TVKaip ugdyti vaikų ir paauglių finansinį raštingumą?
Studio Romantic | Shutterstock.com
Kelerius pastaruosius metus atlikti tyrimai rodo, kad lietuviams trūksta finansinio raštingumo žinių. Ne išimtis – ir vaikai: jų žinios – kur kas skurdesnės nei kitose ES valstybėse gyvenančių vaikų.
Pagrindinės vaikų finansinio raštingumo problemos:
- spragos švietimo sistemoje;
- skurdžios tėvų finansinio raštingumo žinios;
- netinkamas tėvų elgesys su pinigais.
Pastebima, kad tėvų finansinis raštingumas tiesiogiai atsispindi vaikų elgsenoje priimant tam tikrus su pinigais susijusius sprendimus. Taigi, kuo anksčiau pradedame formuoti tinkamus įpročius, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje vaikai nesusidurs su finansiniais sunkumais.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų finansinio raštingumo ugdymas
Apie pinigus kalbėtis galima jau su 3–5 metų vaikais. Tad kokiais būdais ugdyti vaikų finansinį raštingumą?
Žaidimai. Tokio amžiaus vaikai informaciją geriausiai įsimena per žaidimus, taigi galima žaisti parduotuvę – vaikas mokysis skaičiuoti, strateguoti, kitus su pinigais susijusius žaidimus. Geriausia naudoti tikrus pinigus, nors tinka ir piešti popieriniai ar pinigų ekvivalentai (akmenėliai, pagaliukai ir kt.).
Žinių pritaikymas praktikoje. Drauge su vaiku eikite į parduotuvę: tegul jis padeda apsipirkti. Tiesa, prieš tai reikėtų sudaryti pirkinių sąrašą ir pirkti tik jame esančias prekes. Pasakokite vaikui, kodėl reikia planuoti pirkinius, kas yra akcijos ir nuolaidos, galiausiai, supažindinkite jį, kaip uždirbti pinigus, parodykite, kaip mokėti mokesčius ir t. t.
Taupymas. Blogiausia, ką tėvai gali padaryti – tai pirkti viską, ko tik vaikas užsimano. Jau patys mažiausi vaikai, padedami tėvų, gali taupyti norimam daiktui. Kaskart, kai vaikas gaus monetą ar banknotą, drauge suskaičiuokite, kiek pinigų jis jau turi ir kiek dar trūksta trokštamam pirkiniui. Kai vaikas turės reikiamą sumą, drauge vykite į parduotuvę pirkti norimo daikto: tegul vaikas pats suskaičiuoja pinigus ir sumoka pardavėjai.
Galimybė užsidirbti. Net ir patiems mažiausiems vaikams reikėtų suteikti galimybę užsidirbti. Pavyzdžiui, puikus būdas – drauge nuvykti į taromatą, leisti vaikui pačiam priduoti butelius ir po to nueiti į parduotuvę ir nusipirkti žaisliuką ar saldumyną.
Mokymas, kad būtina dalintis ir dovanoti. Vaikams paaiškinkite, kad yra socialiai pažeidžiamų asmenų, organizacijų, kurias reikia remti. Net nebūtina aukoti pinigų: pavyzdžiui, vaikas gali atrinkti žaislus, su kuriais nebežaidžia, ir padovanoti juos vaikams iš sunkiau besiverčiančios šeimos.
Paauglių finansinio raštingumo ugdymas
Mokymas su pinigais elgtis racionaliai. Duokite paaugliams įvairių užduočių, kurios ugdytų jų gebėjimą racionaliai apsipirkti arba investuoti. Pavyzdžiui, jei paaugliui reikia naujų drabužių, galite duoti jam 50 eurų ir paskatinti apsipirkti savarankiškai. Ši suma – gana nedidelė, tad jei reikia nusipirkti daugiau drabužių, vaikui teks pasukti galvą, ką ir kur įsigyti. Taip pat papasakokite, kad kiekvieną daiktą reikia rinktis labai atidžiai, gerai viską apgalvojant ir palaukiant: jaunuolis mokysis vengti spontaniškų pirkinių.
Brangesni nebūtinieji pirkiniai – tik iš santaupų arba dovanų gautų pinigų. Jei paauglys visus trokštamus daiktus gauna lengvai, jis jų nevertina, be to, atimame pasitenkinimą savimi, kai, pagaliau susitaupius ar užsidirbus reikiamą sumą, jaunuolis gali įsigyti trokštamą daiktą. Taigi, išmaniesiems prietaisams, dviračiui ir panašiems pirkiniams paauglys turi nuosekliai taupyti bei jam turi būti sudaromos sąlygos bent kiek pinigų užsidirbti.
Skatinimas užsidirbti. Paaugliams suteikite galimybę užsidirbti atliekant darbus, už kuriuos paprastai mokate (pavyzdžiui, automobilio plovimas, automobilio salono siurbimas, mažesnio broliuko ar sesers priežiūra ir kt.). Tiesa, už darbus, kurie ir taip įeina į paauglio kasdienes pareigas (kambario, namų tvarkymas, šiukšlių išnešimas ir pan.), pinigų nemokėkite. Labai šaunu, jei šeima ar artimieji turi verslą: paauglys galės užsidirbti padirbėdamas vakarais, savaitgaliais ar vasaros atostogų metu.
Kišenpinigiai. Kišenpinigiai turi būti skirti ne maistui ar kanceliarinėms priemonėms, kurių prireiks mokykloje, bet asmeninėms paauglio išlaidoms. Kišenpinigius jis gali išleisti kur nori. Jaunuolis neišvengiamai padarys klaidų (pavyzdžiui, savaitės kišenpinigius išleis saldumynams, bulvių traškučiams ir gaiviesiems gėrimams), tačiau tai – irgi edukacijos dalis.
Asmeninė banko kortelė ir investavimo pradmenys. Paaugliams galima užsakyti banko kortelę ir į ją pervesti kišenpinigius: jaunuolis pats galės spręsti, kam ir kiek pinigų išleisti, o gal geriau taupyti ir pan. Taip pat paaugliai jau gali patys investuoti santaupas: pasidomėkite jiems tinkamomis investavimo alternatyvomis ir pasiūlykite jas.
Finansinį raštingumą lavinančios programėlės. Šiuo metu visi be išimties paaugliai turi išmaniuosius telefonus, tad galite paskatinti juos atsisiųsti įvairių finansinį raštingumą ugdančių programėlių: paauglys, užuot visą laiką praleidęs socialiniuose tinkluose, tikėtina, daugiau laiko praleis naudingai.
Atsakingo skolinimosi principų aiškinimas. Paauglius galima mokyti, kaip skolintis atsakingai: kaip pasirinkti kreditorių, kada verta imti paskolą, ką pagalvoti prieš skolinantis ir t. t. Taip pat papasakokite, kuo išskirtinės kreditinės kortelės ir kaip nepatekti į jų pinkles.
Ruošimas savarankiškam gyvenimui. Paauglį galima įtraukti į taupymo jo studijoms procesą (ne visos santaupos turi būti skirtos pramogoms ar įvairiems nebūtiniesiems pirkiniams), pamokyti sudaryti preliminarų pajamų ir išlaidų sąrašą, racionaliai paskirstyti pajamas taip, kad sėkmingai pavyktų išgyventi visą mėnesį ir t. t.
