Kokie paukšteliai lankosi lesykloje? Išsamus sąrašas su nuotraukomis! (9)

Rudenį ir žiemą daugelis pasikabina lesyklėles ir džiaugiasi atskrendančiais paukšteliais, tačiau ar pažįstate visus sparnuočius, kurie apsilanko jūsų lesykloje? Ar žinote, kokį lesalą pasiūlyti skirtingų rūšių paukščiams? 

Lietuvos lesyklų paukščiai

Naminis žvirblis (Passer domesticus)

Henri_Lehtola | Shutterstock.com

Vienas dažniausių ir bene geriausiai atpažįstamas paukštelis yra naminis žvirblis. Jo kūno ilgis yra 14-16 cm, atstumas tarp ištiestų sparnų - 19-25 cm, uodega neilga. Patinėlių ir patelių spalvos skiriasi: patinai yra ryškesnių, tamsesnių spalvų, turi tvirtesnį ir stambesnį snapą, o patelės kiek smulkesnės, pilkesnės. 

Įdomu tai, kad naminiai žvirbliai yra monogamiški paukšteliai, t.y. porą sudaro visam gyvenimui ir šiltuoju metų laiku dažniausiai laikosi drauge su savo partneriu bei jaunikliais (per metus šie žvirbliai išperi 2-3 vadas). Rudenį ir ypač žiemą žvirbliai susijungia į būrelius, tad į lesyklą dažniausiai atskrenda didelė jų kompanija. 

Kokį lesalą mėgsta? Nėra išrankus ir minta įvairiu maistu: grūdais, sėklomis, uogomis, dygstančiais augalais, pasigauna lėtesnius vabzdžius, pavyzdžiui, karkvabalius. Lesyklose dažniausiai lesa augalinį maistą: grūdelius, sėklas. 

Eurazinis karklažvirblis (Passer montanus)

Victor Suarez Naranjo | Shutterstock.com

Karklažvirbliai labai panašūs į savo artimus giminaičius naminius žvirblius, tačiau yra truputį mažesni, smulkesni ir lengvesni. Karklažvirblio kūno ilgis yra 12-14 cm, atstumas tarp sparnų galiukų - apie 21 cm. Karklažvirblį nuo naminio žvirblio galite lengviausiai atskirti pagal rudą galvytę (naminių žvirblių viršugalvis pilkas ir tik patinai turi tamsesnių plunksnų rėžius aplink akis) ir juodas dėmes ant skruostų. 

Karklažvirbliai nuo naminių žvirblių šiek tiek skiriasi ir savo elgsena - šie žvirbliai kiek tylesni, jų balselis ne toks skardus, jie atsargesni ir ne tokie landūs bei įkyrūs. 

Kokį lesalą mėgsta? Karklažvirblių mityba iš esmės tokia pati, kaip ir naminių žvirblių, t.y. jie maitinasi grūdais, sėklomis, progai pasitaikius sulesa vabzdžius, mėgsta vikšrus. Apsilankę lesyklose renkasi augalinį maistą - grūdelius, sėklas. 

Didžioji zylė (Parus major)

Jeremy Richards | Shutterstock.com

Lietuvoje gyvena kelios zylių rūšys. Vienas iš jų atskirti lengviau, kitos tiek tarpusavyje, tiek nuo kitų smulkių paukštelių skiriasi mažiau. Labiausiai atpažįstama yra didžioji zylė. Jos kūno ilgis 13–15 cm, atstumas tarp išskleistų sparnų - apie  20 cm. Didžiosios zylės išsiskiria juoda galvyte ir pagurkliu bei geltonu pilveliu, pažymėtu juoda juostele. Pateles nuo patinėlių atskirti sunkiau, nes jos atrodo labai panašiai tik yra kiek blyškesnių spalvų. 

Žiemą didžiosios zylės, kaip ir dauguma žvirblinių paukščių būrio atstovų, susitelkia į grupeles po 5-10 paukštelių, tad lesykloje dažniausiai apsilanko grupelėmis. 

Kokį lesalą mėgsta? Zylės lesa augalinį maistą, tačiau yra greitesnės ir aktyvesnės už žvirblius, tad sėkmingai pagauna daug įvairių vabzdžių, renka jų lervas. Žiemą zylės prioritetą teikia daugiau riebalų turinčiam maistui ir renkasi nesūdytus lašinius, sėklas, mėgsta riebalais suklijuotus lesalo kamuoliukus. 

Mėlynoji zylė (Cyanistes caeruleus)

Monika Surzin | Shutterstock.com

Mėlynoji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį, tai vienas iš mažiausių Lietuvoje aptinkamų paukščių. Mėlynosios zylės kūno ilgis 11–12 cm, o atstumas tarp išskleistų sparnų - apie 18 cm. Mėlynoji zylė, kaip ir sako jos pavadinimas, nuo kitų zylių skiriasi ryškiai mėlynu viršugalviu ir ne tokiomis ryškiomis, tačiau taip pat melsvomis sparnų ir uodegos plunksnomis. Patelės yra panašios į patinus, tik kiek blankesnės. 

Mėlynosios zylės yra labai aktyvios, greitos, maisto dažnai ieško ant neaukštų krūmų, apatinių medžių šakų ar ant žemės, tad didesnė tikimybė jų sulaukti, jei lesykla pakabinta neaukštai, tokiu atveju, zyles galite pamatyti rankiojančias nukritusį lesalą. Mėlynosios zylės lesyklose apsilanko kiek rečiau, jas dažnai išvaiko didesnės jų giminaitės, nors ir šios mažylės yra pakankamai aršios ir įpratusios prie vietos ima ją ginti nuo kitų lankytojų. 

Kokį lesalą mėgsta? Maitinasi panašiu maistu, kaip ir didžiosios zylės - mėgsta nesūdytus lašinius, įvairias sėklas, riebalais sulipdytus paukščių skanėstus. 

Paprastoji pilkoji zylė (Parus palustris)

Karel Gallas | Shutterstock.com

Paprastoji pilkoji zylė yra nedidelis, mažesnis už naminį žvirblį paukštelis. Jos kūno ilgis siekia apie 11-12 cm, o sparnų skersmuo - maždaug 17-19 cm. Ši rūšis iš kitų zylių išsiskiria ramesnėmis, žemiškomis spalvomis - pilkai rusvo atspalvio nugarėle, šviesia pilkšvu pilvuku ir juoda kepure bei pagurkliu. Patelės nuo patinų beveik nesiskiria, tad pagal lytį paukščiukų atskirti beveik neįmanoma.

Paprastosios pilkosios zylės yra ramios, atsargios ir ne tokios triukšmingos kaip kiti žvirbliniai. Maisto dažniausiai ieško miškuose, ant žemesnių medžių ar tankiuose krūmynuose. Lesyklas lankyti jos linkusios rečiau ir atsargiau - tikėtina, kad apsilankys, jei gyvenate ramesnėje, atokesnėje vietoje, tačiau ir tuomet jos tik trumpam nusileidžia, pasiima lesalo ir greitai sprunka į šalį. Jos nėra agresyvios ir dažnai pasitraukia užleisdamos vietą didesnėms rūšims.

Kokį lesalą mėgsta? Paprastoji pilkoji zylė prioritetą teikia gyvūniniam maistui, pavasarį minta vien tik juo, sugauna daug vorų, mėgsta drugių vikšrus. Vėliau mielai lesa ir įvairias sėklas. Apsilankiusios lesyklose, skirtingai nuo kitų zylių, lašinius lesa rečiau, tačiau jų neatsisako, jei nėra išvaikomos kitų paukščių. 

