Kuris būdas mokyti vaiką ant puoduko geriausias? (10)

Ar prisimenate savo požiūrį, kai laukėtės, ir tada, jau po vaikelio gimimo? Ar prisimenate tas išankstines taisykles, kaip auginsite, kaip maitinsite, auklėsite ir migdysite? Atrodo, viską žinojote. Kiek to tvirto nusistatymo liko jau gimus vaikeliui?
Ne viską įmanoma suplanuoti ir ne visada įmanoma vadovautis knygose aprašytais metodais. Daug kas, gimus vaikui, ateina tėvams tiesiog iš intuicijos, pasitelkus kūrybiškumą ir tiesiog tą „šeštą jausmą“.
Pratinimas ant puoduko, kai vaikas dar logiškai nesuvokia, kodėl reikia daryti „į tą keistą daiktą“, – viena sudėtingesnių užduočių tėvams, nuo kurių priklauso pratinimo sėkmė. Tik kuo vadovautis? Knygų, močiutės patarimais ar nuojauta?
Mama, kas tas puodas?
Keistas ant grindų padėtas daiktas vaikui ne tik kelia nuostabą, bet ir klausimų galvoje. Neretai – ir baimę. O kaip jis gali ant jo sėsti, jei bijo?
Maždaug metų sulaukęs vaikas ne tik kupinas noro pažinti pasaulį, tačiau ir įvairių baimių. Tai itin jautrus raidos etapas, kai vaikas dar tik „skenuoja“ gyvenimo realijas, todėl bet koks griežtesnis žodis, stipresnė baimė, piktesnis sudrausminimas gali išlikti ilgam. Be to, tokio amžiaus vaikas dažniausiai jau nenusėdi vietoje, todėl jam „analizuoti“, ką ten tėvai pastatė ant grindų, didelės motyvacijos nėra.
Visgi kartu su pasaulio pažinimu stengiamės ugdyti ir vaiko savarankiškumą, o puodukas, kad ir kaip žiūrėsime, – svarankiškumo ugdymo dalis.
Pratinkite jau nuo kūdikystės
Nuo maždaug 9 mėn. kūdikis turėtų gebėti sėdėti pats. Taigi kai jis jau geba išsėdėti, galima pradėti mokyti puoduko reikalų ir užtikrinti sėkmingą vaiko draugystę „su šiuo baisiu daiktu“ vėliau. Tai ne tik naudinga pačiam vaikui, tačiau ir finansiškai – na, kiek sauskelnių sutaupysite net neverta skaičiuoti: daug. Jau maždaug nuo 7 mėn. kūdikį po tam tikrų ritualų – pavalgius, pamiegojus – galima mėginti sodinti ir pratinti. Tiesa, reikėtų atsižvelgti į periodiškumą: tuo pačiu metu sodinti vaiką kasdien – geriausia. Gali būti, kad sauskelnių atsisakysite jau po maždaug 5 mėn.
Svarbu
Pradėję anksti, anksti ir suformuosite vaiko įprotį, kad „sisioti“ ir „kakoti“ reikia ne į kelnytes, bet „į tą puoduką“. Tiesa, prieš pratinant būtina įsitikinti, kad kūdikis geba puikiai išsėdėti. Ir nesibaiminkite, jei pirmi kartai bus „tušti“: refleksas „sisioti“ pamažu tikrai atsiras.
Tėvų ryžtas išmokyti
Ar tikrai esate pasiryžę išmokyti vaiką ir nepasiduoti emocijoms? Tuomet tvirtai apsispręskite ir pradėkite. Pradėjus nedėti sauskelnių, vaikas pajus, kad būti šlapiam jam nepatinka, taigi reikia sėstis ant puoduko. Tėvai ilgainiui ima jausti savo vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi ritmą, taigi puikus patarimas – stebėti atžalą ir praėjus tam tikram laiko tarpui, kada, anot tėvų, vaikas turėtų norėti „į tualetą“, pavyzdžiui, kas valandą, be jokių pertraukų, sodinti vaiką ant puoduko.
Svarbu
Šio metodo sėkmė priklauso nuo tėvų ryžto. Jei jau pasiryžote vaiką mokyti pagal šį metodą, tą darykite be pertraukų ir kasdien. Atsisakėme sauskelnių? Vadinasi, jų atsisakėme visais atvejais – ir namuose, ir lauke. Vaikas tik taip situaciją ims „vertinti“ kaip normą, o pastovumas šiuo atveju – neapsakomai svarbus. Tačiau pasirinkus šį metodą nereikėtų jo laikytis per prievartą, t. y. matant, kad vaikas visiškai nėra pasirengęs.
Mokyti pakaitomis – tai mama, tai tėtis
Nesiseka mamai mokyti vaiko sėdėti ant puoduko? Tegu tą padaryti pabando tėtis. Apsikeisti vaidmenimis šiuo atveju – labai naudinga. Abu tėvus vaikas vertina nevienodai: vienas jų – autoritetingesnis, kitas – švelnesnis, ramesnis. Kartais susikeitus vaidmenimis, ypač vaiko ugdymo procese, galima sulaukti neįtikėtinų rezultatų.
Svarbu
Dažniausiai gyvenime vaiko ir mamos ryšys, nes juodu praleidžia gerokai daugiau laiko, yra tvirtesnis, saugesnis. Mama „viską duoda“, mama maitina, kontroliuoja. Visgi šie fiziologiniai procesai jau nepriklauso nuo mamos, vadinasi, tėčio įsikišimas gali lemti sėkmingą mokymosi ant puoduko baigtį: mama atsakinga už vienus procesus, o štai tėtis – už visai kitus, ir į juos nesikiša mama.
Tavo puodukas – ir tavo žaisliukas
Norimą įprotį tėvai gali pradėti formuoti ir per žaidimą, atrakcijas. Parodykite, kaip puikiai ant puoduko „daro“ lokiukas, koks puodukas ryškus tarp kitų žaislų, kiek į jį telpa kaladėlių. Matydamas, kaip sėdi lokiukas, atsisėsti, tikėtina, bandys ir vaikas. Labai puiku, jei puoduką išsirinksite kartu – kaip kai kuriuos žaisliukus. Tą puikiai padarysite apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus, kai savarankiškumo suvokimas ypač sustiprėja.
Svarbu
Šio metodo pavojai – galimybė išblaškyti vaiką, ir puoduką jis gali imti vertinti kaip nieką daugiau, tik dar vieną savo žaislą. Tačiau vaikai pasaulį pirmiausia pažįsta jį kopijuodami, tad ir toks modelis pasiteisins: juk lokiukas valgo, pamiega, o paskui – „sisioja“. Svarbu turėti ir fiksuotą puoduko vietą, kad vaikas suprastų, jog konkrečioje namų vietoje, pavyzdžiui, vonioje, su puoduku ne žaidžiame, o darome „sisių“.
Svarbu – būti kantriems
Manote, kad mokyti vaiką ant puoduko, siūlyti jam jį – tam tikra prievarta, o versti vaiką kažką daryti – nevalia. Tas tiesa. Tačiau sėdėjimas ant puoduko yra tam tikras vaiko įgūdis, o įgūdžius būtina formuoti ir ugdyti. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai tėvai po nesėkmingų bandymų numoja ranka, ir štai vaikas vieną dieną nustebina: netikėtai atsisėda ant puoduko. Tačiau tokiu atveju kyla rizika, kad ir penkerių mažyliui reikės pirkti sauskelnes.
Svarbu
Tėvams reikėtų atrasti pusiausvyrą: negerai vaiką prievartauti, tačiau ne pati geriausia išeitis ir apskritai nieko nedaryti. Nežinote, ar vaikas tam pasiruošęs? Jei jis geba sėdėti ar nusimauti kelnytes, tai gali ir pradėti mokytis sėdėti ant puoduko. Jei matote, kad jis irzlus, muistosi ir verkia, geriau nebetęskite: ateis tinkamesnis momentas.
As pritariu, nera reikalo su puoduku lakstyt, ar tuo labiau nesuprantanti kudiki 6 menesiu sodinti ant puodo... sukako du metai, pradejo kalbeti, ir susikalbejom. Pasodinom, paaiskinom ir nebedejom sauskelniu. Pamirsdavo, prisisysiodavo i kelnes iskart diskomfortas ir suprato kur reikalus reikia daryt
aisku avariju buvo ir ne viena, ir dar dabar darzelyje pasitaiko, bet retai.