TVKodėl tėvai praranda autoritetą vaikų akyse?
Suprantama, kad anksčiau ar vėliau vaiko gyvenime prasideda etapas, kai atžala pradeda maištauti, reikalauti laisvės, teisių ir pan., ir tai yra visiškai normalu. Tai – amžiaus krizė. Vieniems šis gyvenimo periodas baigiasi taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo, kitų gi gyvenime permainos vyksta lėtai, tolygiai. Kažkuriuo momentu tėvai gali neapsižiūrėti, pasielgti netinkamai, ir tai turės ateityje neigiamų pasekmių.
Yra dalykų, kurių gal ir nenorėtume, bet juos darome, nes taip verčia aplinkybės. Nereikia ieškoti kaltų ir teisių – jų nėra. Tai – tiesiog faktas, su kuriuo tenka susitaikyti. Kartais nutinka taip, kad žmogus, kuris vaiko akyse buvo pačiu didžiausiu autoritetu, savo įtaką praranda, ir tampa vaikui tolimu, svetimu... Kodėl taip nutinka? Išskirti galima štai tokias pagrindines priežastis.
Tėvai per daug užimti
Kai tėtis ir mama per daug užsiėmę, kad galėtų skirti dėmesio vaikui, autoriteto žlugimas neišvengiamas. Suaugusieji bando „atsipirkti“, atlyginti patirtą žalą pirkdami žaislus, rengdami įspūdingus gimtadienius, tenkindami atžalos užgaidas... Tačiau tai nėra vieninteliai dalykai, kurių reikia vaikui. Iš pradžių jis stengsis atkreipti į save tėvų dėmesį, reikalaus ne tik fizinio, materialinio, bet ir dvasinio dalyvavimo savo gyvenime, tačiau po truputį pradės ieškoti kito žmogaus, kuris jam pakeistų mamą arba tėtį. Tuos poreikius, kurių nepatenkina tėvai, patenkins kas nors kitas – ir būtent jis taps vaikui autoritetu.
Tėvai nesistengia palaikyti ryšio su vaiku
Palaikyti glaudžius dvasinius ryšius su atžala gali kliudyti ne tik darbas. Kad šie ryšiai nenusilptų ir nenutrūktų, juos stiprinti reikia kasdien – taisyti savo pačių klaidas, kai ką paaukoti, kai ko atsisakyti... O juk labai dažnai dėl visko kalta mūsų pačių tinginystė. Tėvai, kurie neįdeda pastangų, kad santykiai su vaiku būtų geri, iš augančios atžalos mažai ko gali tikėtis. Bėgant metams „prisibelsti“ iki jos bus vis sunkiau ir sunkiau – vaikas tiesiog negirdės to, ką jam sako tėvai.
Stipri disciplina, silpnas tarpusavio ryšys
Tėvai, kurie teikia pirmenybę autoritariniams auklėjimo metodams, atima iš savęs galimybę suartėti su vaiku, užtrenkia duris tarpusavio supratimui. Atžala gali būti labai paklusni, nesiginčydama vykdyti visus tėvų nurodymus, tačiau jos viduje bręs protestas, kuris anksčiau ar vėliau išsiverš lauk. Švelnumo ir supratimo šykštintys tėvai vaiką skaudina, užgauna jo širdį, o blogiausia, kad patirta nuoskauda gali lydėti visą gyvenimą. Tokie tėvai nebus sektinu pavyzdžiu savo vaikams ir tikrai netaps autoritetu.
Stiprus tarpusavio ryšys, silpna disciplina
Kitas kraštutinumas, kuris kliudo vaikams priimti tėvų nuomonę ir laikyti juos autoritetu – visiška griežtumo stoka. Psichologų teigimu, silpna disciplina vaiką veikia taip pat, kaip ir dėmesio trūkumas: pavyzdžiui, jeigu atžala padarė ką nors, už ką ją reikia nubausti, pamokyti, o tėvai viską palieka kaip yra, vaikas tai gali suprasti kaip tėvų abejingumą. „Švelnūs“ ir „geri“ tėčiai ir mamos, kurie šypsena atsako į chuliganišką vaiko elgesį ir pataikauja visiems sūnelio ar dukrytės kaprizams, rizikuoja prarasti įtaką vaiko auklėjime.
Silpnas tarpusavio ryšys, silpna disciplina
Jei tėvai vaikui leidžia viską, galima įtarti, kad nėra nei disciplinos, nei glaudžių tarpusavio ryšių. Vaikas tampa pats sau šeimininkas, jo nedomina niekas išskyrus jo paties užgaidas. O jeigu nėra nei disciplinos, nei meilės apraiškų iš suaugusiųjų pusės, apie jokius glaudžius ryšius su tėvais negali būti ir kalbos. Vaiko širdis kietėja, grumba, nes tėvai per anksti pastūmėjo jį gyventi savarankiškai, be tėvų kontrolės ir priežiūros.
Tėvų elgesys prieštaringas
Autoritetas vaiko akyse gali pradėti klibėti, jeigu atžala pastebės, kad tėvų žodžiai ir veiksmai nesutampa. Kad ir ko mes mokome savo vaikus, jie žiūri į tai, kaip mes gyvename, ir pasidaro atitinkamas išvadas. Vaikai šiuo atžvilgiu labai pastabūs ir nieko nepraleidžia pro akis.
Žinoma, priežasčių, kodėl vaikas nustoja gerbti savo tėvus, galima išvardinti ir daugiau, tačiau visos jos susiveda į viena: pašliję tarpusavio santykiai. Kai tik tėvai vaiko akyse pasirodys neteisūs, jis tuojau pat atsitvers nuo jų nuomonės ir įtakos siena.
Bėgant laikui tai tampa vis akivaizdžiau. Paauglystėje pasipriešinimas tėvų valdžiai pasiekia savo apogėjų, o konfliktai su mama ir tėčiu tampa daug dažnesni. Priežasčių, kodėl tuo metu prasideda krizė, daug, tačiau pagrindinės dvi: pirma – susikaupęs ir pribrendęs nenoras pripažinti tėvų autoritetą tada, kai atžala dar nėra visiškai savarankiška ir turi paklusti; antra – tėvai atkakliai reikalauja paklusnumo.
Šeimose, kuriose ryšys su vaiku nenutrūkęs, kuriose tėvai susirūpina vaikų auklėjimu ne tada, kai pastarieji sulaukia paauglystės, o nuo pat gimimo, pereinamasis amžiaus periodas pridaro daug mažiau rūpesčių.
