TESTAS: Kas slegia jūsų vaiką?

Ar jūsų vaikas liūdnas, užsisklendęs, neramus? Nežinote, kas jį kamuoja? Įtariate, kad vaikas patiria patyčias? Siūlome atlikti testą ir pasitikrinti. 

Testo apie patyčių ir persitempimo atpažinimą logika parengta remiantis UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamais vaikų ir paauglių emocinės gerovės, mokyklinio streso, socialinės izoliacijos bei kibernetinių patyčių atpažinimo principais. Klausimai apima dažniausiai pasikartojančius rizikos signalus: fizinius nusiskundimus, miego pokyčius, padidėjusį jautrumą, savivertės mažėjimą, socialinį atsitraukimą, nerimą dėl pranešimų telefone, pasikeitusį elgesį internete ir sunkumus susikaupti. 

Testas nėra diagnostinė priemonė, tačiau padeda tėvams įsivertinti, ar vaiko elgesyje ir savijautoje matyti emocinės įtampos, perdegimo ar patyčių požymių, ir laiku kreiptis pagalbos.

TESTAS: Nuovargis, patyčios ar per didelis spaudimas: kas slegia jūsų vaiką?

Testo tikslas: padėti tėvams atpažinti, ar vaiko nuovargis, dirglumas, užsisklendimas, fiziniai nusiskundimai ar pasikeitęs elgesys gali būti susiję su emociniu išsekimu, per dideliu krūviu, patyčiomis ar įtampa skaitmeninėje erdvėje.

Kaip apskaičiuoti rezultatą? Atsakydami į kiekvieną klausimą pasirinkite vieną jums tinkamiausią atsakymo variantą. Prie kiekvieno atsakymo nurodytas balų skaičius: 0, 1 arba 2. Baigę testą, sudėkite visų 12 atsakymų balus. Didžiausia galima suma – 24 balai. 

Vertinimo principas: kiekvienam klausimui pasirenkamas vienas atsakymas:

• 0 balų – ne, nepastebiu;
• 1 balas – kartais / nesu tikras (-a);
• 2 balai – taip, dažnai arba aiškiai pastebiu.

Pagal surinktą balų skaičių pasirinkite rezultatų intervalą: 0–8 balai, 9–16 balų arba 17–24 balai. 

Kuo didesnė balų suma, tuo daugiau galimų emocinės įtampos, persitempimo, socialinės izoliacijos ar patyčių rizikos signalų pastebima vaiko savijautoje ir elgesyje.

1. Ar vaikas dažnai skundžiasi pilvo, galvos ar kitais neaiškios kilmės skausmais, ypač prieš mokyklą ar tam tikras veiklas?

• 0 – Ne, tokių nusiskundimų beveik nebūna.
• 1 – Kartais pasiskundžia, bet tai nėra dažna.
• 2 – Taip, tokie nusiskundimai kartojasi dažnai.

2. Ar pastebite vaiko miego pokyčių: sunkiau užmiega, prabunda naktį, sapnuoja košmarus ar ryte atrodo neišsimiegojęs?

• 0 – Ne, miegas gana stabilus.
• 1 – Kartais pasitaiko miego sunkumų.
• 2 – Taip, miego pokyčiai aiškūs ir kartojasi.

3. Ar vaikas dažnai atrodo pavargęs, nors fizinis krūvis nebuvo didelis?

• 0 – Ne, energijos lygis įprastas.
• 1 – Kartais atrodo pavargęs.
• 2 – Taip, nuovargis dažnas, atrodo, be aiškios priežasties.

4. Ar vaikas tapo jautresnis kritikai, pastaboms ar nesėkmėms? 

• 0 – Ne, reakcijos įprastos.
• 1 – Kartais sureaguoja jautriau nei anksčiau.
• 2 – Taip, dažnai puola į ašaras, pyksta, užsisklendžia ar labai išgyvena.

5. Ar vaikas apie save kalba menkinančiai, pavyzdžiui: „aš niekam tikęs“, „man vis tiek nepavyks“, „niekas manęs nemėgsta“?

• 0 – Ne, tokių frazių nepastebiu.
• 1 – Kartais pasako panašių frazių.
• 2 – Taip, tokios frazės kartojasi ir kelia nerimą.

6. Ar vaikas prarado susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau jam teikė džiaugsmo?

• 0 – Ne, mėgstamos veiklos vis dar domina.
• 1 – Kartais mažiau nori užsiimti tuo, kas anksčiau patiko.
• 2 – Taip, pastebimai atsitraukė nuo anksčiau mėgtų veiklų.

