PlanavimasKodėl vaikas nenori miegoti savo lovytėje? (68)
Vieni vaikai į savo lovą persikrausto be didesnio vargo – juos pakanka lengvai paskatinti. Kiti, nepaisant pastangų, vėl ir vėl grįžta į tėvų guolį.
Dažniausiai nenoras miegoti savo lovoje turi priežastį: tai gali būti įvairios „naktinės“ baimės (tamsos, baimė būti vienam, palovio ar spintos pabaisų baimė), taip pat naktiniai košmarai, viena iš vaikiško pavydo formų ar baimė netekti tėvų meilės ir prisirišimo.
Pamėgink išsiaiškinti, kokia yra tikroji šio nenoro priežastis – jei vaikas yra vyresnis ir moka aiškiai dėstyti savo mintis, tam gali pakakti pokalbio. Kitais atvejais gali pažaisti vaidmenų žaidimą su lėlėmis tema „einame miegoti“ – dažnai vaikas žaisdamas tokius žaidimus išsiduoda.
Štai kaip turėtum elgtis kiekvienu atveju:
- Jei vaikas turi naktinių baimių ar naktinių košmarų, pasitelk fantaziją ir sukurk įtikinamą istoriją, padėsiančią jam užmigti vienam. Pavyzdžiui, pasakyk vaikui, kad tris kartus suplojus delniukais pabaisos išnyksta, duok jam žibintuvėlį arba pastatyk šalia lovos stalinę lempą, o kad nesijaustų vienišas, paguldyk šalia mėgiamą žaislą. Buk išradinga: kiti tėvai duoda vaikui „purškiklį nuo pabaisų“ arba išmoko pabaisas naikinantį burtažodį.
- Jei priežastis yra vaikiškas pavydas, permąstyk, ar tikrai darai viską, kad tokio pavydo nekiltų arba kad jis būtų mažesnis. Gali būti, kad sulaukdamas mažiau dėmesio dienos metu, vaikas bando atsigriebti naktį „užvaldydamas“ tėvus.
- Jei priežastis yra baimė netekti tėvų meilės, pagalvok, ar netyčia nesuteikei progos šitaip galvoti. Dienos metu pasistenk parodyti daugiau švelnumo – apkabink, paglostyk, pasakyk, kaip labai tu myli savo vaiką. Jis turi žinoti, kad miegas atskirose lovose niekaip nėra susijęs su tavo jausmais jam.
Jei nenoro miegoti savo lovoje priežastis yra viena iš aukščiau paminėtųjų, nekraustyk vaiko į lovytę tuojau pat – pradžioj reikia pašalinti problemą. Kitaip vaiko (taigi ir judviejų) miego kokybė bus dar prastesnė, o pasiruošimas miegui kels bereikalingą stresą. Kai nebeliks priežasties (baimės, pavydo), vaikas greičiausiai savo iniciatyva persikraustys miegoti į savo lovytę.
Atsiprasau, kad taip velai atsakau, tik dabar pastebejau.
Ne, darem taip, kad pirmiausia pristumem lovyte prie musu lovos ir sona nuemem, guldem lovyteje, bet ji kaip ir buvo sujungta su musu lova, veliau uzdejom sona. As niekad nepalikau vienos, glostydavau galvyte, dainuodavau lopsine ir kazkaip nurimdavo, na, tikrai nebuvo taip baisu, kad verktu pusvalandi, pazirziodavo - tai taip ir mazdaug per savaite apsiprato su mintimi (savaite, kai lovytes sona uzedejom). Tik galiu pasakyti, kad kadangi vienos nepalikau, tai ji iki siol ir nori, kad buciau, kol uzmigs. Darzelyje, aisku, miega be manes, bet jau kai esu, tai reik but. Kiti tevai to nelabai nori, tada gal ir geriau nuo pradziu pratinti miegoti vienam. Man pabuti, kol uzmigs nekelia jokiu nepatogumu, tai ir nesureiksminu. Siaip tai juokas ima dabar prisiminus, kaip visi pasakojo, kad vaikas arba miegos kartu iko mokyklos, arba bus tragedoja. Nieko panasaus mums nebuvo