Meno terapija vaikams

Vaikystė – tai tas laikotarpis, kada formuojasi žmogaus asmenybė. Vaiko psichika tuo etapu labai imli išorinio pasaulio poveikiui, todėl sukurta taip daug įvairiausių metodų ir psichologinių technikų, taikomų vaikams. Viena iš jų – meno terapija.

Meno terapija (pažodžiui „gydymas menu“) turi daug akivaizdžių privalumų. Ji veikia švelniai, natūraliai ir nepastebimai: kūrybiškumas savaime įjungia psichikos mechanizmą, padedantį išgydyti sielą.

Kokius meno terapijos metodus galima (ir reikia) taikyti namie? Kaip tą padaryti? Apie visa tai – netrukus.

Piešimo technikos

Izoterapija (piešimo technikos) yra klasikinės meno terapijos kryptis. Ji dažniausiai taikoma, kai norima nustatyti vaikų vystymosi sutrikimus ir emocinį nestabilumą, be to, ji ir padeda visa tai įveikti.

Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų, be to, labai mėgstamas – jis su malonumu tuo užsiima ir džiugina savo tėvelius. Būtina piešimo procesą pakreipti tinkama linkme, paversti jį vaiko savęs pažinimo ir ugdymo priemone – tai, kas gimsta popieriaus lape, nėra sąmoninga.

Izoterapija apima daug piešimo technikų: tai chaotiškas piešinys (dėmės, kreivės), diagnostinis (kai reikia ką nors pripiešti), siužetinis (pavyzdžiui, vaizduojama šeima), tematinis (kuo norima būti), nevaržomas (kokia nuotaika šiuo metu) ir daugelis kitų.

Kiekviena iš jų turi savų ypatumų. Žinoma, geriausia šia terapija užsiimti prižiūrint profesionaliam psichologui, tačiau galima pasipraktikuoti ir namuose.

Suraskite tam tokią vietą, kurioje būtų patogu, vaikas jaustųsi laisvai ir saugiai. Jis neturi bijoti, kad ką nors išteps ar sugadins.

Pasirūpinkite įvairiomis priemonėmis: spalvotais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis, flomasteriais, guašu, popieriaus atsargomis. Paprastai to pakanka, kad namų sąlygomis galėtumėte užsiimti meno terapija.

Štai keli paprastų ir veiksmingų metodų pavyzdžiai.

Spalvos ir emocijos

Sudarykite emocijų, kurias gali jausti žmogus, sąrašą. Paprastai jame būna 6 teigiamos ir 6 neigiamos (pavyzdžiui, džiaugsmas, įsimylėjimas, komfortas, nerimas, baimė).

Pasiūlykite vaikui nupiešti ratukus šias emocijas atitinkančiomis spalvomis.

Įsitikinkite, kad užduotis buvo suprasta teisingai. Naudokitės nupiešta gama vertindami vaiko piešinius – tai padės išsiaiškinti, ką jis jaučia.

Chaotiški piešiniai

Leiskite vaikui laisvai pateplioti popieriaus lapą – taip padėsite atsikratyti per dieną susikaupusių emocijų, įtampos.

Spalvų gama jums pasufleruos, kokios mažylis nuotaikos, ar jam kas nors kelia nerimą.

Kūno schema

Tai puiki technika, padedanti per psichiką paveikti vaiko savijautą ir sveikatą. Pasiūlykite jam skirtingomis spalvomis nupiešti save (visą kūną).

Kartu išanalizuokite piešinį (galima naudotis jau turima spalvų gama), kas vaiką jaudina, kurios dalys ir kodėl buvo išskirtos, pabrėžtos. Baikite techniką teigiamu piešinėliu (koks vaikas norėtų būti).

Paprastai poveikis pajuntamas labai greitai: technika padeda įveikti lengvus negalavimus, per pasąmonę veikia sveikatą.

Smėlio terapija

Žaidimas su smėliu – vienas iš įdomiausių ir perspektyviausių psichoterapijos metodų. Jis paremtas jungiškąja psichoanalize, teigiančia, kad žmogaus psichika turi „imunitetą“ ir todėl gali savarankiškai pasveikti po patirtos psichologinės traumos.

Kaip tai atrodo? Pacientui (nebūtinai vaikui) siūloma specialioje dėžėje padaryti kompoziciją. Medžiagos – smėlis ir daug formelių.

Figūros turi būti įvairios, apimti skirtingas objektų grupes: žmones, gyvūnus, augalus, daiktus, simbolines figūras ir pan. Žmogus pavaizduos tokį pasaulio paveikslą, kokį jis pats mato.

Vaikų žaidimai smėlio dėžėje būna dinamiški: jie ne tik parodo savojo pasaulio pjūvį, bet ir dalyvauja kompozicijoje, žaidžia su atskirais objektais ir kuria situacijas.

Į šias inscenizacijas suaugusiesiems reikėtų itin atkreipti dėmesį: vaikas tokiu būdu pasakoja, kaip priima ir vertina tam tikrą situaciją (tėvų konfliktus, vaikų darželio ar mokyklos aplinką).

Specialistai šią meno terapijos rūšį itin rekomenduoja bandant įveikti kai kurias problemas. Ji taikoma:

• Sutrikus psichikos vystymuisi;

• Konfliktuojant su aplinkiniais, kai pasireiškia agresija;

• Siekiant įveikti vaikų baimes ir paniką;

• Kai užsisklendžiama, sunku išreikšti emocijas.

