Kreivakaklystė: ką svarbu žinoti kūdikio tėvams? (249)

Kreivakaklystė (tortikolis) – tai sutrikimas, dėl kurio sunku pasukti galvą, o galva ir pečiai atrodo nesimetriški. Patologija kyla sutrumpėjus galvos sukamajam raumeniui. Kreivakaklystė dažniausiai yra įgimta.

Esant šiam sutrikimui galva būna pasvirusi į šoną, o smakras – pasisukęs į priešingą pusę. Kai kuriais atvejais kreivakaklystė gali praeiti savaime, niekaip patologijos negydant, bet išlieka tikimybė, kad sukamasis galvos raumuo ir vėl sutrumpės. Kūdikių kreivakaklystė yra diagnozuojama gydytojui tiriant, kiek kūdikis gali pasukti galvą.

Vėlesniuose gyvenimo etapuose vaikams ir suaugusiems taip pat gali būti sudėtinga pasukti galvą, pavyzdžiui, dėl netaisyklingos miegojimo padėties, tačiau to nereikėtų painioti su kreivakaklyste.

Kodėl kūdikiui išsivystė kreivakaklystė?

Kreivakaklystė gali išsivystyti dėl kelių priežasčių.

• Įgimta kreivakaklystė. Kūdikiai dažnai jau gimsta turėdami kreivakaklystę, arba kitaip – įgimtą raumeninį kortikolį. Daugelis jų dėl to nejaučia skausmo, būklei pagerinti paprastai užtenka pakeisti kūdikio padėtį ar namuose atlikti tempimo pratimus.

Dažniausiai kreivakaklystė vystosi dar vaisiui esant gimdoje dėl netinkamos vaisiaus padėties (pavyzdžiui, kai vaisius gimdoje sėdi – ši padėtis dar vadinama sėdmenine pirmeiga). Dėl netaisyklingos padėties spaudžiamas  sukamasis galvos raumuo. Tai didelis, į suvytą virvę panašus raumuo, kuris tęsiasi abiejose kaklo pusėse nuo ausų galiuko iki pat raktikaulio. Dėl papildomo spaudimo vienoje pusėje raumuo gali įsitempti, tad vystosi kreivakaklystė.

• Įgyta kreivakaklystė. Kreivakaklystė gali išsivystyti dėl gimdymo traumos, neurologinių ligų, uždegimų. Laikui bėgant kreivakaklystė taip pat gali išsivystyti dėl raumenų pažeidimo ar sutrikus kaklo aprūpinimui krauju. Taip pat patologija gali atsirasti po patirtų raumenų ar nervų sistemos traumų.
   
• Nežinomos priežastys. Pasitaiko atvejų, kad nustatyti kreivakaklystės atsiradimo priežasties neįmanoma.

Pepermpron | Shutterstock.com

Kreivakaklystės simptomai

Kūdikių, kuriems diagnozuota kreivakaklystė, elgesyje tėvai dažniausiai nepastebės nieko neįprasta, išskyrus veiklas, kurių metu reikia pasukti galvą. 2–4 mėn. kūdikiams, turintiems kreivakaklystę, dažnai pasitaiko šios problemos:

• Mažylis būna pakreipęs galvą viena kryptimi, pritraukęs ją prie vieno peties;
• Stebėdamas tėvų judesius kūdikis galvą pasuka tik nežymiai;
• Jei mama maitina krūtimi, gali kilti problemų žindant iš kurios nors vienos krūties, todėl reikia labai atidžiai parinkti tinkamas padėtis.
• Kai kuriems kūdikiams, kuriems diagnozuota kreivakaklystė, ant galvos gali atsirasti plokščia dėmė (tai vadinama nugulėta galvyte arba plagiocefalija). Taip nutinka dėl to, kad kūdikis didžiąją dalį laiko guli vienoje padėtyje.
• Kai kuriais atvejais nelygūs gali būti ir kaklas, veidas bei žandikaulis.
• Daliai kūdikių ant kaklo atsiranda nedidelis gumbas – įtempto raumens mazgas.
• Daliai kūdikių persitempęs galvos sukamasis raumuo plyšta gimdymo metu, tuomet ties naujagimio raktikauliu užčiuopiamas guzas.

