Kelionės, stresas ar sėdimas darbas: kodėl netikėtai sutrinka virškinimas?

Kartais pakanka intensyvesnės savaitės darbe, ilgesnio sėdėjimo prie kompiuterio ar trumpų savaitgalio atostogų, kad įprastas organizmo ritmas pasikeistų. Atrodytų, nieko ypatingo nenutiko, tačiau pilvas tampa sunkesnis, pradeda pūsti, o apsilankymas tualete – neįprastas.

Tokie pokyčiai gali nustebinti, ypač jei virškinimu nesiskundžiate kasdien. Vis dėlto žarnyno veiklai svarbu ne tik tai, ką valgome. Tad aptarkime, kodėl sutrinka žarnyno veikla ir kada gali prireikti pagalbos.

Kodėl pasikeitusi rutina išderina žarnyno veiklą?

Kelionėse kasdienė rutina dažnai pasikeičia – vienomis dienomis keliamės gerokai anksčiau, kitomis leidžiame sau pamiegoti ilgiau, valgome skirtingu laiku, geriame mažiau vandens ir ragaujame mums neįprastus patiekalus. Jeigu keliaujame automobiliu ar lėktuvu, nemažą dienos dalį dar ir praleidžiame sėdėdami. Visa tai skamba kaip visiškai įprasta kelionės dalis, tačiau organizmui tai – nemenkas rutinos pokytis.

Žarnynas taip pat turi savo biologinį laikrodį, kuris gali išsiderinti dėl pasikeitusio valgymo ar miego ritmo. Kelionėse prie to neretai prisideda ir kita priežastis, t. y., nenoras naudotis oro uosto, degalinės ar kitos viešos vietos tualetu. Tuomet apsilankymas atidedamas iki viešbučio ar apartamentų, nors organizmas apie poreikį jau signalizavo anksčiau.

Panašiai gali nutikti ir niekur neišvykus. Užtenka vos savaitės, kai vieną dieną pietaujate dvyliktą, kitą – tik trečią, kelis vakarus nueinate miegoti vėliau, o rytais tenka skubėti. Jei tokie pokyčiai užsitęsia, jų poveikį gali pajusti ir virškinimo sistema.

Stresas ir sėdimas darbas – nematomi virškinimo ritmo trikdžiai

Darbo diena prasideda nuo vieno susitikimo, tada laukia antras, trečias, tarp jų – keli skubūs laiškai. Pietus suvalgote prie kompiuterio, vandens stiklinės net nepaliečiate, o nuo kėdės atsistojate nebent pasidaryti kavos. Vakare gali atrodyti, kad diena buvo fiziškai lengva, tačiau ilgas sėdėjimas ir judėjimo trūkumas vis tiek gali atsiliepti virškinimui.

Ilgai sėdint ir mažai judant žarnyno veikla gali sulėtėti. Kartais užtenka kelių itin sėslių dienų, kai didžiąją laiko dalį praleidžiate prie kompiuterio, automobilyje ar ant sofos. Todėl net trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką ar po darbo, dažnesnės judėjimo pertraukos dienos metu gali būti naudingos ne tik nugarai, bet ir žarnyno veiklai.

Savo vaidmenį atlieka ir stresas. Kai mintys sukasi apie terminus, susitikimus, problemas ar laukiančias užduotis, mažiau dėmesio lieka paprastiems organizmo poreikiams. Galime vėliau pavalgyti, pamiršti atsigerti ar ignoruoti norą nueiti į tualetą, nes „dabar ne laikas“. Taip įtempta dienotvarkė nepastebimai paveikia ir įprastus virškinimo įpročius.

Kada pakanka grįžti prie įprasto ritmo, o kada reikia pagalbos?

Jeigu virškinimas išsiderino po kelionės, įtemptos savaitės ar pasikeitusios dienotvarkės, pirmiausia pabandykite grįžti prie jums įprasto ritmo. Reguliariai valgykite, gerkite pakankamai vandens, daugiau judėkite ir neatidėliokite apsilankymo tualete, ypač kai jaučiate poreikį tuštintis.

Kartais organizmui užtenka kelių dienų, kad viskas vėl grįžtų į savas vėžes. Tačiau jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, o vien kasdienių įpročių korekcijos nepakanka, gali būti vartojami ir vidurius laisvinantys vaistai.

Vieni tokių – geriamieji lašai „Regulax“, kurių veiklioji medžiaga natrio pikosulfatas skatina storosios žarnos peristaltiką. Vaistą vartokite vakare, nes jo poveikis paprastai pasireiškia po 10–12 valandų. Vartodami vaistą visada vadovaukitės pakuotės lapelyje pateiktais vartojimo nurodymais arba gydytojo rekomendacijomis.

Per tą laiką stebėkite, kaip keičiasi jūsų savijauta. Jei per tris dienas ji nepagerėja arba simptomai sustiprėja, kreipkitės į gydytoją. Su specialistu taip pat verta pasitarti, jei vidurių užkietėjimas kartojasi ar kartu jaučiate stiprų pilvo skausmą, pastebite kraujo išmatose, vemiate, karščiuojate ar neplanuotai krenta svoris.