TVKodėl vaikas nenori miegoti savo lovytėje? (77)
Vieni vaikai į savo lovą persikrausto be didesnio vargo – juos pakanka lengvai paskatinti. Kiti, nepaisant pastangų, vėl ir vėl grįžta į tėvų guolį.
Dažniausiai nenoras miegoti savo lovoje turi priežastį: tai gali būti įvairios „naktinės“ baimės (tamsos, baimė būti vienam, palovio ar spintos pabaisų baimė), taip pat naktiniai košmarai, viena iš vaikiško pavydo formų ar baimė netekti tėvų meilės ir prisirišimo.
Pamėginkite išsiaiškinti, kokia yra tikroji šio nenoro priežastis – jei vaikas yra vyresnis ir moka aiškiai dėstyti savo mintis, tam gali pakakti pokalbio. Kitais atvejais galite pažaisti vaidmenų žaidimą su lėlėmis tema „einame miegoti“ – dažnai vaikas žaisdamas tokius žaidimus išsiduoda.
Štai kaip turėtumėte elgtis kiekvienu atveju:
- Jei vaikas turi naktinių baimių ar naktinių košmarų, pasitelkite fantaziją ir sukurkite įtikinamą istoriją, padėsiančią jam užmigti vienam. Pavyzdžiui, pasakykite vaikui, kad tris kartus suplojus delniukais pabaisos išnyksta, duokite jam žibintuvėlį arba pastatykite šalia lovos stalinę lempą, o kad nesijaustų vienišas, paguldyk šalia mėgiamą žaislą. Buk išradinga: kiti tėvai duoda vaikui „purškiklį nuo pabaisų“ arba išmoko pabaisas naikinantį burtažodį.
- Jei priežastis yra vaikiškas pavydas, permąstykite, ar tikrai darai viską, kad tokio pavydo nekiltų arba kad jis būtų mažesnis. Gali būti, kad sulaukdamas mažiau dėmesio dienos metu, vaikas bando atsigriebti naktį „užvaldydamas“ tėvus.
- Jei priežastis yra baimė netekti tėvų meilės, pagalvokite, ar netyčia nesuteikėte progos šitaip galvoti. Dienos metu pasistenkite parodyti daugiau švelnumo – apkabinkite, paglostykite, pasakykite, kaip labai mylite savo mažylį. Jis turi žinoti, kad miegas atskirose lovose niekaip nėra susijęs su jūsų jausmais jam.
Jei nenoro miegoti savo lovoje priežastis yra viena iš aukščiau paminėtųjų, nekraustykite vaiko į lovytę tuojau pat – pradžioj reikia pašalinti problemą. Kitaip vaiko (taigi ir judviejų) miego kokybė bus dar prastesnė, o pasiruošimas miegui kels bereikalingą stresą. Kai nebeliks priežasties (baimės, pavydo), vaikas greičiausiai savo iniciatyva persikraustys miegoti į savo lovytę.
"#Myo-inositol - kolkas rekomenduojamas tik turinčioms…
Jei nėr kokių specifinių gilesnių baimių, lovą pamėgti gali padėti jei pavyzdžiui nueisit su vaiku į parduotuvę ir leisit jam pačiam išsirinkti naują patalynės komplektą, naują miego žaisliuką ar dar ką nors, kas jam padės pamėgti jo asmeninę lovą. Kokie nors papuošimai, lovos apklijavimas lipdukais ar dar kas nors tokio, kas padarytų jo lovą jam miela tikrai gali suveikti 😉
Taip pat aiškūs, tikslūs ritualai: tarkim susitariat, kad paskaitot pasaką, atsibučiuojat ir einat. Vidury pasakos priminkit, kad ją pabaigus atsisveikinsit ir eisit, galima ir porą kartų.
Ir, jei jau priėmėt sprendimą migdyt jo lovoj- nebenusileiskit. Net jei labai prašys, liudės. Nes vaikas supras, kad pakankamai pazirzus gali pasiekti jo nori ir tada gražiuoju tikrai susitarti bus sunku.
Taip pat padeda motyvacija amžiumi "oho koks tu jau didelis, kaip aš tavim didžiuojuosi kad tu jau toks savarankiškas jog miegi savo lovoje" ir pan.
O šiaip, jeigu 3.5m vaikui taip sunku jus paleisti, kaip rašote, gali būti, kad yra susiformavęs ne visai tinkamas prieraišumas prie tėvų. Prisirišimas būna trijų tipų: pernelyg laisvas (kai atrodytų, vaikui net nesvarbu tėvai šalia ar ne), normalus prisirišimas (kai su tėvais geriausia, bet vaikas moka ir atsiskirti, tai nesukelia didelių iššūkių) ir perdėtas prisirišimas (kai vaikas nesugeba atsiskirti nuo tėvų net saugioje aplinkoje, išsiskyrus išgyvena didelį stresą ir pan). Ką visai galima būtų įtarti jūsų situacijoje, kai vaikui sunku jus paleisti net miegoti atskirai. Paieškokite informacijos internete (Google prieraišumas, prieraišumo teorijos) gal atpažinsite savo situaciją ir rasite kaip sau padėti 😉