Vaikas ir ekranai (TV, mobilieji telefonai, planšetės) (12)

Puikiai žinome, kaip vaikus – net ir kūdikius – įtraukia mobilieji telefonai, planšetės ar TV ekranai ir kaip mažieji „derasi“ dėl leidimo jais pasinaudoti. Duoti ar ne mažiesiems šiuos „žaislus“?

Laikas, skiriamas ekranams (ekrano laikas)

Laiką, kurį vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kito prietaiso su ekranu mokslininkai vadina ekrano laiku (angl. screen time). Į šį laiką įskaičiuojamas tiek vaiko savarankiškas buvimas prie televizoriaus, kompiuterio, planšetės ar mobiliojo telefono, tiek ir laikas, kuomet ekranas veikia fone arba vaikas stebi, kaip juo naudojasi kiti žmonės.

Ir nors vaikų gebėjimas perprasti šiuolaikines technologijas žavi, yra ir kita ankstyvos pažinties su jomis pusė.

Kodėl kūdikiams (vaikams) patinka ekranai?

Vaikams skirtiems filmukams ar žaidimams būdingi vaizdai yra ryškūs, margi, spalvingi, greitai kintantys, be to, juos sustiprina ne mažiau išraiškingi garsai, tad dalis vaiko smegenų yra stimuliuojama labai stipriai.

Dėl panašių priežasčių vaikams patinka ir TV reklamos (dažnai net labiau, nei filmukai, edukacinės laidėlės ar žaidimai).

Žaidimami planšetėse (mobiliuosiuose telefonuose), manoma, vaikams patinka todėl, kad „prizas“ (garsinis ar vaizdinis efektas) gaunamas sąlyginai lengvai: dažnai tam užtenka itin tikslios koordinacijos nereikalaujančių judesių ir šiek tiek sumanumo.

Ši aktyvi smegenų stimuliacija vaikus ir įtraukia, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad technologijų naudojimas jauname amžiuje turi ir neigiamų pasekmių.

Kaip žiūrėjimas į ekranus veikia vaikų raidą?

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio smegenys vystosi ypač intensyviai, o kad šis procesas vyktų sklandžiai, smegenys turi gauti kuo daugiau skirtingos informacijos iš įvairių dirgiklių: vaikui judant ir judinant įvairias kūno dalis, liečiant skirtingus paviršius, ragaujant, žvelgiant į arčiau ir toliau esančius objektus, girdint aplinkos garsus, bendraujant su žmonėmis.

Vis daugiau mokslinių tyrimų ir stebėjimų, patvirtina, kad daug laiko prie ekranų praleidžiantys kūdikiai ir maži vaikai pradeda kalbėti vėliau, jų kalba yra skurdesnė, jie dažniau turi miego ir dėmesio sutrikimų, neurologinių problemų, jiems sunkiau sekasi mokytis, bendrauti su kitais vaikais, dažniau kyla pykčio ir agresijos priepuoliai, jie labiau linkę nutukti. 

Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkų iš Tohoku universiteto tyrimo duomenimis, žiūrint televizorių suaktyvinama tik sąlyginai nedidelė, už regą, sensorimotorinę sistemą, lytinį susijaudinimą, agresiją ir kt. atsakinga smegenų dalis. O smegenų dalys, ypač atsakingos už kalbą, atmintį, emocijas ir jų valdymą, gebėjimą susikaupti „kenčia“, jų tobulėjimas lėtėja. Mokslininkai teigia, kad vaikas iki 2-3-ejų metų nėra pajėgus suvokti ir objektyviai įvertinti to, kas vyksta ekrane, todėl ši intensyvi atskirų smegenų sričių stimuliacija neduoda naudos visapusiškai vaiko raidai.

Yra patvirtinimų, kad ekranams skiriamas laikas yra susijęs ir su kai kurias autizmo spektro sutrikimais.

Pastaruoju metu imama kalbėti ir apie ekranų autizmą. Ekranų (kitaip – virtualus) autizmas – dar pakankamai nauja sąvoka, kuria apibūdinamas reiškinys, kai neurotipiškiems vaikams pasireiškia autizmui būdingi bruožai.

Kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekranų?

Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. per dieną.

Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Maždaug 3-4-erių metų ir vyresni vaikai jau gali suvokti, kas yra rodoma ekrane. Kintantys vaizdai ir garsai jiems nebėra tiesiog atskirų smegenų centrų stimuliacija. Tiesa, tik tuomet, jeigu vaikas žiūri lavinančio turinio laidą ar žaidžia edukacinį žaidimą ir daro tai saikingai.

Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius. Pavyzdžiui, programavimu besidomintis vaikas prie kompiuterio praleis daugiau laiko, nei vaikas, kurį domina muzikavimas ar sportas.

Svarbu, kad buvimas prie ekrano neužgožtų kitų veiklų – bendravimo su artimaisiais ir draugais, aktyvių žaidimų, su mokslais ar namų ruoša susijusių darbų atlikimo.

Žinoma, laikytis tokių rekomendacijų yra labai sudėtinga, ypač jei turite skirtingo amžiaus vaikų. Neatsitiks nieko baisaus, jei retkarčiais (vieną - kitą dieną per mėnesį, kelionių metu ar panašiai) vaikas praleis daugiau laiko prie ekrano, nei rekomenduojama, svarbiausia, kad tai netaptų nuolatine praktika.

Naudingas ekrano laikas

Technologijos – neatsiejama šiuolaikinės kasdienybės dalis, tad vaikui ne tik reikia, bet ir būtina jas perprasti.

Kad ekranams skiriamas laikas būtų kuo naudingesnis, laikykitės šių trijų pagrindinių taisyklių:

1. Tinkamas turinys. Klauskite savęs, ar turinys atitinka vaiko amžių, ką vaikas sužino, ko išmoksta žiūrėdamas filmukus ar žaisdamas žaidimus. Tai nebūtinai gali būti naujos žinios ar informacija: filmukai gali mokyti ir draugiškumo, pagarbos, jautrumo. Galiausiai, ir vaikams reikia tiesiog pramogų!
2. Interaktyvumas. Turima omenyje ne tik interaktyvi technologija, bet ir tėvų dalyvavimas: sėskite prie ekrano kartu su vaiku, aptarkite tai, ką matote ekrane, klauskite jo nuomonės, žaiskite pakaitomis ir pan. Taip lavinsite vaiko kalbą, bendravimo įgūdžius, mąstymą ir suteiksite procesui emocijų.
3. Pritaikymas realiame gyvenime. Tai ką, išmokote su programėle ar žiūrėdami laidelę, pritaikykite realiame gyvenime: suskaičiuokite automobilius kieme, perskaitykite parduotuvės pavadinimą ir pan.