Naujagimių ir pirmųjų mėnesių kūdikių mitybos ir virškinimo problemos

didesign021 | Shutterstock.com

Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Dažniausiai dar pirmąją parą naujagimiai pasituština mekonijumi – lipnia žalsvos spalvos mase.

Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 proc. pirminio svorio, tačiau jei kūdikiui užtenka maisto, – motinos pieno arba pieno mišinio, – jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti. Vis dėlto tik mažai daliai naujagimių ir kūdikių pirmaisiais mėnesiais pavyksta išvengti mitybos ir virškinimo problemų.

Naujagimius ir kūdikius pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais dažniausiai kamuoja šios problemos:

• pilvo diegliai ir vidurių pūtimas;
• viduriavimas;
• vidurių užkietėjimas;
• pieno atpylimas;
• vėmimas.

Naujagimių ir kūdikių virškinimo problemų mastai

Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10–15 proc. kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Kūdikiams augant virškinimo problemų mažėja: pavyzdžiui, nuo 6 mėn. paprastai nebekamuoja pilvo diegliai, rečiau pučia vidurius.

Pilvo diegliai ir vidurių pūtimas

Pilvo diegliai (kolika) – tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas. Šie negalavimai gali prasidėti naujagimiams sulaukus dviejų savaičių ir tęstis iki 3–6 gyvenimo mėnesio nepriklausomai nuo maitinimo būdo (natūralus žindymas arba maitinimas pieno mišiniu).

Pagrindinės šio negalavimo priežastys – nebrandi kūdikio virškinimo sistema, žarnyne susikaupusios dujos, tačiau dažnai diegliai pasireiškia ir dėl mamos suvalgyto maisto, pieno baltymo netoleravimo, alergijos jam, žarnyno spazmų ar žindymo / maitinimo metu į virškinimo sistemą patekusio oro.

Kaip atpažinti pilvo dieglius? Kūdikis verkia, riečia kojas prie pilvuko, jo pilvas atrodo kietas, mažylis dažnai atsirūgsta, gadina orą, po maitinimo atpila.

Kokių priemonių imtis norint sumažinti pilvo dieglius?

Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų). Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu. Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius. Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę. Vaistus (įskaitant ir probiotikus, žoleles bei homeopatinius preparatus) duoti kūdikiams patariama tik kraštutiniais atvejais, būtinai pasitarus su gydytoju arba vaistininku.

Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais – pilvuko ir nugaros masažas, kojyčių mankšta, sūpavimas, maudynės šiltoje vonelėje. Žolelių arbatų, mažinančių kūdikių pilvuko pūtimą, gali išgerti žindančios mamos.

Viduriavimas

Įprastai naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą. Jį sukelia virusai, bakterijos ar parazitai.

Viduriavimo požymiai. Jei kūdikis viduriuoja, paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5–7 dienų. Viduriavimą įprastai lydi ūmūs pilvo skausmai, kurie analogiškai tęsiasi iki kelių dienų.

Ką daryti, jei kūdikis viduriuoja? Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis (kai kūdikis per parą pasišlapina vos kelis kartus), tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas. Labai dažnai dėl viduriavimo sutrinka elektrolitų balansas – netekdamas skysčių, kūdikis kartu netenka ir svarbių mineralų, todėl būtina atkurti jų balansą: tam tinkamiausia lašinė skysčių infuzija.

Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų – ir viduriavimui gydyti – probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių. Tam tikrais atvejais gali būti skiriama antibiotikų arba antivirusinių vaistų.

Vidurių užkietėjimas

Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas – itin gerai pasisavinamas). Todėl neretai sudėtinga pastebėti, kad kūdikio viduriai užkietėjo.

Viduriams užkietėjus tuštinimasis daugeliu atvejų kūdikiams tampa ypač nemalonus ir skausmingas, sukelia diskomfortą, ypač jei įtrūksta išangė.

Dėl kokių priežasčių kūdikiams užkietėja viduriai? Paprastai vidurių užkietėjimo problema kyla kūdikį pradėjus primaitinti kietu maistu, netinkamai parinkus ar paruošus mišinuką, dėl skysčių ir skaidulų trūkumo, mažyliui patiriant stresą, sergant tam tikromis ligomis ir kt.

Ką daryti užkietėjus viduriams? Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją. Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens. Kūdikiams nuo 4–6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių. Efektyvios priemonės – kūdikio guldymas ant pilvuko, pilvo masažas ir kt.

Pieno atpylimas

Maždaug 50–60 proc. kūdikių iki 6 mėn. bent kartą per parą atpila pieno arba pieno mišinio. Atpylimas laikomas normaliu reiškiniu, nes valgydami kūdikiai prisitraukia ir oro, kuris, besiverždamas į išorę, kartu išstumia ir pieną. Atpilti kūdikiai gali ir dėl persivalgymo, kai skrandis nesugeba suvirškinti tokio didelio pieno kiekio.

Kaip spręsti atpylimo problemą?

Norint sumažinti atpylimų kiekį, žindymo metu reikėtų dažniau daryti pertraukėles ir leisti kūdikiui atsirūgti. Tokiu būdu mažėja slėgis skrandyje, kūdikiai greičiau pajunta sotumo jausmą, nepersivalgo. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, reikėtų rinktis žinduką mažesne skylute arba su specialiu vožtuvėliu: taip į virškinimo traktą pateks mažiau oro.

Padeda ir mankšta, kūdikio dažnesnis guldymas ant pilvuko, taisyklingas žindymas, kūdikio nešiojimas vertikalioje padėtyje. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama rinktis sudėtyje turintį kuo mažiau laktozės arba apskritai be jos.

Kūdikių vėmimas

Kai kurie kūdikiai vemia po kiekvieno maitinimo, tačiau jeigu jie ir toliau priauga svorio, yra žvalūs, o tėvai nepastebi skrandžio veiklos sutrikimo požymių, nieko daryti nereikia.

Labai dažnai kūdikių atpylimas ir vėmimas aptariami drauge, tačiau atpylimas laikomas normaliu, o vėmimas gali reikšti, kad mažylis susirgo infekcine liga (pavyzdžiui, norovirusine infekcija), jis gali signalizuoti apie tam tikras medžiagų apykaitos ligas (pavyzdžiui, galaktozemiją). Vėmimą dažnai lydi ir kiti simptomai: prastas apetitas ir sustojęs augti svoris, gelta, taip pat pakilusi kūno temperatūra, todėl pastebėjus visus šiuos simptomus jau reikia medikų pagalbos.

Jeigu kūdikio skrandžio turinys – gelsvai žalsvos spalvos, tai gali reikšti plonųjų žarnų nepraeinamumą, todėl taip pat kuo greičiau būtina kreiptis į gydytojus.

naujagimių virškinimo problemos, kūdikių virškinimas, kūdikių mityba