Šiaurinė pilkoji zylė (Poecile montanus)

Nata Naumovec | Shutterstock.com

Šiaurinė pilkoji zylė - nedidelis, vos už žvirblį mažesnis paukštelis, labai panašus į savo „sesę“ paprastąją pilkąją zylę. Jos kūno ilgis paprastai siekia 11-12 cm, o sparnų plotis - apie 17-20 cm. Šių zylių apdaras panašus, kaip ir paprastųjų pilkųjų zylių ir neįgudusiai akiai dvi rūšis atskirti sunku, tačiau šiaurinės pilkosios zylės atrodo šiek tiek kontrastingiau, t.y. jos ryškesnės, skirtumas tarp tamsių ir šviesių plunksnų didesnis.

Šiaurinė pilkoji zylė dažniausiai sutinkama eglynuose, mišriuose miškuose, tankesniuose krūmynuose. Tai nedrąsūs paukščiai, kurie lesyklose lankosi rečiau. Didesnė tikimybė, kad ji atskris į jūsų lesyklą, jei gyvenate atokiau, netoli yra miškas, tačiau, kaip ir paprastoji pilkoji zylė, ji lesykloje užsibūti nėra linkusi - tik čiumpa lesalą ir skrenda tolyn. 

Kokį lesalą mėgsta? Šiaurinė pilkoji zylė renkasi riebesnį, daugiau energijos suteikiantį maistą: nelukštentas saulėgrąžas ir kitas sėklas, žemės riešutus (nesūdytus). Jei lesykloje kabo nesūdyti lašiniai - mielai pasivaišins, ypač didesnių šalčių metu.

Europinė kuoduotoji zylė (Lophophanes cristatus / Parus cristatus)

gergosz | Shutterstock.com

Tai žvirblio dydžio paukštis, kurio kūno ilgis yra iki 11-12 cm ilgio, o sparnų plotis siekia apie 17-20 cm. Šios zylės išskirtinis bruožas - pasišiaušušią keterą primenantis smailus juodai baltas kuodelis. Kitaip nei spalvingesnės jos giminaitės, kuoduotoji zylė yra rusvai pilkų, žemiškų atspalvių, turi tamsias juostele prie akių ir kaklo. Patinų ir patelių išvaizda beveik nesiskiria.

Tai dažnas ir miškuose plačiai paplitęs paukštis, tačiau jį pastebi ne visi, nes šios zylės labai greitos, aktyvios, dažniausiai skraido arčiau žemės arba maisto ieško ant medžių kamienų, šakų su kurių spalvomis gerai susilieja. Kuoduotosios zylės gali apsilankyti arčiau miško esančiose, atokesnėse, žemiau pakabintose lesyklose, tačiau nėra dažnas jų svečias.

Kokį lesalą mėgsta? Daugiausiai minta smulkiais vabzdžiais, tačiau žiemą lesa pušų ir eglių sėklas. Lesyklose taip pat mieliau renkasi daugiau riebalų turintį maistą, dažniausiai nugriebia saulėgrąžą ir lekia šalin. 

Juodoji zylė (Parus ater)

Risto Puranen | Shutterstock.com

Juodoji zylė yra viena iš mažiausių Lietuvoje gyvenančių zylių - smulkesnė net už mėlynąją zylę. Jos kūno ilgis siekia apie 10 cm, o sparnų plotis - 17-20 cm. Ši rūšis lengvai atpažįstama iš kontrastingo juodo viršugalvio, balto „skruosto“ ir didelės baltos dėmės ant pakaušio. Nugara paprastai pilkai rusva, o pilvelis – šviesesnis, pilkšvas. Patelės ir patinai atrodo labai panašiai, todėl atskirti pagal išvaizdą sunku.

Juodosios zylės dažniausiai laikosi spygliuočių miškuose, tačiau žiemą mielai užsuka į sodybas ir jose pakabintas atokesnes lesyklas. Tai drąsūs, greiti ir vikrūs paukšteliai, kurie atlekia į lesyklą, paima sėklytę ir akimirksniu išskrenda lesti ant šakos. Tiesa, įpratusios prie vietos juodosios zylės gali lesykloje užsibūti kiek ilgiau. 

Kokį lesalą mėgsta? Juodoji zylė ypač mėgsta smulkias sėklas, nelukštentas saulėgrąžas, žemės riešutus (nesūdytus). Taip pat lesa nesūdytus lašinius, ypač šaltesnėmis žiemos dienomis.

Ilgauodegė zylė (Aegithalos caudatus)

feathercollector | Shutterstock.com

Ilgauodegė zylė - vienas iš mažiausių ir lengviausiai atpažįstamų Lietuvos paukštelių, išsiskiriantis ne tik smulkiu kūnu, bet ir neproporcingai ilga uodega, kuri sudaro beveik pusę viso kūno ilgio. Suaugusios ilgauodegės zylės kūno ilgis apie 14 cm, tačiau didžioji dalis - net iki 7-8 cm - yra uodega. Tai itin mielas, Kalėdų eglutės žaisliuką primenantis paukščiukas - baltas „veidelis“, juodas mažytis snapelis, pūkuotas švelniai rusvas kūnelis ir tamsūs sparnai bei ilga uodega. Patinai ir patelės atrodo beveik identiškai.

Ilgauodegės zylės yra labai judrios, tačiau ypač taikios ir socialios - dažniausiai skraido nedideliais šeimyniniais būreliais, kurie nuolat čirškėdami purpteli nuo šakos prie šakos. Lesyklose jos nėra tokios dažnos, tačiau jei lesykla įrengta ramesnėje vietoje, tikimybė sulaukti jų apsilankymo žiemą yra nemaža. Šie paukšteliai dažniausiai trumpam nusileidžia, pačiumpa lesalo ir tuoj pat grįžta atgal į krūmus ar medžius, kur jau laukia jų pulkelis.

Kokį lesalą mėgsta? Kaip ir kitos zylės, taip ir šios mėgsta saulėgrąžas, kitas smulkias sėklas, nesūdytus žemės riešutus, nesūdytus lašinius.  

Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula)

gergosz | Shutterstock.com

Juodagalvė sniegena - vienas ryškiausių ir žiemą lengviausiai atpažįstamų Lietuvos paukščių. Tai vidutinio dydžio, maždaug 15-17 cm ilgio paukštis, išsiskiriantis apvaloku kūnu, storoku snapu ir ramiu, lėtu būdu. Patinai ryškūs - jų krūtinė ir pilvas sodriai rausvi, galva juoda, sparnai tamsūs su baltu brūkšniu. Patelės blankesnės - pilkšvai rusvos, tačiau taip pat puikiai atpažįstamos pagal juodą galvą ir stambų snapą.

Sniegenos lesyklas lanko gana dažnai, ypač šaltomis žiemomis, tačiau skirtingai nei zylės ar žvirbliai, jos yra lėtos, ramios ir ne itin drąsios. Įprastai atskrenda nedidelėmis grupelėmis, nutūpia šone arba lesa ant žemės nukritusį lesalą.  Tai taikūs paukščiai, kurie pasitraukia, jei pasirodo didesnės ar triukšmingesnės rūšys.

Kokį lesalą mėgsta? Sniegenos labiausiai mėgsta sėklas - ypač aguonas, saulėgrąžas, sorų kruopas, kanapių sėklas. Taip pat noriai lesa uogas - šermukšnio, erškėtrožių, šaltalankių, džiovintų vaisių gabaliukus. Dėl storo snapo gali lengvai gliaudyti ir stambesnes sėklas, todėl lesyklėse dažnai susirenka tai, ko neįveikia smulkesni paukščiukai.

Eglinis kryžiasnapis (Loxia curvirostra)

Michalicenko | Shutterstock.com

Lietuvoje aptinkamos trys kryžiasnapių rūšys, tačiau dažniausiai sutinkamas eglinis kryžiasnapis. Kryžiasnapis - išskirtinės išvaizdos, vidutinio dydžio paukštis, kurio kūno ilgis siekia apie 15-17 cm, o sparnų plotis - 27-30 cm. Jo išvaizda lengvai atpažįstama dėl neįprasto snapo, kurio galiukai kryžmai susikerta - ši unikali forma leidžia paukščiui lengvai aižyti spygliuočių kankorėžius. 