Šauniausia šioje terapijoje tai, kad interpretacija nebūtina. Metodas veiksmingas pats savaime. Gal ne be reikalo vaikams taip patinka žaisti smėlio dėžėje?

Smėlis tampa neverbalinės raiškos priemone: jis įgyja bet kokią formą (ypač sudrėkintas), yra puiki vieta ir medžiaga išreikšti fantazijas.

Sąlytis su juo yra naudingas. Psichologai įsitikinę, ši terapijos rūšis ne tik padeda įveikti minėtus sunkumus, bet ir lavina rankų motoriką, skatina kūrybinį vaiko potencialą, vysto loginį mąstymą ir suvokimą, harmonizuoja vidinį pasaulį, padeda įsisąmoninti gėrio ir blogio moralines normas ir principus.

Žaisti su smėliu galima ir namie, tik tam reikia nedidelės mėlynos smėliadėžės (60/70 cm, aukštis – ne daugiau nei 15 cm) – tokia spalva paprastai naudojama dirbant su pasąmone (gali simbolizuoti vandenį arba orą). Pripildykite iki pusės smulkaus smėlio, tačiau prieš tai jį nusijokite ir išdezinfekuokite įkaitintoje orkaitėje.

Žinoma, reikia ir formelių. Jų paieška ir rinkimasis – smagus užsiėmimas net ir suaugusiesiems. Sugrupuokite figūrėles (augalai, gyvūnai, žmonės, pasakų personažai, pastatai ir t. t.). Atidėkite į šalį objektus, kurie simbolizuoja baimes, teigiamas ir neigiamas emocijas.

Kai viskas bus paruošta, pasiūlykite vaikui pažaisti. Versti nereikia, panorėjęs jis pats ims veikti. Galima stebėti, užduoti klausimus, stimuliuoti jo aktyvumą. Atsargiai stebėdami jūs labai greitai imsite daug geriau suprasti vaiką, tik nereikia skubėti interpretuoti.

Jei turite atliekamo laiko, pažaiskite ir jūs. Tai padeda suvokti asmeninius motyvus ir užslėptus troškimus, atsipalaiduoti.

Jeigu viską įsigijote, turėkite omenyje, kad su formelėmis vaikams galima žaisti nuo trejų metukų, o šiaip su smėliu – nuo 6–8 mėnesių.

Žaidimai su lėlėmis

Šis būdas apima meno ir žaidimų terapijas. Ne veltui lėlės yra būtinas ir nepakeičiamas vaikystės atributas.

Ką vaikui reiškia šis žaislas? Tai tarytum tarpininkas tarp jo ir suaugusiųjų pasaulio. Žaidimo metu įgyjami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai, mokomasi bendrauti, išbandomi nauji socialiniai vaidmenys, tačiau tuo pačiu ši veikla yra ir vaiko akimis matomo pasaulio projekcija. Pastebėjus, kad kažkas negerai, galima koreguoti.

Kada lėlių terapija yra efektyviausia? Specialistai pabrėžia tokias jos taikymo galimybes:

• Psichodiagnostika;

• Mokymasis save kontroliuoti;

• Svarbių socialinių įgūdžių įgijimas, socialinės sąveikos patirtis;

• Bendravimo įgūdžių ugdymas;

• Baimių profilaktika ir korekcija;

• Kalbos lavinimas;

• Vidinių mechanizmų, padedančių kovoti su liga, paieška.

Jeigu problema rimta, reikėtų kreiptis į profesionalų psichoterapeutą, tačiau ugdyti komunikacijos įgūdžius ir padėti vaikui geriau suprasti save patį ir jį supantį pasaulį galima ir namų sąlygomis.

Iš pradžių nuspręskite, kokią lėlę naudosite.

Lėlytės su pirštuotomis rankomis ir pirštinaitėmis tiks mažiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vyresniems patiks  marionetės – jas sudėtingiau valdyti, tačiau žaisti įdomiau. Lėlės-kūdikiai padės vaikui priskirti save kuriai nors lyčiai ir geriau suvokti suaugusiųjų pasaulį.

Rinkdamiesi lėlę atsižvelkite ir į vaiko norus – jis intuityviai jaučia, kokia tiks labiausiai. Galite ją nusipirkti parduotuvėje arba pasiūti kartu.

Lėlės kūrimas taip pat turi terapinį poveikį, be to, su tokiu žaislu vaiką sies glaudesnis psichoemocinis ryšys.

Kai jau esate pasiruošę, galima žaisti, modeliuoti situacijas: „supažindinkite“ lėlę su šeimos nariais, tegul ji „papasakoja“ apie save – vaikas gali išreikšti visiškai netikėtas emocijas ir mintis. Naudinga švęsti ir jos „gimtadienius“ (apsvarstykite, kokią dovanėlę padovanotų jai vaikas?), „gydyti“ įvairias ligas.

Tokia lėlė taps savotišku tarpininku, supaprastinančiu vaiko ir aplinkinių santykius, padės išreikšti giliąsias ir ne visada suvokiamas būsenas, troškimus, užslėptus poelgių motyvus.

Žinoma, apžvelgėme toli gražu ne visas šiuolaikinės meno terapijos kryptis, tačiau izoterapija, smėlio ir lėlių terapija yra labiausiai paplitusios ir patogiausios taikyti namų sąlygomis. Pamėginkite – vaikui tai bus tik į naudą.

Suteikite galimybę pasireikšti savo atžalai. Nustebsite, kai pamatysite, koks įdomus ir įvairus mažo žmogaus vidinis pasaulis!