Vaikas
Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia po gimdymo praėjus 4-6 savaitėms. Skaityti
visą straipsnį
PalaimintaMAMA parašė:
Aš tai net pradėjau galvoti: pavargusi ir be daug make up mama: gera mama, kuri skiria savo laiką ne blakstienoms, o vaikuiMane tas guodžia
Pritariu🫶Prioritetai pasikeičia ir tai yra normalu☺️ Jeigu nėra pagalbos iš šalies, tai mamai sunkiau rasti laiko procedūroms, pasidažyt, o kartais net ir pavalgyt būnant namuose.
Dariausi tyrimus, prieš kokį pusmetį tai dariausi tikrai išsamius: ir pilną skydliaukę, ir lytinių hormonų, ir kitus "standartinius". Ir šiaip, vis pakartoju, ko trūksta, tai nebent vit D, tai vis pageriu, visa kita normose. Aš galvojau, kad iš to išlipsiu pati, atrodo, kitos susitvarko, ir išsimiega, va, viena mano pažįstama tai visą gyvenimą miega po 5-6 valandas ir kaip su varikliuku visur, pilna energijos, net su mažais vaikais taip pat buvo. O aš kažkoks vaikščiojantis šešėlis. Užtenka smulkmenos, kad išmustų iš pusiausvyros, ir tada arba į ašaras puolu ir savidestrukciją mintimis, arba į agresiją. Atrodo, sėdžiu namie, nieko nedarau, nieko nebesiekiu, nieko nebetobulėju, tik atvirkščiai - regresuoju. Net žinių nebepažiūriu, nes laikausi nuo ekranų vaikui, kiek įmanoma. Visa dieną tik apie vaiką, vaikui, su vaiku, dėl vaiko, labai stengiuosi lavinti, dar kažką, bet pervargstu ir nieko nebenoriu. Ir kuo toliau, tuo dažniau ir labiau. Ir mintys tampa vis juodesnės ir juodesnės, kad manęs nebeliko, kad viduj aš mirus, tik "vaiko aptarnavimo aparatas" likau, o ir tai ne pats geriausias, nes kitos gi geriau daro, viską suderina, linksmos, laimingos, gražios, daro karjeras. Esu per silpna, kad sau ką nors padaryčiau, bet nebenoriu net gyventi, jaučiuosi užspausta į kampą ir nebematau išeities. Prisimenu iki vaiko paskutiniai keli metai buvo mano gražiausi metai - jaučiausi daranti, auganti, motyvuota, siekianti, graži, atradusi savo stilių ir ramybę savo kūne, turėjau jėgos ir stiprybės. O dabar nieko nebeliko, tik neigiamų emocijų kratinys. Labai pavargau.
Aurora223 parašė:
Dariausi tyrimus, prieš kokį pusmetį tai dariausi tikrai išsamius: ir pilną skydliaukę, ir lytinių hormonų, ir kitus "standartinius". Ir šiaip, vis pakartoju, ko tr…
Labai tave suprantu ir noriu stipriai apkabinti per atstumą. Tai, ką aprašei – apie tą jausmą, kad esi tik „aptarnavimo aparatas“, apie piktumą, ašaras ir mintis, kad nebenori gyventi – man skamba kaip gili depresija ir perdegimas 🥺🥺Iš šito pati savęs už plaukų neištrauksi, ir tikrai nereikia bandyti. Geriausia būtų kreiptis pagalbos į specialistus ir kuo greičiau.
Mano nuoširdus patarimas - mesk visus tobulos mamos standartus per bortą. Koks dar lavinimas ar kovojimas su ekranais, kai pati vos kvėpuoji? Įjunk filmuką, duok vaikui saugių žaislų ir tiesiog atsigulk šalia. Patys ekranai savaime nėra blogis, o jų besaikis naudojimas. Vaikui daug svarbiau laiminga mama🤍 Instagrame siūlau paskaitinėti Simonos Banevičiūtės post'ą apie draudimus ir kaip veikia realybėje. Kuo labiau draudi, tuo labiau vaikas nori tų ekranų...
modern_juliet parašė:
Labai tave suprantu ir noriu stipriai apkabinti per atstumą. Tai, ką aprašei – apie tą jausmą, kad esi tik „aptarnavimo aparatas“, apie piktumą, ašaras ir mintis, k…
Aurora223 parašė:
Dariausi tyrimus, prieš kokį pusmetį tai dariausi tikrai išsamius: ir pilną skydliaukę, ir lytinių hormonų, ir kitus "standartinius". Ir šiaip, vis pakartoju, ko tr…
Iš visos šitos patirties, kuri tikrai labai skausminga ir sudėtinga, man labiausiai krinta į akis, kad nėra net jokios užuominos į vyrą, jo atsakomybes. Mamos niekada neturėjo auginti vaikų vienos, instagram idealios tėvystės estetika tikrai gali stipriai paveikti savivertę, bet šeimoje egzistuoja dar bent vienas suaugęs žmogus. Kur jis?
Yra, ir vyras superinis, labai palaiko, labai padeda. Ir tame dar blogiau, nes aš jaučiuosi kalta, nes aš juk mama, aš turiu susitvarkyti pati, ir labai sąžinė graužia, ir jaučiuosi neverta tos pagalbos, ir atrodo, jei vaiku rūpinasi vyras, tai aš dar labiau nieko verta, nes aš gi nieko nedirbu, tik namie sėdžiu, o vyras dirba, uždirba. O aš tik parazituoju. Ir kai duoda laiką poilsiui, o aš nepailsiu, nes smegenys neatsijungia, jaučiuosi tada ir to poilsio neverta, nes kam? juk nepailsiu. Mano logikoje tada atrodo, kad geriau tada vyrui duoti ilsėtis, jis nors pailsi, atsigauna per tą poilsio laiką. Ir iš šalies taip viskas gerai atrodo, kad dėl to dar blogiau jaučiuosi, nes kodėl tada man kažkas negerai? Kodėl esu per vieną žodį nuo ašarų, kodėl negaliu užmigti ir miegoti, kodėl vis panikuoju, ir juodas mintis galvoju, norisi išeiti naktį į mišką ir nebegrįžti. Ir vyras palaiko, skatina ieškoti pagalbos, o man baisu, kad manęs niekas nesupras, kad man neįmanoma padėti, kad niekas jau nebepasikeis, kad aš kokia nors "psichinė". Ir čia buvo baisu rašyti, atrodo - taigi ko čia dejuoji, ot lebeda
Aurora223 parašė:
Yra, ir vyras superinis, labai palaiko, labai padeda. Ir tame dar blogiau, nes aš jaučiuosi kalta, nes aš juk mama, aš turiu susitvarkyti pati, ir labai sąžinė grau…
Pirmiausia reikia nustoti sakyti, kad vyras padeda. Vyrai nepadeda - jie yra tėvai, kurie irgi turi prisiimti atsakomybę už savo šeimą. Man atrodo, kad jei savo vyrą vertinat kaip mažą vaiką - jūs negerbiat jo kaip suagusio žmogaus. Iš to ką rašot tai jis nori prisiimti atsakomybę, nori, kad jums būtų geriau, nori santykių, kuriuose yra du tėvai, du sutuoktiniai. O iš pirmos jūsų žinutės iš viso atrodė, kad jis neegzsituoja.
Reikia suprasti, kad šita būsena yra dažna ir ji iškraipo santykį su tikrove. Ji susideda iš labai daug skirtingų dalykų ir jų neįmanoma sukontroliuoti - visuomenės lūkesčių, šeimos, hormonų ir t.t. Tai nėra kažkoks jūsų asmeninis feilas ar patvirtinimas, kad jūs kažkia brokuota mama. Bet dėl savęs, savo šeimos turite kreiptis pagalbos. Pasižiūrėkit pdcentras instagrame - jie organizuoja pagalbą, yra nemokamos grupės. Be to visiems draustiems priklauso 10 konsultacijų jūsų psichikos centre (prie jūsų poliklinikos, siuntimo nereikia).