7. Ar vaikas sunerimsta, krūpteli, susierzina ar pasikeičia jo nuotaika pamačius pranešimą telefone?

• 0 – Ne, į pranešimus reaguoja įprastai.
• 1 – Kartais pastebiu nerimą ar įtampą.
• 2 – Taip, reakcija į pranešimus dažnai atrodo įtempta ar nerami.

8. Ar vaikas staiga nustojo bendrauti su tam tikrais draugais, vengia klasės draugų ar atrodo socialiai atsiribojęs?

• 0 – Ne, bendravimas iš esmės nepasikeitė.
• 1 – Kartais pastebiu atitolimą nuo kai kurių draugų.
• 2 – Taip, socialinis atsitraukimas aiškus ir kelia nerimą.

9. Ar vaikas pradėjo slėpti telefono ekraną, trinti žinutes, vengti kalbėti apie tai, kas vyksta internete?

• 0 – Ne, tokio elgesio nepastebiu.
• 1 – Kartais atrodo slapukaujantis.
• 2 – Taip, matau, kad slepia ekraną, žinutes ir bendravimą internete.

10. Ar vaikas skundžiasi, kad nebegali susikaupti, įsiminti ar atlikti mokyklinių užduočių taip, kaip anksčiau?

• 0 – Ne, mokymosi sunkumų nepastebiu.
• 1 – Kartais sunkiau susikaupia ar pavargsta.
• 2 – Taip, dažnai sako, kad „nebegali“, „nieko neįsimena“ arba greitai pavargsta.

11. Ar vaiko dienotvarkėje beveik nelieka laisvo laiko tiesiog pailsėti, pažaisti ar nieko neveikti?

• 0 – Ne, laisvo laiko pakanka.
• 1 – Kartais dienotvarkė būna per daug įtempta.
• 2 – Taip, vaiko diena dažnai perpildyta pamokomis, būreliais, užduotimis ir pareigomis.

12. Ar vaikas atrodo emociškai išsekęs: mažiau džiaugiasi, mažiau reaguoja, dažniau būna apatiškas ir abejingas? 

• 0 – Ne, emocijos gana įprastos.
• 1 – Kartais atrodo emociškai pavargęs.
• 2 – Taip, emocinis išsekimas pastebimas dažnai.

New Africa | Shutterstock.com

TESTO rezultatai

0–8 balai – įprastas nuovargis arba laikina įtampa

Šiuo metu nematyti daug stiprių rizikos ženklų. Vaikas gali būti pavargęs dėl mokyklos, sezono, dienotvarkės ar kasdienių emocinių svyravimų, tačiau požymiai kol kas neatrodo nuoseklūs ar stipriai trikdantys jo gyvenimą.

Trumpa rekomendacija: Stebėkite vaiko savijautą, pasirūpinkite miego ritmu, poilsiu, laiku be ekranų ir neperkrauta dienotvarke. Net jei situacija nėra kritinė, verta reguliariai klausti ne tik „kaip sekėsi mokykloje?“, bet ir „kaip šiandien jauteisi?“.

9–16 balų – emocinio išsekimo arba socialinės įtampos rizika

Vaikas gali patirti didesnę emocinę įtampą, pervargimą arba socialinį spaudimą. Gali būti, kad jis ne viską pasako tiesiogiai, bet apie sunkumus signalizuoja kūnu, elgesiu, miego pokyčiais, atsitraukimu ar jautresnėmis reakcijomis.

Trumpa rekomendacija: Svarbu neskubėti kaltinti vaiko tingėjimu, uždarumu ar „paauglyste“. Pabandykite ramiai pasikalbėti be spaudimo ir tardymo. Peržiūrėkite popamokinį krūvį, miego režimą, bendravimą internete ir santykius klasėje. Jei tokie nerimastingi ženklai kartojasi kelias savaites, verta pasitarti su mokyklos psichologu ar kitu specialistu.

17–24 balai – didelė patyčių, perdegimo arba emocinės krizės rizika

Matyti daug signalų, kad vaikui gali būti emociškai labai sunku. Tai gali būti susiję su per dideliu krūviu, patyčiomis, socialine izoliacija, skaitmenine įtampa arba gilesniu emociniu išsekimu. Tokios būsenos nereikėtų palikti savieigai.

Trumpa rekomendacija: Pirmiausia vaikui svarbu pajusti, kad jis nėra kaltas ir neliks vienas. Jei įtariate, kad vaikas patiria patyčias, neraginkite jo tiesiog „nekreipti dėmesio“. Išsaugokite galimus įrodymus, kreipkitės į mokyklą, t. y. klasės auklėtoją ar psichologą. Jei vaikas kalba apie beviltiškumą, savęs nuvertinimą ar nenorą gyventi, būtina skubiai kreiptis profesionalios pagalbos.

 

Projektą „Augu sąmoningai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.