Kryžiasnapiai daugiausia gyvena spygliuočių miškuose, nes minta šių medžių sėklomis. Tai ištvermingi paukščiai, galintys nuskristi nemažus atstumus ir įprastai klajojantys būriais, ieškodami vietų, kur gausu kankorėžių. Į atokesnes, netoli miškų esančias lesyklas jie užsuka tik tuomet, kai natūralaus maisto stinga arba kai žiema būna itin šalta. 

Kokį lesalą mėgsta? Kryžiasnapiai mėgsta įvairias sėklas: saulėgrąžas, pušų ir eglių sėklas, taip pat tinka žemės riešutai ir įvairūs grūdų mišiniai paukščiams. 

Bukutis (Sitta europaea)

Dark_Side | Shutterstock.com

Bukutis yra nedidelis paukštelis, kurio kūno ilgis 12-14,5 cm cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 22-27 cm. Jo nugarinė dalis yra šviesiai melsvos spalvos, o pilvelis balkšvai rusvas, bukutį galima atskirti pagal išilgai galvos per akį einantį juodą dryželį.  Patinai ir patelės išvaizda beveik nesiskiria.

Tačiau labiausiai atpažįstama savybė yra savitas bukučio elgesys - šie paukščiai bėginėja medžių kamienais žemyn galva. Bukučiai aktyvūs, vikrūs ir sėslūs, linkę ginti savo teritoriją. Jie dažnai aplanko lesyklas, ypač esančias šalia miškų ar senų sodybų. Šie paukščiai nelinkę ilgai užsibūti - griebia sėklą ar riešutą ir greitai pasitraukia į artimiausią medį pasislėpti arba pasidėti atsargų (jas bukučiai slepia medžių žievės nelygumuose, kartais ir ant žemės). 

Kokį lesalą mėgsta? Apsilankęs lesykloje bukutis mielai renkasi nelukštentas saulėgrąžas, žemės riešutus, riebalais sulipdytas sėklas ir grūdelius.

Dagilis (Carduelis carduelis)

Michael McNally UK Photo | Shutterstock.com

Dagilis yra žvirblio dydžio paukštis, tačiau jis išsiskiria savo ryškiu apdaru ir melodingomis giesmėmis. Šių paukštelių kūno ilgis 12-14 cm, sparnų mostas siekia apie 21-25 cm. Ant galvos turi akis ir snapą gaubiančią raudoną „kaukę“, jų sparnai juodi su ryškiomis geltonomis juostomis, pilvelis šviesus, nugara rusvai gelsva. Patelės nuo patinėlių skiriasi nedaug - jų spalvos kiek blyškesnės, o raudona kaukė gali būti mažesnė.

Žiemą dagiliai, kaip ir kiti smulkūs paukščiai, buriasi į grupeles ir dažnai lankosi lesyklose būriais po kelis ar keliolika individų. Dagilis yra ūkininkų mėgstamas paukštis, nes jis lesa kenkėjus ir piktžolių sėklas. 

Kokį lesalą mėgsta? Lesyklose jie mielai renkasi saulėgrąžas, kanapių sėklas, aguonas ir kitą smulkų lesalą.

Alksninukas (Spinus spinus)

imageBROKER.com | Shutterstock.com

Alksninukai yra maži, už žvirblius, kiek mažesni paukščiai, kurių kūno ilgis 11-13 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 20-23 cm. Alksninukai yra atpažįstami iš gelsvai žalios spalvos ir juodo viršugalvio bei smakro. Patelės ir jauni paukšteliai yra blyškesnių spalvų. Alksninukai, skirtingai nuo daugumos kitų smulkių paukščių, gyvena būreliais ne tik šaltuoju metų laiku, bet ištisus metus. Jie įsikuria miškuose (ypač eglynuose), o taip pat ir parkuose.

Žiemą alksninukai (ir kai kurie kiti smulkūs paukščiai) masiškai žūsta prilesę ant kelių barstomos druskos, kurios kristalus jie tikriausiai supainioja su gastrolitais - smulkiais akmenukais, kuriuos kai kurių rūšių paukščiai lesa geresniam virškinimui, kad jie sutrintų į skrandį patekusį maistą.