Paprastai visi šie simptomai išnyksta kreivakaklystę sėkmingai gydant.

Šie bendrieji kreivakaklystės simptomai gali pasireikšti palaipsniui ir sustiprėti, jei kreivakaklystė nebuvo išgydyta kūdikystėje ar išsivystė vėliau:

• Sunku judinti galvą, riboti galvos judesiai;
• Sustingęs kaklas;
• Smakras pakrypęs į kurią nors pusę;
• Kaklo skausmas;
• Galvos skausmas;
• Pečių aukščio skirtumai;
• Patinę kaklo raumenys.

Kaip kūdikių kreivakaklystė yra gydoma?

Jeigu kūdikiui diagnozuota kreivakaklystė, gydytojas gali išmokyti jus atlikti kaklo tempimo pratimus namuose. Tau padeda atlaisvinti sutrumpėjusį, įsitempusį raumenį ir sustiprinti kitoje pusėje esantį raumenį, kuris dėl nepakankamo naudojimo yra laisvesnis ir silpnesnis. Tai padės ištiesinti kūdikio kaklą.

Kartais gydytojai rekomenduoja nuvykti konsultuotis ir gydymui pas kineziterapeutą.

Pradėjus intensyvų gydymą, specialistas kas 2–4 savaites turi tikrinti, ar situacija gerėja.

Kreivakaklystei gydyti gali būti skiriamos specialios ortopedinės minkštos apykaklės.

Jei šis gydymo būdas neveiksmingas, tuomet prireikia operacijos: jos metu atlaisvinamas įsitempęs kaklo raumuo. Paprastai operacija atliekama 1 m. sulaukusiems ir vyresniems vaikams.

Pagalba ir pratimai kreivakaklystę turintiems kūdikiams

Svarbiausia yra skatinti kūdikį pasukti galvą į abi puses: tai padeda atpalaiduoti įsitempusius kaklo raumenis ir įtempti atsipalaidavusius. Atminkite, kad kreivakaklystė kūdikiams nėra skausminga ir nors galvą pasukti raginamas mažylis gali imti verkti, jis verkia ne iš skausmo, o veikiau iš susierzinimo.

• Maitinimas. Kai kūdikis yra alkanas, krūtį ar buteliuką jam pasiūlykite taip, kad mažylis turėtų pasisukti nuo „palankiosios“ pusės.
• Migdymas. Migdydami kūdikį, atsukite jį veidu į sieną. Kadangi kūdikiai nori stebėti, kad vyksta kambaryje, jie aktyviai bando nusisukti nuo sienos: tai padės ištempti kaklo raumenis. Atminkite: norėdami išvengti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS), kūdikius miegui visuomet guldykite ant nugaros.
• Žaidimai. Žaisdami žaislais ir garsais skatinkite kūdikį galvą pasukti į abi puses. Motyvuokite kūdikį pasukti galvą ir į mažiau mėgiamą pusę, rodydami naujus, labai įdomius žaisliukus.
• „Pilvuko laikas“. Kreivakaklystės gydymui labai svarbu būdraujantį kūdikį kasdien paguldyti ant pilvo. Tokia padėtis stiprina kaklo ir pečių raumenis bei paruošia kūdikį ropojimui. Gulėjimas ant pilvuko taip pat yra plagiocefalijos, būdingos kreivakaklystę turintiems kūdikiams, prevencijos ir gydymo būdas.
• Pratimai. Pavyzdžiui, pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo kelių: galva turi būti nukreipta nuo jūsų, o kojytės turi remtis į jūsų pilvą. Tada ką nors kalbėkite arba dainuokite vis palinkdami tai iš vienos, tai iš kitos kūdikio pusės – taip paskatinsite kūdikį suktis į jus. Šį pratimą kartokite 3 kartus per dieną po 10–15 minučių.

Kokios ateities prognozės kūdikiui, kuriam nustatyta kreivakaklystė?

Daugelio kūdikių problemą pavyksta išspręsti dar pirmaisiais metais, keičiant kūno padėtis ir atliekant tempimo pratimus. Tačiau būkite kantrūs – gydymas gali užtrukti iki 6 mėnesių ar ilgiau.

Jeigu patologijos nepavyks įveikti konservatyviais gydymo būdais, vyresniam nei 1 m. vaikui gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas.