Kūdikių ir vaikų grūdinimas

„Šiltnamio“ sąlygomis augantys vaikai dažniau serga, nes jų organizmas nepakankamai atsparus besikeičiančiam aplinkos poveikiui. Taigi norint, kad vaikas būtų sveikas,  mažylio organizmas turėtų būti grūdinimas nuo pirmųjų dienų. Grūdinimas – tai pratinimas prie skirtingų sąlygų: svyruojančios oro temperatūros, vėjo, saulės, kintančios oro drėgmės ir kitų aplinkybių.  

Dažniausiai išgirdę žodį „grūdinimas“ įsivaizduojame žmones „ruonius“, drąsiai nerenčius į ledinį vandenį. Vaikams tokių ekstremalių išbandymų tikrai nesiūlome. Mažieji gali būti grūdinami įvairiais būdais, tačiau būtina atsižvelgti į individualias jų savybes: amžių, sveikatą, atsparumą ir t.t.

Oro vonios

Vaiko pratinimas prie kintančių oro srovių (šalčio ir šilumos) pagerina širdies ir kvėpavimo organų darbą, padeda ramiau miegoti, skatina medžiagų apykaitą bei didina eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujyje.

Oro vonios gali būti 3 rūšių: šaltos (4-14 laipsnių), vėsios (14-20 laipsnių) ir šiltos (20-25 laipsniai). Organizmas grūdinamas kaitaliojant šaltas ir šiltas oro sroves, tačiau prieš pradedant grūdinimąsi, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:

• Nevalia pradėti grūdinti vaiko tuomet, kai oras šaltas, drėgnas ir vėjuotas, nes vaikas paprasčiausiai susirgs;
• Oro vonias reikėtų atlikti tik tuomet, kai vaikas pavalgęs, tačiau praėjus 40-50 minučių po valgymo. Geriausia vaiką grūdinti nuo 8 iki 18 valandos;
• Priimant šaltas ir vėsias oro vonias, vaikas turi būti aktyvus, o priimant šiltas oro vonias, leidžiami tik ramūs žaidimai.

Pradėti grūdinti kūdikį šiltomis oro srovėmis reikėtų maždaug 2-3 mėnesių. Oro temperatūra turėtų būti ne mažesnė nei 22 laipsniai, o grūdinimas turi vykti kambaryje. Šilto oro vonios kartojamos kelis kartus per dieną, jų trukmė palaipsniui ilginant. Pirmąjį kartą užteks 1-2 minučių, vėliau laiką reikėtų prailginti iki 10-15 minučių, o 6 mėnesių kūdikiui galima mėgautis šiltomis oro voniomis iki 30 minučių. Nuolatos pratinami prie šilto oro vaikai, sulaukę 3 metų, gryname ore (pavėsyje) gali praleisti 3-4 valandas.

5-6 mėnesių vaikams, jau apsipratusiems su šiltomis oro voniomis, temperatūra palaipsniui mažinama iki 18-20 laipsnių, o vyresniems nei metai vaikams – iki 15 laipsnių. Mažinant temperatūrą svarbu užtikrinti, kad nebūtų jokių vėjų. Po šaltųjų oro vonių mažylis turėtų būti aprengiamas ir ramiai paguldomas.

Saulės vonios

Iki vienerių metų vaikams atlikti saulės vonių nepatariama. Prieš tai jie turėtų priprasti prie oro vonių, kad temperatūros kaita neigiamai nepaveiktų jų organizmo. Pirmąjį kartą kaitintis leidžiama ne ilgiau nei 2 minutes. Kiekvieną dieną buvimo saulėje trukmė ilginama po 1 minutę, tačiau 1-3 metų vaikams saulėje nereikėtų būti ilgiau nei 15 minučių.

Prieš pradedant priiminėti saulės vonias, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:

• Saulės vonias reikėtų atlikti tik tuomet, kai vaikas pavalgęs, tačiau praėjus pusantros valandos po valgymo;
• Prieš pradedant kaitintis saulėje reikėtų 5-6 dienas pratintis prie oro vonių;
• Prieš kaitinimąsi saulėje vaikas neturėtų maudytis;
• Jei pasikaitinęs vaikas būna vangus ir suirzęs, saulės vonias reikėtų sutrumpinti arba išvis nutraukti.

Vandens procedūros

Grūdinti vaiką vandens procedūromis reikia labai atsargiai. Kūdikiams iki vienerių metų šaltuoju periodu vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 35-36 laipsniai, o vasarą – iki 33 laipsnių. Maždaug kas savaitę laiko vandens temperatūrą reikėtų sumažinti 1 laipsniu. Jei vaiko organizmas labai silpnas, temperatūra mažinama kas 10 dienų. Temperatūra mažinama iki 26 laipsnių.

Jau pirmaisiais gyvenimo metais po maudynių kūdikius galima apipilti 1-2 laipsniais vėsesniu nei įprasta vandeniu.

Kai kurie vaikai nuo pat mažens mėgsta turkštis vandenyje, nepaisant to, ar vanduo šiltas, ar šaltas. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie į vandenį net kojos kišti nenori. Ir vis dėl to, kad mažylis būtų sveikas, grūdinti jį reikėtų nuo mažų dienų.

Vaiko pratinimas prie skirtingos temperatūros vandens prasideda drėgnais aptrynimais, palaipsniui pereinant prie apipilimo ir maudynių duše, jūroje, upėje ar ežere.

Drėgni aptrynimai

Kad mažylio kūnas priprastų prie šaltesnio nei įprasta vandens, pradėti reikėtų nuo paprasčiausių aptrynimų, kurių metu dirginamos nervų galūnėlės ir masažuojami raumenys. Jei vaikas pakankamai drąsus, galima trinti visą kūną, tačiau jei mažylis muistosi ir paniškai bijo, pradžiai geriau išbandyti dalinį aptrinimą, kuomet sudrėkinamos tik kai kurios kūno dalys.

Pratinti prie vandens aptrinimų galima jau nuo 2 mėnesių. Pirmąsias dvi savaites sausa minkšta skiaute aptrinami norimi odos ploteliai, kol odelė lengvai parausta. Vėliau skiautė sudrėkinama ir atliekama tokia pati procedūra. Mažylio oda pripranta prie prisilietimų, todėl vėliau lengviau pereiti prie tikrųjų maudynių.

Aptrynimas turi trukti ne ilgiau nei 5 minutes. Pirmiausia aptrinamos rankos ir kojos, vėliau krūtinė ir pilvas, o galiausiai – nugara. Po procedūros svarbu sausai nušluostyti visą kūną, kad vaiko neperpūstų ir jis nesusirgtų. Geriausia, jei po aptrynimo vaikas pabūtų ramus bent 15 minučių.

Apipilimai vėsesniu vandeniu

Aptrynimo procedūros padės vaikučio odai apsiprasti ir tapti atsparesnei, taigi jau po kelių mėnesių nuo pirmųjų aptrinimo procedūrų galima pereiti prie apipilimo vėsesniu vandeniu. Po įprastinių maudynių apipilkite kūdikį 1-2 laipsniais šaltesniu vandeniu. Vyresniems nei 2 metai vaikams būtų naudinga apipilti kojas vėsiu vandeniu, pradedant nuo 28 laipsnių temperatūros, po truputėlį mažinant iki 18 laipsnių.

Sakoma, kad nuo kojų prasideda visos ligos. Taigi kuo labiau kojytės užsigrūdins, tuo atsparesnės jos bus ir vaikas mažiau sirgs.

Vyresniems nei 1 metų vaikams patariama maudytis duše. Geriausia dušo procedūras pradėti vasarą, kai namuose pakankamai šilta. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti 35 laipsniai, o vėliau, per kelias savaites ji palaipsniui mažinama iki 28 laipsnių. 2-3 metų vaikams vandens temperatūra gali būti 26 laipsniai.

Dušo bei apipilimų trukmė turėtų būti ne ilgesnė nei 2 minutės. Geriausia šias procedūras atlikti rytais prieš pusryčius arba po pietų miego. Tai suteiks daugiau energijos ir žvalumo.

Maudynės upėje, ežere ar jūroje

Maudymasis didesniuose vandenyse – puiki treniruojanti ir grūdinanti procedūra. Ypatingai – jei maudynės vyksta jūroje. Jūros vanduo gerina kvėpavimo funkciją ir kraujotaką. Teigiamai veikia ir vandens temperatūra, spaudimas bei judėjimas, be to, jūros vandenyje yra ištirpusių cheminių medžiagų, naudingų visam organizmui.