Kokį lesalą mėgsta? Minta alksnių, eglių, pušų, maumedžių, beržų, žolinių augalų sėklomis, o taip pat ir uogomis, smulkiais vabzdžiais. Lesyklose dažniausiai renkasi saulėgrąžas ir kitas sėklas.

Žaliukė (Chloris chloris)

nomad-photo.eu | Shutterstock.com

Žaliukės atspalviu primena alksninukus, tačiau yra už juos didesnės ir turi tvirtesnį, stambesnį snapą. Suaugusių paukščių kūno ilgis siekia apie 14-16 cm, o sparnų mostas - 24-27 cm. Patinėliai paprastai ryškesni: jų plunksnų spalvos intensyvesnės, geltonos juostos ant sparnų aiškiau matomos. Patelių ir jaunų paukščių kūno spalvos kur kas blyškesnės. 

Žaliukės - draugiją mėgstantys paukščiai, vasarą jos laikosi iš savo gentainių sudarytuose būreliuose, o žiemą prisijungia prie mišrios kompanijos. Jos gyvena miškų pakraščiuose, gyvatvorėse, soduose, parkuose, kapinėse, sodybose, laikosi arčiau eglynų, kėnių ir kitų spygliuočių. 

Kokį lesalą mėgsta? Jų snapas pritaikytas kietesnėms sėkloms gliaudyti, tačiau žaliukės lesa ir augalų pumpurus, jaunus lapelius, vabzdžius. Lesyklose renkasi saulėgrąžas, kanapių sėklas, javus, įvairius smulkius grūdelius. Šaltomis dienomis neatsisako ir riebalų bei sėklų mišinių.

Eurazinis kėkštas (Garrulus glandarius)

Piotr Krzeslak | Shutterstock.com

Nors dauguma paukščių lesintojų neapsidžiaugia lesyklėlėje pamatę varnas ar kuosas, tačiau bent vienas varninių šeimos paukštis įprastai sulaukia simpatijų - tai kėkštas. Kėkštas yra kuosos dydžio paukštis, kurio kūno ilgis 32-37 cm, ilgis tarp išskleistų sparnų galų 53-58 cm. Tiek patinėliai, tiek patelės atrodo taip pat - rusvai pilkos spalvos, viršugalvis juodai dryžuotas, o sparnų viršutinė dalis papuošta ryškiai mėlynu su juodais dryželiais ploteliu. Kėkštai taip pat gali pašiaušti viršugalvio plunksnas ir atrodyti lyg su kuodeliu.

Kėkštai labai įdomūs paukščiai. Perėjimo laikotarpiu jie itin slapukiški ir tylūs, sunku pastebėti tiek pačius paukščius, o juolab - jų lizdus. Tačiau kitais metų laikais kėkštai yra labai triukšmingi. Jų balsas labai skardus, šaižus. Įdomu tai, kad kėkštai (kaip, beje, ir kai kurie kiti varniniai) moka pamėgdžioti kitų paukščių ir net gyvūnų balsus.

Kokį lesalą mėgsta? Perėjimo ir jauniklių maitinimo laikotarpiu kėkštai medžioja tik gyvūninės kilmės maistą, tačiau kitu metu jie yra visalesiai. Rudenį ir žiemą kėkštai daugiausiai minta gilėmis ir riešutais, o taip pat juos aktyviai slepia ir taip prisideda prie ąžuolų ir lazdynų sodinimo (nes nemažą dalį atsargų pamiršta). Lesyklose besilankantys kėkštai dažniausiai čiumpa sėklas, riešutus ir išskrenda lesti nuošalyje arba slėpti laimikio.

Svilikas (Coccothraustes coccothraustes)

Marcin Perkowski | Shutterstock.com

Svilikai Lietuvoje paplitę plačiai ir sutinkami ištisus metus, nors žmonės neretai nustemba lesykloje pamatę šį varnėno dydžio paukštelį, išsiskiriantį tvirtu, stambiu snapu. Snapas svilikui pasitarnauja lesant jo itin mėgstamas sėklas ir gliaudant įvairių kaulavaisių (pavyzdžiui, vyšnių, slyvų) kauliukus. Tiesa, jauniklių auginimo laikotarpiu svilikas, kaip ir kiti žvirbliniai, daugiausiai maitinasi vabzdžiais. 

Svilikas - gražus paukštelis, pasipuošęs įvairiomis, žemiškomis spalvomis. Jo  galva šviesiai ruda, aplink snapą yra juoda juostelė, gerklė, sparnai ir uodega juodi. Nugara tamsiai ruda, tačiau ant pečių yra plati šviesi juosta. Sparnai tamsūs, tačiau tiek ant jų, tiek uodegnos gale yra batos dėmės. Sviliko pilvelis rusvai pilkas, o uodegos apatinė dalis balta. Ryškesnėmis spalvomis pasižymi tik patinėliai, patelės gerokai blankesnės. 

Kokį lesalą mėgsta? Vasarą svilikus pamatyti sunkiau, tačiau žiemą jie mielai atskrenda į lesyklas, ypač jei pasiūlysite saulėgrąžų. 

Geltonoji starta (Emberiza citrinella)

J.M.Abarca | Shutterstock.com

Geltonoji starta, kaip ir sako pavadinimas, yra ryškiai geltonos spalvos paukštis su rusvu margumu ant galvos, sparnų, uodegos. Patelės blyškesnių spalvų, labiau rusvos nei geltonos. Geltonoji starta kiek didesnė už naminį žvirblį. 

Geltonosios startos Lietuvoje paplitusios plačiai ir tolygiai, jos mėgsta sausesnes vietas, pavyzdžiui, pušynus. Tačiau nevengia ir žmonių draugijos, įsikuria parkuose, priemiesčiuose. Geltonosios startos mėgstamos ne tik dėl spalvų, bet ir dėl malonaus, melodingo čirpimo. 

Kokį lesalą mėgsta? Šiltuoju sezonu startos lesa smulkias žolinių ir varpinių augalų sėklas, perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu ieško ir gyvūninio maisto - vabzdžių ir jų lervų. Lesyklose apsilankiusios startos renkasi grūdus ir sėklas: avižas, kviečius, soras, saulėgrąžas.

Juodasis strazdas (Turdus merula)

Marcin Perkowski | Shutterstock.com

Juodasis strazdas yra vienas plačiausiai paplitusių ir geriausiai atpažįstamų paukščių Europoje. Šį naktį ir paryčiais giedantį paukštį savo dainoje „Blackbird“ apdainavo grupė The Beatles. 

Juodasis strazdas, kaip ir sako pavadinimas, yra visiškai juodas paukštis su geltonai oranžiniu snapeliu. Patelės yra ne tokios ryškios, rusvesnės, margesnės. Juodieji strazdai yra kiek didesni už varnėnus. Kai kurie juodieji strazdai iš Lietuvos skrenda žiemoti į pietus, pasiekia Italiją, Prancūziją, tačiau dalis paukščių mūsų šalyje gyvena ištisus metus. 

Kokį lesalą mėgsta? Juodieji strazdai minta vabzdžiais, jų lervomis, sliekais, tačiau mėgsta ir vaisius bei uogas. Apsilankę lesyklose jie renkasi saulėgrąžas, o jei norite juos palepinti - įdėkite obuolių.

Didysis margasis genys (Dendrocopos major)

Wirestock Creators | Shutterstock.com

Lietuvoje gyvena 9 geninių šeimos paukščių rūšys, tačiau didžiausia tikimybė, kad lesykloje pamatysite didįjį margajį genį. Tai Lietuvoje dažniausiai sutinkamas genys, kuris linkęs nuskristi ir tolėliau nuo miško, ypač žiemą.

Didysis margasis genys yra už varnėną didensis paukštis, kuris išsiskiria raudonu pakaušiu ir pauodegiu bei juodai ir baltai margu kūno raštu. Patelė panaši į patiną, tik jos pakaušis juodas.

Kokį lesalą mėgsta? Didieji margieji gerai nėra išrankūs maistui ir daugiausiai maitinasi įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, drugių vikšrais, amarais, skruzdėlėmis ir jų perais. Nevengia ir augalinio maisto - lesa uogas, pušų ir eglių sėkas, riešutus, giles. Apsilankę lesyklose geniai griebia saulėgrąžas, taip pat jiems patinka ir nesūdyti lašinukai.

Pilkoji meleta (Picus canus)

Leo Bucher | Shutterstock.com

Pilkoji meleta yra geninių šeimos paukštis, kurį, nors ir gerokai rečiau nei genį, bet galima sutikti lesykloje (ypač jei ji pakabinta atokesnėje, tykesnėje, arčiau miško esančioje vietoje). Pilkosios meletos yra retos, tačiau palyginti nebaikščios ir jei jūsų lesykla joms patiks, tikėtina, kad jos vis sugrįš.

Pilkosios meletos yra už kėkštus kiek mažesni gelsvai žalios spalvos paukščiai, kurių patinai išsiskiria pilku viršugalviu su ryškiai raudona žyme ant kaktos. Patelės šios raudonos žymės neturi. 

Kokį lesalą mėgsta? Pilkoji meleta daugiausia minta skruzdėlėmis, įvairiais vabzdžiais kenkėjais ir jų lervomis. Askridusi į lesyklą ji greičiausiai susidomės nesūdytais lašiniais, riebalų mišiniais, riešutais, saulėgrąžomis.

Paprastasis svirbelis (Bombycilla garrulus)

Wirestock Creators | Shutterstock.com

Svirbelis yra atvykėlis iš šiaurinių kraštų - šie dailūs paukšteliai į Lietuvą atskrenda žiemoti iš tankių taigų. Paprastieji svirbeliai yra maždaug varnėno dydžio, jų kūno ilgis 18-21 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 32-35 cm. Svirbelius atpažinti nesunku - jie išsiskiria ilgu kuodu, kurį dažnai pašiausia bei juodai, baltai, geltonai ir raudona dėmele išmargintais sparnais ir uodega su geltona juostele.

Svirbeliai lesa uogas, vaisius, sėklas, bet perėjimo sezonu neatsisako ir gyvūninės kilmės maisto, pavyzdžiui, vabzdžių, kirmėlių ir pan. Atskridę į Lietuvą jie laikosi dideliais būriais ir minta ant medžių šakų likusiais šermukšniais, gudobelių, putinų, amalų uogomis.

Kokį lesalą mėgsta? Svirbeliai nėra dideli lesyklų gerbėjai, bet galite juos prisivilioti pasiūlę džiovintų uogų, obuolių. 

Čimčiakas (Carduelis flammea)

Victor Tyakht | Shutterstock.com

Čimčiakai, kaip ir svirbeliai yra šiaurinių kraštų paukšteliai, kurie žiemą dažnai apsilanko Lietuvoje. Čimčiakai savo kūno forma ir dydžiu yra panašūs į naminius žvirblius, nors yra kiek mažesni. Jie taip pat išsiskiria raudonu viršugalviu, o patinėliai taip pat puikuojasi rausvo atspalvio pagurkliu ir krūtine. 

Čimčiakui jo vardą suteikė paukščiuko skleidžiamas čeksėjimas - jie čirpia garsą če-če-če. Kartais čimčiakai į Lietuvą atskrenda labai dideliais būriais, o kai kuriais metais jie visai neužklysta. 

Kokį lesalą mėgsta? Čimčiakai lesa grūdelius, sėklas, tad dažnai sutūpia maitintis dirvonuose, laukuose, kur rankioja avižų ir kitų pasėlių likučius. Užsuka ir į lesyklas, kuriose taip pat ieško grūdų, saulėgrąžų, o ypač mielai lesa ant žemės pabertą ar iš lesyklos kitų paukščių išbarstytą lesalą.