamos susidoroti su nuolat kylančiu pykčiu ir susierzinimu nedvejodamos ieškokite profesionalios pagalbos! Juk mamos ramybė, vidinė harmonija ir pakili nuotaika yra geriausia dovana tiek jai pačiai, tiek ir jos vaikams!