Maudantis atviruose telkiniuose reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų:

• Pradedant maudytis oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai, o vandens – 24 laipsniai. Kai vaikas apsipras, vandens temperatūra gali būti ir apie 20 laipsnių;
• Maudytis vaikas turi tik pavalgęs. Geriausias maudynių laikas nuo 10 iki 13 valandos ir nuo 17 iki 19 valandos;
• Prieš maudantis pirmiausia reikėtų kelias dienas pabūti šiltoje saulėje, vėliau išbandyti aptrynimus ir apsišlakstymus, o tik vėliau pilnai pasinerti į vandenį;
• Einant maudytis mažylio oda turi būti pakankamai įkaitusi;
• Išsimaudžius vaiką reikia sausai nušluostyti ir leisti jam pabūti aprengtam arba apvyniotam rankšluosčiu maždaug 10-15 minučių.

Vis dažniau tėvai kreipiasi į specialistus, klausdami, kaip reikia grūdinti vaiko organizmą, kad tai nepakenktų ir neturėtų nepageidaujamų pasekmių. Pripažinkime: daugelis iš mūsų grūdinimą supranta labai siaurai – tik kaip apsiliejimą šaltu vandeniu ir kitas negudrias vandens procedūras. Tačiau tai dar tikrai ne viskas. Vis dėlto klausimas, kaip padaryti taip, kad grūdinimas ne tik sustiprintų sveiko vaiko organizmą, bet dar ir padėtų įveikti lėtines ligas, sukelia daugybę aršių diskusijų.

Nuo kada galima pradėti?

Pirmosiomis dienomis po gimimo vaikutį jau galima pradėti grūdinti, tačiau iš pradžių reikėtų pasitarti su gydytoju (gal jūsų mažylio sveikatos būklė tokia, kad sumanymo teks atsisakyti). Jeigu atžala sveika ir gydytojas nemato jokių kliūčių, galite pradėti.

Kaip grūdinami ikimokyklinio amžiaus vaikai? Grūdinimas – tai sveikatingumo priemonių kompleksas. Štai pagrindiniai principai:

• Patalpos, kurioje yra vaikas, oro temperatūra turi būti nuo 17 iki 19 laipsnių.
• Kambarys, kuriame būna vaikas, žiemą turėtų būti vėdinamas bent 3–4 kartus, taip pat prieš miegą. Šiltuoju metų laiku orlaidės arba langai turi būti praverti nuolat.
• Vaikams oro vonios trunka nuo 10 iki 15 minučių. Patartina jas daryti po naktinio ir dieninio miego, taip pat rytinės mankštos ir prausimosi metu.
• Jeigu yra tokia galimybė, tegul vaikas miega lauke (pavyzdžiui, vasarą). Pageidautina, kad langas namuose būtų praviras ištisus metus.
• Vaikas turi išeiti pasivaikščioti į lauką mažiausiai 2 kartus per savaitę. Pasivaikščiojimo trukmė – 3,5–4 valandos, jeigu oro temperatūra nuo -15 iki +30 laipsnių. Rūbus būtina parinkti atsižvelgiant į pasivaikščiojimo tipą, vaiko judrumą ir metų laiką.
• Praustis reikia 14–16 laipsnių temperatūros vandeniu. Prausiamas veidas, kaklas, viršutinė krūtinės dalis ir rankos aukščiau alkūnių.
• Apliejimai grūdinimo pradžioje pradedami nuo 34 laipsnių temperatūros vandens, vėliau reikia pereiti prie šaltesnio – 24 laipsnių.
• Kojos grūdinamos taip: iš pradžių jos plaunamos 28 laipsnių temperatūros vandeniu, vėliau po truputį pereinama prie 16 laipsnių.
• Maudynės vonioje – 2 kartus per savaitę, vandens temperatūra – 35 laipsniai.

Silpnos sveikatos vaikams

Vaikams, kurių sveikata dėl kokios nors priežasties yra prastesnė, paprastai skiriami apliejimai, drėgni aptrynimai ir kitos dalinės vandens procedūros. Vandens nuo 36 laipsnių temperatūra mažinama labai lėtai iki normalios tik pagerėjus bendrai sveikatos būklei. Jeigu mažylis serga peršalimo ar kitomis ūmiomis ligomis, jam pakilusi temperatūra, grūdinimo procedūrų teks atsisakyti.

Labiausiai organizmą veikia kojų vonelės, kiek silpniau – kontrastinis dušas, toliau rikiuojasi apliejimai ir drėgni aptrynimai. Jeigų vaikas nusilpęs, pradėti reikia nuo mažiausiai intensyvių procedūrų, kitaip tariant, eiti atgaline tvarka. Perėjimai nuo vienos procedūros prie kitos neturi būti staigūs.

