Ko nereikėtų drausti vaikams?

Neskubėkite išsigąsti – niekas nesako, kad neturi būti jokių ribų. Vaikui ribos yra būtinos, o štai nuolat kartojamas „negalima“ (tik todėl, kad mums taip patogiau, nes nuolat esame pavargę, susierzinę ar užimti) – ne. Juk būtent tokie draudimai galiausiai tampa kompleksų, baimių, kaltės jausmo ir kitų problemų, kurios lydės vaiką visą gyvenimą, priežastimi. Draudimai turi būti teisingi! Ko kategoriškai negalima drausti?
 
Valgyti patiems
 
Žinoma, sumaitinti košę trunka daug greičiau, nei sulaukti, kol vaikas pavalgys pats – o ir skalbti ar tvarkytis po to tenka mažiau... Tačiau taip iš atžalos atimama galimybė tapti savarankiška asmenybe – juk neįgudusiomis rankutėmis šaukštą iš dubenėlio nepametus turinio į burną pernešti nėra taip jau paprasta. Užduotis atsakinga, o pats procesas reikalauja susitelkimo. Jei leisite vaikui valgyti pačiam, jums neteks stebėti, kaip „blogai“ pikta auklėtoja maitina jūsų atžalą. Negailėkite laiko pirmiesiems savarankiškiems žingsniams – vėliau tai labai supaprastins auklėjimą.
 
Padėti mamai ir tėčiui
 
„Neimk, pamesi iš rankų!“, arba „Nekelk, išpilsi!“ – frazės, kurias pyktelėjusi kartais rikteli turbūt beveik kiekviena mama. O po to stebisi, kad mažylis nieko nemoka... Neatimkite iš atžalos galimybės jums padėti – taip ji jaučiasi suaugusi ir reikalinga. Nieko baisaus, jeigu po vaiko „pagalbos“ teks ilgiau plauti virtuvę – tai greitai praeis, ir namuose turėsite nepakeičiamą pagalbininką. Aprūpinkite atžalą priemonėmis ir leiskite augti, tobulėti. Vaikas nori jums padėti nešti rankinę? Duokite maišelį su bandelėmis. Atžala pirmą kartą plauna indus? Duokite tokius, kurie nedūžta arba kuriuos sudaužyti negaila. Visko išmokstama – reikia tik laiko ir noro.
 
Piešti dažais
 
Saviraiškos galimybė yra labai svarbi. Piešimas dažais lavina smulkiąją motoriką, fantaziją, mažina stresą, ramina nervų sistemą, padeda pajusti savo vertę ir turi daugybę kitų privalumų. Nupirkite vaikui netoksiškų dažų, apvilkite senus marškinėlius, kuriuos nebūtų gaila sutepti, arba paieškokite prijuostės, patieskite ant stalo (ar grindų) klijuotę ir leiskite mažyliui pasireikšti. Galite nusipirkti (ar pasidaryti) molbertą, arba skirti kūrybai vieną kambario sieną – tegul atžala pasidžiaugia.
 
Išsirengti namuose
 
Mažyliams būdinga nusitraukti nuo savęs nereikalingus drabužius, bėgioti basomis ar net išsirengus nuogai. Toks noras yra visiškai natūralus. Neskubėkite pykti ir versti apsirengti (žinoma, jeigu basomis bėgiojama ne pliku betonu). Kambario temperatūroje 15-20 minučių lakstymas be kojinių tikrai nepakenks (netgi atvirkščiai – bus tik į naudą).
 
Reikšti savo emocijas
 
Kitaip tariant – šokinėti ir bėgioti, šūkauti, linksmintis ir pan. – tiesiog būti vaiku. Suprantama, kad poliklinikoje ar svečiuose reikia laikytis taisyklių ir toks elgesys jau nebus priimtinas, tačiau namuose vaikas tegul bus savimi. Jam tai yra būdas išlieti savo energiją, atsikratyti streso, atsipalaiduoti.
 
Karstytis vaikų žaidimų aikštelėje
 
Nereikia traukti vaiko už rankos ir šaukti: „Nelipk, pavojinga!“, tempti atžalos į smėlio dėžę. Taip, tai gali būti pavojinga – tačiau tam ir reikalingi tėvai, kad paaiškintų saugumo taisykles, parodytų, kaip užlipti ar nulipti, pasaugotų iš apačios, kad mažylis nenukristų ir nesusižeistų. Geriau tegul jis jūsų akivaizdoje mokosi kontroliuoti savo kūną, o ne kariasi kur nors pasislėpęs vienas ir be patirties.
 
Žaisti su vandeniu
 
Suprantama, kad mažylis greičiausiai žais potvynį ir sušlaps nuo galvos iki kojų. Bet kiek džiaugsmo bus jo akyse! Kiek pozityvių emocijų jis patirs! Išskirkite erdvę, kur jis galės pasiturkšti, duokite žaidimams su vandeniu indelių (kibirėlių, šaukštų, plastikinių stiklinaičių ir pan.).
 
Šokinėti ir bėgioti per balas
 
Balos visiems be išimties vaikams – džiaugsmo šaltinis. Ir netgi kai kuriems suaugusiesiems! Nupirkite atžalai ryškius guminius batus ir leiskite bėgioti per balas. Teigiamos emocijos – geros psichinės sveikatos pagrindas.
 
Liesti dūžtančius daiktus
 
Kiekvienam mažyliui būdingas smalsumas. Jiems būtina viską pačiupinėti, apžiūrėti, paragauti. Neskubėkite atiminėti lentynoje dulkančios statulėlės ar puodelio. Paaiškinkite, kad daiktas jums labai brangus ir žaidimams netinka, o štai palaikyti ir jį apžiūrėti – galima. Jeigu gi daiktas vis dėlto sudužo – nešaukite ir negąsdinkite vaiko. Galite pasakyti, kad šukės neša laimę, ir jas sušluoti – o vaikas tegul palaiko semtuvą.
 
Turėti savo nuomonę
 
Mama, žinoma, geriau žino, kokie marškinėliai geriau derės prie šortukų, arba kaip turi stovėti žaisliukai, kokia tvarka valgyti patiekalus ir dar daugelį kitų dalykų. Tačiau jūsų atžala jau visavertė asmenybė – ji turi savo troškimų, savo nuomonę. Atsižvelkite į tai. Vaikui „Todėl, kad aš taip pasakiau“ – ne argumentas. Įtikinkite savo teisumu arba turėkite drąsos sutikti su jo nuomone.
 
Žaisti su indais
 
Viską, kas pavojinga ir brangu, slėpkite kur nors toliau, o plastikiniai indai, šaukštai, mentelės ir puodai tikrai nenukentės. Tegul vaikas žaidžia! Na, o jeigu nepagailėsite makaronų, pupų ar kruopų, mažylis su didžiausiu malonumu pilstys juos iš vieno indo į kitą.
 
Miegoti šviesoje
 
Mažyliai, ypač 3-4 metų amžiaus, bijo miegoti tamsoje. Tai normalu – psichologinį „atitrūkimą“ nuo mamos dažnai lydi naktiniai košmarai. Neperlenkite lazdos, pratindami vaiką miegoti atskirai ir tamsoje. Įsigykite naktinį šviestuvą.
 
Nesuvalgyti visko iki paskutinio trupinio
 
Nereikia versti vaiko suvalgyti visą košę arba sriubą, jeigu jis to nenori. Pietūs turi būti ne kankyne, o malonumu. Jeigu atžalos apetitas blogas, neleiskite dažnai užkandžiauti ir laikykitės mitybos režimo.
 
Fantazuoti
 
Savo vaiką jūs pažįstate geriau nei bet kas kitas. Mokykitės atskirti „meninius pramanus“ (fantazijas) nuo akivaizdaus ir tikslingo melo. Pramanai – tai žaidimas ir asmeninė vaiko visata. Melas – neleistinas reiškinys ir vaiko nepasitikėjimo jumis požymis.