Žinot, čia kaip skrendant lėktuvu - deguonies kaukę pirmiausia užsidėti reikia tėvams, kad galėtų ją uždėti vaikui. Ir taip yra ne todėl, kad vaikai nerūpi, o todėl, kad jiems reikia adekvataus suaugusio žmogaus, kuris padėtų išgyventi krizę.
Aurora223 parašė:
Sveikos. Kaip jūs įveikėt depresiją? Pasakykit, kad įmanoma iš to išlipti. Turiu nuotabų sveiką vaikutį, ne per toliausiai antrasis gimtadienis, turiu nuostabų vyrą…
as esu islipusi. truko kone du metus. padejo ilgalaike psichoterapija ir vaistai. atrodo, kad ta busena niekada nesibaigs, ar ne? bet ji baigiasi, patikekite. tik reikia ideti darbo, tikejimo, meiles sau ir tiesiog... išlaukti. po depresijos tik supratau, koks is tiesu yra brangus gyvenimas
Aurora223 parašė:
Yra, ir vyras superinis, labai palaiko, labai padeda. Ir tame dar blogiau, nes aš jaučiuosi kalta, nes aš juk mama, aš turiu susitvarkyti pati, ir labai sąžinė grau…
Tu nesi jokia lebeda ir tikrai ne „psichinė“. Ir tas žodis "parazituoju"...
Būti namuose su vaiku yra beprotiškai sunkus emocinis ir fizinis darbas visą parą, todėl niekas čia neparazituoja – tu tiesiog atidavei visus resursus iki paskutinio lašo.
Labai noriu tave nuraminti – ši būsena gydytojams ir psichoterapeutams tikrai nėra nežinoma ar keista. Jie kasdien mato lygiai taip pat besijaučiančias, pervargusias, didžiulę kaltę nešančias mamas. Niekas tavęs neteis ir nelaikys keista, tave tikrai supras🫶 Tik nebijok prašyti pagalbos, nieko čia gėdingo ☺️
Lokus parašė:
Pirmiausia reikia nustoti sakyti, kad vyras padeda. Vyrai nepadeda - jie yra tėvai, kurie irgi turi prisiimti atsakomybę už savo šeimą. Man atrodo, kad jei savo vyr…
Na bet jūs pati pagalvokit: jei mama namie su vaiku, o vaiko tėvas dirba, mama visą dieną iki vakaro būna viena su vaiku. Ir turi n problemų spręsti: žaidimai, migdymai, nešiojimai, ligos ir t.t. Drabužiai, maisto gaminimas ir n veiklos. Jei vaikas dar ir žindomas, negeria iš buteliuko, tada mama dar ir naktį nepailsi: žindo vaiką. Vis tiek mamai nusileidžia žymiai daugiau visko už tėvą. Nebent tėvas būna namie kartu VISĄ parą ir VISKĄ daro taip pat. Bet tada reik savo verslą turėt, kuriame dirba kiti, o tu surenki pinigus tik. Arba užsienyje, kur duoda metus laiko dekreto ir vyrams. O jeigu vyras visą dieną darbe, jis negali būti toks pats. Va čia ir yra mamos vienušumas ir t.t. Kai visi dirba, ten valgo, geria kavą, ramiai pietauja, su kolegom pasijuokia. Kai tu tuo tarpu viena keiti pampersus, gamini valgyt, žaidi barškučiais, mašinytėm, lėlytėm ir t.t.
4 testuotojų vertinimai
4 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai
Lytinių organų ir lūpų pūslelinė (herpesas)
Vitaminai ir papildai nėštumo metu
Gimdymas Marijampolės ligoninėje (+3)
Aktyvios Mažeikių mamytės 🌞
Padidėjęs prolaktinas ir pastojimas
Gimdos kaklelio vėžys
Krūtinės didinimas (atsiliepimai) (+2)
2027 Birželio mėnesio mažyliai ☀️ (57)
Priešlaikinis gimdymas (+5)
Folio rūgštis planuojant nėštumą: kada pradėti?
2027 birželio mėnesio mažyliai (11)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsVU ligoninės Santaros klinikos akušerijos skyrius (Santariškių gimdymo namai)Nėštumo testo „vaiduokliukai“ ir pokalbiai be pykčiųAntakalnio gimdymo namai
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