Suprantama, kad tėvai, grūdindami vaiką, nori jam tik gero, tačiau per prievartą nieko neišeis. Procedūras turi lydėti tik teigiamos emocijos, be to, turi būti taikoma ir atitinkama terapija (jeigu atžala serga lėtinėmis ligomis). Tik kartu su gydymu grūdinimas gali duoti trokštamų rezultatų: sustiprinti organizmą ir padidinti jo atsparumą ligoms.
 

Vis dažniau tėvai kreipiasi į specialistus, klausdami, kaip reikia grūdinti vaiko organizmą, kad tai nepakenktų ir neturėtų nepageidaujamų pasekmių. Pripažinkime: daugelis iš mūsų grūdinimą supranta labai siaurai – tik kaip apsiliejimą šaltu vandeniu ir kitas negudrias vandens procedūras. Tačiau tai dar tikrai ne viskas. Vis dėlto klausimas, kaip padaryti taip, kad grūdinimas ne tik sustiprintų sveiko vaiko organizmą, bet dar ir padėtų įveikti lėtines ligas, sukelia daugybę aršių diskusijų.

Nuo kada galima pradėti?

Pirmosiomis dienomis po gimimo vaikutį jau galima pradėti grūdinti, tačiau iš pradžių reikėtų pasitarti su gydytoju (gal jūsų mažylio sveikatos būklė tokia, kad sumanymo teks atsisakyti). Jeigu atžala sveika ir gydytojas nemato jokių kliūčių, galite pradėti.

Grūdinimas – tai sveikatingumo priemonių kompleksas. Štai pagrindiniai principai:

• Patalpos, kurioje yra vaikas, oro temperatūra turi būti nuo 17 iki 19 laipsnių.
• Kambarys, kuriame būna vaikas, žiemą turėtų būti vėdinamas bent 3–4 kartus, taip pat prieš miegą. Šiltuoju metų laiku orlaidės arba langai turi būti praverti nuolat.
• Vaikams oro vonios trunka nuo 10 iki 15 minučių. Patartina jas daryti po naktinio ir dieninio miego, taip pat rytinės mankštos ir prausimosi metu.
• Jeigu yra tokia galimybė, tegul vaikas miega lauke (pavyzdžiui, vasarą). Pageidautina, kad langas namuose būtų praviras ištisus metus.
• Vaikas turi išeiti pasivaikščioti į lauką mažiausiai 2 kartus per savaitę. Pasivaikščiojimo trukmė – 3,5–4 valandos, jeigu oro temperatūra nuo -15 iki +30 laipsnių. Rūbus būtina parinkti atsižvelgiant į pasivaikščiojimo tipą, vaiko judrumą ir metų laiką.
• Praustis reikia 14–16 laipsnių temperatūros vandeniu. Prausiamas veidas, kaklas, viršutinė krūtinės dalis ir rankos aukščiau alkūnių.
• Apliejimai grūdinimo pradžioje pradedami nuo 34 laipsnių temperatūros vandens, vėliau reikia pereiti prie šaltesnio – 24 laipsnių.
• Kojos grūdinamos taip: iš pradžių jos plaunamos 28 laipsnių temperatūros vandeniu, vėliau po truputį pereinama prie 16 laipsnių.
• Maudynės vonioje – 2 kartus per savaitę, vandens temperatūra – 35 laipsniai.

Silpnos sveikatos vaikams

Vaikams, kurių sveikata dėl kokios nors priežasties yra prastesnė, paprastai skiriami apliejimai, drėgni aptrynimai ir kitos dalinės vandens procedūros. Vandens nuo 36 laipsnių temperatūra mažinama labai lėtai iki normalios tik pagerėjus bendrai sveikatos būklei. Jeigu mažylis serga peršalimo ar kitomis ūmiomis ligomis, jam pakilusi temperatūra, grūdinimo procedūrų teks atsisakyti.

Labiausiai organizmą veikia kojų vonelės, kiek silpniau – kontrastinis dušas, toliau rikiuojasi apliejimai ir drėgni aptrynimai. Jeigų vaikas nusilpęs, pradėti reikia nuo mažiausiai intensyvių procedūrų, kitaip tariant, eiti atgaline tvarka. Perėjimai nuo vienos procedūros prie kitos neturi būti staigūs.

Suprantama, kad tėvai, grūdindami vaiką, nori jam tik gero, tačiau per prievartą nieko neišeis. Procedūras turi lydėti tik teigiamos emocijos, be to, turi būti taikoma ir atitinkama terapija (jeigu atžala serga lėtinėmis ligomis). Tik kartu su gydymu grūdinimas gali duoti trokštamų rezultatų: sustiprinti organizmą ir padidinti jo atsparumą ligoms.