Kokie yra melancholiško temperamento vaikai?

Koks yra melancholikas? Jei melancholiško temperamento žmogų reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, greičiausiai tai būtų žodelis „JAUTRUMAS“. Melancholikai iš prigimties yra jautrios būtybės: jie labai asmeniškai priima viską, kas vyksta aplinkui ir niekaip nemoka atsiriboti ir atsipalaiduoti.

Melancholiško charakterio bruožus galima įžvelgti jau ankstyvoje vaikystėje. Tokie vaikai dažniausiai labiau nei bendraamžiais sugeba įsigilinti į kiekvieną situaciją. Jie nėra paviršutiniški ir jau nuo mažens mėgsta analizuoti bei neretai tiesiog kelti problemas iš nieko. Jei kito temperamento vaikas dėmesį skiria žaidimams ir tiesiog smagiai veiklai, mažasis melancholikas sugeba į paprastą vaikišką veiklą žvelgti nevaikiškomis akimis: jį smarkiai paveikia netinkamas kitų vaikų elgesys ar tiesiog netikėti, neplanuoti įvykiai, tarkim paprasčiausio žaislo pametimas ar sugadinimas. Visas melancholikų gyvenimas yra sudėliotas į lentynėles, todėl bet kokie pasikeitimai juos gali ilgam išmušti iš vėžių.

Kaip ugdyti melancholiką? Gebėjimas įsigilinti ir įsijausti į kiekvieną situaciją gali būti labai didelis pliusas, nes žmogaus jautrumas yra pirmas žmogiškumo požymis. Tačiau laiku neugdomi šie bruožai gali peraugti į dideles psichologinės problemas. Pagrindinė melancholikų problema slypi tame, kad perdėtas jautrumas įveikia racionalų protą, todėl šio temperamento žmonės sunkiai susidoroja su bet kokiomis kliūtimis, o nuolatinės problemos (kurių kitų temperamentų atstovai net nepastebėtų) tampa jų kasdienybe, užpildančia visas mintis.

Melancholiką vaiką nuo mažens reikia mokyti nukreipti savo mintis. Geriausia tai daryti užsiimant džiaugsmą keliančia veikla: dainavimu, piešimu ar grojimu. Kadangi melancholikai iš prigimties yra pesimistai, jiems sunkiai sekasi bendrauti su tais žmonėmis, kurie yra kupini gyvenimo džiaugsmo. Melancholiško temperamento atstovai, išgyvendami dar vieną eilinę problemą, sugeba labiau atsipalaiduoti tik tuo atveju, jei žino, kad tokių problemų turi ne jie vieni. Todėl tam tikrais atvejais pravartu jiems pasakoti liūdnas istorijas, kurios privers įsigilinti, įsijausti ir suprasti, kad ne jie vieni šiame gyvenime yra tokie nuskriausti.

Teigiamos melancholiko savybės: